LIETUVIŲ FONDAS ATSKYRĖ MILIJONĄ DOLERIŲ LIETUVAI

Parašė Antanas Juodvalkis

Lietuvių Fondo 1990 m. kovo 31 d. 27-tame metiniame narių suvažiavime buvo pasisakyta iš pagrindinio kapitalo atskirti vieną milijoną dol. Lietuvai ir pavesta LF tarybai paruošti atitinkamą įstatų pakeitimo projektą. LF taryba paruošė įstatų 40 straipsnio pakeitimo projektą ir pateikė 1991 m. kovo 23 d. 28-am metiniam narių suvažiavimui patvirtinti. LF įstatų pateiktas projektas buvo priimtas didele balsų dauguma. Už pateiktą įstatų pakeitimą buvo paduoti 9504 balsai, prieš — 158 balsai ir 501 balsas nepareiškė nuomonės, padavė tuščias balsavimo korteles. Tokiu būdu buvo pakeltos užtvaros ir leista panaudoti pagrindinio kapitalo vieną milijoną dol. Lietuvos švietimo ir kultūros reikalams. LF narių specialus suvažiavimas Patvirtinus įstatų pakeitimą, LB taryba 1991 m. liepos 27 d. sušaukė specialų LF narių suvažiavimą, kuriame buvo sprendžiamas vieno milijono dolerių atskyrimas Lietuvai. LF nariams pasiųstame laiške buvo įdėta balsavimo kortelė, kurioje narys turėjo pritarti ar nepritarti vieno milijono dolerių atskyrimui Lietuvos reikalams. Balsavimo kortelę, su atitinkamu įrašu, reikėjo grąžinti Lietuvių Fondo būstinei ar atsivežti į suvažiavimą ir įteikti balsams skaičiuoti komisijai. Kartu su teigiamu pasisakymu, LF nariai pritarė ir Patikėtinių tarybos (Board of Trustees) sudarymui, tas pareigas pavedant LF tarybai. Šiam specialiam suvažiavimui pirmininkavo ir pranešimus padarė tarybos pirm. Povilas Kilius ir valdybos pirm. Algirdas Ostis, sekretoriaujant tarybos sekretoriui Vytautui Kaman-tui. Po pranešimų ir kilusių diskusijų, balsams skaičiuoti komisija, sudaryta iš tarybos narių: Vaclovo Momkaus (pirm.), Marijos Remienės ir Stasio Baro, paskelbė balsavimo rezultatus. 1.    pagal 1990.XII.31 d. duomenis LF nariai turėjo 26,415 balsų. 2.    1991.VI.20 d. buvo pasiųsta LF nariams 4612 laiškų su balsavimo kortelėmis. 3.    balsavime dalyvavo 1348 nariai su 10,463 balsais. 4.    balsai pasiskirstė taip: a.    už atskyrimą vieno milijono dolerių nepriklausomai Lietuvai ir patikėtiniais skirti LF tarybos narius, pritarė 1101 narys su 8591 balsų, arba 82%. b.    nepritarė 179 nariai su 1452 balsais, arba 14%. c.    atsiuntė tuščias kortele 68 nariai su 420 balsų arba 4%. LF įstatų 40-asis straipsnis reikalauja 34 balsavime dalyvaujančių balsų pritarimo. Nutarimas galioja, nes pritarė 82% balsų. Dabar patikėtinių taryba (Board of Trustees) turės nutarti, kaip tą milijoną dolerių toliau tvarkyti. Lietuvybės išlaikymui paskirta 300,000 dolerių Lietuvių Fondo taryba leido LF pelno skirstymo komisijai 1991 metais operuoti 300,000 dol. Tai didžiausia metinė suma, skirta lietuvybės išlaikymui. LF įstatų 35 straipsnis numato sudaryti 6 narių pelno skirstymo komisija: 3 nariai iš LF ir 3 nariai iš JAV LB. 1991 metų LF pelno skirstymo komisiją sudarė: LF tarybos skirti: Marija Reinienė (pirm.), Daina Koje-lytė ir Vytautas Kamantas, antrininkė Ofelija Baršketytė ir JAV LB Krašto valdybos deleguoti — Petras Kisielius (sekret.), Ramunė Lukienė ir Arvydas Barzdukas, antrininkė Aušrelė Liulevičiėnė. Stipendijoms skirti buvo sudaryta pakomisija iš šių narių: Marijos Remienės (pirm.,), Ofelijos Barške-tytės, Dainos Kojelytės, Arūno Liu-levičiaus, Jolitos Narutienės ir Ramo-nos Steponavičiūtės. Si komisija turi tik patariamąjį balsą, o galutinį stipendijų paskyrime sprendžia pelno skirstymo komisija. Paprastai pelno skirstymo komisijos posėdžiuose dalyvauja LF tarybos ir valdybos pirmininkai, o taip pat ir JAV LB Krašto valdybos pirmininkas (jie neturi sprendžiamo balso). Šiais metais L. Fondo buvo gauta bendrai paramai 111 prašymų 678,686 dol. sumai. (Iš Lietuvos buvo 26 prašymai 206,350 dol. sumai) ir stipendijoms 113 prašymų 408,207 dol. sumai (iš Lietuvos 72 prašymų 303,157 dol.). Iš viso gauta 224 prašymai 1,086,893 dol. Keli prašytojai nenurodė sumos, tai bendra prašoma suma dar padidėtų. Bendrai paramai pilnai ar dalinai buvo patenkinti 68 prašymai ir paskirstyta 198,800 dol., iš jų Lietuvai 11,000 dol. Stipendijas gavo 53 prašytojai — 87,400 dol. Iš jų — Lietuvos 36 studentams 48,150 dol. ir Pietų Amerikos 6 jaunuoliams lankyti Vasario 16 gimnaziją — 21,000 dol. Lietuvių Fonde veikia specialūs fondai, kurių steigėjai yra nurodę paramai duoti sąlygas. Aukotojų nurodymus LF pelno skirstymo komisija gerbia ir vykdo. Iš stipendijoms skirtų fondų 1991 m. leista padalinti 40,900 dol., bet dėl prašytojų gausos teko pridėti iš bendrų pajamų dar 46,500 dol. LF pelno skirstymo komisija turėjo 4 posėdžius, apklausinėjo prašytojus bei ekspertus ir nuodugniai susipažinusi su visais prašymais, padarė sprendimus. Pelno skirstymo komisijos darbas nėra dėkingas, nes nepatenkintų būna, kartais net paburnojama prieš komisiją, kad jo ar ano prašymas liko nepatenkintas. Iki šiol su LF sudaryta pelno skirstymo komisija nebuvo sunkumų, nes pakviestieji jaučia jų įvertinimą bei parodytą jiems pasitikėjimą. 1991 m. numatomą gauti pelną, Lietuvių Fondo pelno skirstymo komisija padalino taip: 1. Lituanistiniam švietimui a.   Šeštad.   lit.   mokykloms   ir mokslo   priemonėms   $48,000 b.    Lit.    kursams    organizuoti $9,075 c.    Studentų stipendijoms $87,400 2.    Kultūriniams reikalams $144,575 — 50,5% a.    Meno apraiškoms $28,000 b.    Mokslinėms knygoms leisti ir kt. $ 4,500 $32,700 — 11,4% 3.    Visuomeniniams   reikalams  — $109,125 — 38.1% Iš viso paskirstyta $286,200 —100% Kai kam gali kilti abejonių dėl Lietuvos projektų per mažo rėmimo: gauta 26 prašymai, 206,350 dol. sumai, o patenkinti tik prašymai susiję su švietimo, kultūrine ir jaunimo veikla. Kiti prašymai atmesti, nes neatitiko LF paskirties ar dėl svarbesnių kitų projektų. Komisija dažniau paremia gyvosios lietuvybės veiklą, o kitiems reikalams pritrūksta pinigų. Gyvybinis reikalas yra išlaikyti lit. mokyklas ir lietuvišką spaudą bei radijo laidas, nes laikraščiams sustojus, nuskurs ir lietuvybės išlaikymas. Baigiamosios pastabos Tenka padėkoti lietuvių visuomenei už nuolatinį ir ištvermingą Lietuvių Fondo rėmimą ir pagrindinio kapitalo didinimą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir kitų valstybių pripažinimą, Lietuvių Fondo parama įgauna vis didesnę reikšmę. Reikia išlaikyti lietuvybę išeivijoje ir padėti Lietuvai išsivaduoti iš įdiegto komunistinio galvojimo bei pereiti į krikščioniškos doros ir teisinės valstybės santvarką. Tai didelis ir ilgas procesas. Lietuvių Fondo vadovybės pasiūlymus pačiu laiku narių suvažiavimas patvirtino ir buvo pakeltos užtvaros didesnei Lietuvos švietimo ir kultūros paramai. Suprantama, parama turėtų būti teikiama tik švietimui pertvarkyti ir mokslo priemonėms įsigyti, o ne kompiuterinei sistemai įsivesti. Matome kur nuėjo Amerikos mokyklos, kurios turi modernias mokslo priemones, o mokiniai, baigę aukštesniąsias mokyklas, savo pavardės nesugeba pasirašyti. Taip pat reikia tobulinti ir griežčiau kontroliuoti teikiamos paramos sunaudojimą, kad ji nenueitų asmeniniams reikalams. Patirtis parodė, kad išeivijos dosnumas ir geraširdiškumas nedaug pagelbėjo bendriesiems reikalams, o kartais net paskatino savanaudiškumą ir net pasisavinimą. Tai neturėtų pasikartoti ateities veikloje. Pinigą sunku sutaupyti, bet lengva jo netekti, jei tvarkoma neapdairiai ir lengvabūdiškai. Lietuvių Fondo vadovybė iki šiol kaupė pagrindinį kapitalą, o taupiai naudojo tik uždarbį, kurį kiekvienais metais gražindavo lietuviškai veiklai remti. Dabar gali tekti ir pagrindinį kapitalą, nors ir dalimis, atiduoti Lietuvos švietimo ir kultūros veiklai, tuo padedant apsivalyti nuo komunistinio palikimo. Tris dešimtmečius kaupėme kapitalą, norėdami pasiekti dešimt milijonų, bet tą svajonė sužlugs, jei bus pradėtas vykdyti narių nutarimas, o nevykdyti nebus pagrindo. Reikia padėti Lietuvai, bet negalima užmiršti išeivijos švietimo ir kultūrinės veiklos. Mes galime pasididžiuoti lit. šeštadieninių mokyklų išlaikymu ir jaunuolių paruošimu visuomeninei veiklai. Didžiuojamės ištvermingais mokytojais, susipratusiais tėvais, kurie skyrė rimtą dėmesį lietuvybei išlaikyti. Prie jų jungiasi ir Lietuvių Fondas, savo kukliais ištekliais prisidėdamas prie mokyklų išlaikymo ir mokslo priemonių  įsigijimo. Lietuvių Fondas gaunamomis pajamomis jau parėmė lit. švietimą, kultūrą ir jaunimą daugiau kaip trimis milijonais dolerių. Pagrindinis kapitalas — 5,350,000 dolerių liko nepaliestas.    Antanas Juodvalkis