JAV PREZIDENTO PRANEŠIMAS KONGRESUI APIE PAGALBĄ PABALTIJUI Spausdinti
Parašė George Bush   
Remdamasis Viešojo įstatymo 101-309 104 Nuostatu, 256 straipsniu, pateikiu jums šią ataskaitą apie JAV vyriausybės priemones taikiam Pabaltijo valstybių nepriklausomybės atkūrimui paremti.

1940 m. Sovietų Sąjunga smurtu užėmė nepriklausomas Pabaltijo valstybes Estiją, Latviją ir Lietuvą. Po inscenizuotų rinkimų šios trys šalys buvo inkorporuotos į TSRS. Jungtinės Valstijos niekada nepripažino Pabaltijo valstybių inkorporacijos į TSRS. Jungtinės Valstijos palaiko diplomatinius santykius su senųjų nepriklausomų vyriausybių atstovais ir glaudžiai bendradarbiauja su visų trijų Pabaltijo šalių demokratiškai išrinktomis naujosiomis vyriausybėmis.

Jungtinės Valstijos nuolatos rėmė pabaltiečių daugumą, niekada nepraradusią vilties kada nors atgauti laisvę. Devintojo dešimtmečio pabaigoje trijuose Pabaltijo kraštuose užgimė ir ėmė stiprėti demokratiniai judėjimai. Aktyviausi iš jų buvo Lietuvos Sąjūdis, Latvijos Liaudies Frontas, Estijos Liaudies Frontas ir Estijos Piliečių Komitetai. Iš esmės laisvais rinkimais 1990 m. pradžioje demokratinės jėgos gavo balsų daugumą visuose trijuose parlamentuose ir suformavo nepriklausomybės siekiančias vyriausybes.

1990 m. kovo 11d. Lietuvos parlamentas paskelbė visišką ir neatidėliotiną Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Po aštuonių dienų, kovo 19, prezidentas Gorbačiovas paskelbė Lietuvos deklaraciją neveiksminga ir pareikalavo, kad lietuviai atkurtų padėtį, buvusią iki kovo 11-osios ir pripažintų sovietinių įstatymų pirmenybę. Šį Sovietų vadovybės dekretą sekė bauginamieji karinių dalinių manevrai Vilniuje, o vėliau — ekonominė blokada, nutraukiant būtiniausių produktų, tarp jų naftos ir dujų, tiekimą. Tas neįbaugino Estijos ir Latvijos, ir jos taip pat priėmė deklaracijas, galutiniu tikslu skelbiančias nepriklausomybės atkūrimą po pereinamojo laikotarpio.

Sovietams pradėjus ekonominę Lietuvos blokadą, aš pareiškiau prezidentui Gorbačiovui savo giliausią susirūpinimą ir apgailestavimą dėl Sovietų veiksmų, ragindamas pradėti taikų dialogą su Lietuvos vyriausybe. Sekretorius Baker pabrėžė tuos pačius klausimus savo pokalbiuose su užsienio reikalų ministru Ševardnadze. Pagaliau 1990 m. birželio pabaigoje Sovietų vyriausybė nutraukė blokadą, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba sutiko sulaikyti nepriklausomybės deklaracijos vykdymą, kol vyks derybos su Maskva dėl Lietuvos ateities.
Po šito Maskva ir trys Pabaltijo šalys ėmė artėti prie derybų, tačiau jos nutrūko vos po keleto sesijų, abiem pusėm kaltinant viena kitą geros valios stoka.

1990 m. pabaigoje Maskvai ištikimos jėgos trijose Pabaltijo valstybėse ėmė didinti spaudimą demokratiškai išrinktoms vyriausybėms. Sausio mėnesį promaskvinės jėgos — jų tarpe vietinės komunistų partijos nariai, specialios paskirties Vidaus Reikalų ministerijos juodųjų berečių kariuomenė ir Sovietų armijos parašiutininkų desantas — užpuldinėjo ir okupavo ryšių sistemos ir kitus įrengimus Vilniuje, Rygoje ir kituose miestuose, nužudydami mažiausia 21 žmogų.

Be to, šį pavasarį Jungtinės Valstijos ėmėsi aktyvaus vaidmens Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijoje (JTŽTK), svarstant sausio mėnesio kruvinus įvykius Pabaltijo šalyse. Jungtinės Valstijos vaisingai dirbo, kad būtų priimta JTŽTK rezoliucija, raginanti Sovietų Sąjungą peržiūrėti sausio įvykius ir pateikti komisijai pilną ataskaitą.

Nuo sausio vidurio daugelio kontaktų su Sovietų prezidentu Gorbačiovu ir kitais oficialiais Sovietų asmenimis metu tiekas, tiek sekretorius Baker, nuolatos keldavom Pabaltijo šalių klausimą. Nėra abejonių, kad Sovietų vadovybė supranta šio klausimo svarbą Jungtinėms Valstijoms ir mūsų tvirtą paramą Pabaltijo tautų laisvei. Mes pabrėžėme, kad jėgos panaudojimas ir grasinimai yra nepriimtini, ir būtina pradėti pasitarimus bei derybas su laisvai išrinktais Pabaltijo valstybių atstovais, norint surasti sprendimą, atitinkantį Pabaltijo šalių savarankiškumo siekimus. Balandžio mėnesį visos Pabaltijo valstybės pradėjo derybas su Sovietų Sąjunga. Mes artimai stebime šiuos pasitarimus ir tikimės, kad jie vyks be nepasitikėjimo, grasinimų ir spaudimo iš bet kurios pusės.

Sekretorius Baker ir aš buvom susitikę su Pabaltijo šalių atstovais įvairiomis progomis. Gegužės mėnesį aš susitikau su Lietuvos prezidentu Landsbergiu, Estijos ministru pirmininku Savisaaru ir Latvijos ministru pirmininku Godmaniu; kovo mėn. — su Estijos prezidentu Ruutel; 1990 m. gruodį — su prezidentu Landsbergiu; 1990 spalį — su ministru pirmininku Savisaaru; 1990 liepą — su ministru pirmininku Godmaniu ir 1990 gegužę — su tuometine ministre pirmininke Prunskiene. Sekretorius Baker susitiko su trijų Pabaltijo šalių nuolatiniais atstovais Maskvoje ir užsienio reikalų ministrais Vašingtone, Niujorke ir Paryžiuje. Mūsų generalinis konsulatas Leningrade taip pat siunčia diplomatus į Pabaltijo šalis, kad ten beveik nenutrūkstamai būtų atstovaujama JAV, ir turi glaudžius ryšius su jų vyriausybėmis. Mes panaudojome šiuos ir kitus ryšius su pabaltiečių lyderiais, sekdami įvykių eigą tose šalyse ir perduodami Jungtinių Valstijų paramą teisėtiems Pabaltijo tautų siekimams.

Be to, Valstybės Departamentas palaiko nuolatinius ryšius su Charges d'Affaires trijose Pabaltijo šalių diplomatinėse atstovybėse, veikiančiose Jungtinėse Valstijose. Radijo tarnybos "Laisvosios Europos Radijas" ir "Amerikos Balsas" taip pat suvaidino svarbų vaidmenį, perduodant ir nušviečiant JAV politiką Pabaltijo valstybių atžvilgiu.

Administracija bandė išreikšti mūsų paramą Pabaltijo tautoms ir naujais būdais. Veikdami per projektą "Viltis" (Project Hope), vasario 28 d. mes išsiuntėme medicinine pagalbą tiesiog į Pabaltijį pagrindiniams medicininiams poreikiams patenkinti. Šį mėnesį bus pasiųstas antrasis toks siuntinys. Mes suteikėme techninę pagalbą Latvijai po chemikalų nutekėjime  Daugavos upę 1990 m. lapkričio mėn. Žemės Ūkio Departamentas pradėjo programą padėti Lietuvos žemės ūkiui ir paremti JAV agropramoninės produkcijos realizavimą, modernizuojant granulinių pašarų gamybą. Eilės kongresmenų ir administracijos atstovų vizitai taip pat pabrėžė amerikiečių paramą Pabaltijo apsisprendimui.

Šie platūs ryšiai atspindi tai, kad mes pripažįstame šias vyriausybes esant demokratiškai išrinktas, atstovaujančias Pabaltijo tautų valiai ir vertas mūsų paramos.

Jungtinės Valstijos visada buvo ir bus solidarios su Pabaltijo tautomis, joms siekiant laisvės ir apsisprendimo. Intensyvios mūsų pastarųjų metų diplomatinės pastangos atliko svarbų vaidmenį, sužadinant pasaulio paramą Pabaltijo tautoms ir taikių derybų keliu pasiekiant, kad į teisėtus Pabaltijo interesus būtų deramai atsižvelgta. Mes aktyviai kviečiame Sovietų vyriausybę ir trijų Pabaltijo šalių vyriausybes, kad jos vaisingai tęstų balandžio pradžioje prasidėjusius pasitarimus ginčytinais klausimais.   

George Bush,
Baltieji Rūmai, 1991 m. birželio 25 d.