LIETUVIAI GYDYTOJAI AMERIKOJE XX ŠIMTMETYJE 1900 — 1912 Spausdinti
19 šimtmetyje prasidejes tautu sajudis socializmas, darbininku judejimas ir industrine revoliucija tesesi ir 20 šimtmetyje. Naujoviškos idejos jau nuo seno Lietuvoje skverbesi per Varpu, Apžvalga ir Tevynes Sarga. Nuo 1896 m. Lietuvoje pradejo veikti Lietuviu Socialdemokratu partija. Tai buvo pirmoji politine partija Lietuvoje. 1902 m. varpininkai suorganizavo Lietuviu Demokratu partija, o 1904 m. buvo ikurta Krikšcioniu Demokratu partija. Tuo budu, ižengiant i XX amžiu, Lietuvoje veike trys aiškios politines partijos.

1904 m. kiles karas tarp Rusijos ir Japonijos, nusilpnino Rusija ir tuo paciu dave proga lietuviams reikalauti Lietuvos autonomijos. 1905 m. buvo sušauktas Pirmasis Didysis Vilniaus Seimas, i kuri atvyko apie 2000 delegatu, atstovaujanciu visiems Lietuvos sluoksniams ir visoms politinems tendencijoms.1 Jungtinese Amerikos Valstybese gyvenantieji lietuviai, jau kiek prapruse ir ekonomiškai sustipreje, taip pat pradejo organizuoti politines partijas. Pirmieji susiorganizavo socialdemokratai, kurdami lietuviu kuopas ir jungdamiesi i tuo laiku Amerikoje veikiancia Socialist Labor Party. Kada isikure pirmoji kuopa, tikru žiniu nera, bet 1905 m. kovo 24 numeryje buvo pasakyta, kad "seniausia" kuopa buvusi Philadelphijoje, isikurusi 1899 m. kovo 6 d. Si kuopa ir veliau buvo vadinama Pirmaja organizacijos kuopa.2 Tuo paciu laikotarpiu pagal ideologinius ir politinius isitikinimus buvo suorganizuoti trys susivienijimai: Lietuviu Romos Kataliku Susivienijimas Amerikoje — LRKSA, Lietuviu Susivienijimas Amerikoje (liberalu) — SLA ir Lietuviu Darbininku Susivienijimas (komunistu) — LDS.3

Rusijos revoliucijos ir Vilniaus Seimo atgarsiai, pasklide po Amerika, paskatino cia gyvenancius lietuvius sušaukti Pirmaji Amerikos Lietuviu Politini Seima. Seimas ivyko 1906 m. vasario 22 d. Philadelphijoje. Suvažiavo 169 delegatai su mandatais ir daug sveciu. Seimas gavo daug sveikinimu, auku ir 250 sumanymu. Pasakyta keletas kalbu. Dr. J. Šliūpas pasiule perskaityti jo paties paruošta memoranduma — rezoliucija Rusijos Ambasadoriui Washingtone Jurgiui Bachmetevui. Rezoliucija buvo labai ilga. Joje sakoma: "... mes 169 atstovai, Lietuvoje kilusiu Amerikos ateiviu, minedami Amerikos laisves tevo Jurgio Washingtono gimtadieni, pareiškiame rusu vyriausybei savo pageidavima, kad visai Rusijai ir Lietuvai butu suteiktos visos konstitucines, sažines, spaudos, susirinkimu ir asmens laisves. Reikalaujame sustabdyti Lietuvos rusinima; norime autonomijos su seimu Vilniuje, reikalaujame sugražinti visus Lietuvos kulturinius turtus..." Ši memoranduma išverte i rusu kalba dr. P. Matulaitis. Seimas šia rezoliucija prieme, komisija pasiraše ir išsiunte Rusijos ambasadoriui.4

Šiuo laikotarpiu, politiniu kovu sukuryje i Baltimore atvyko dr. J. Abromaitis.

Dr. Juozas Abromaitis (1867 - 1927)
Gime Lietuvoje. Baiges gimnazija, istojo i Maskvos universiteta, medicinos fakulteta, kuri baige 1893 m. Budamas Maskvoje, priklause Maskvos Lietuviu Studentu draugijai.5 Atvykes i JAV, apsigyveno Baltimoreje. 1907 m. gavo praktikos teises ir pradejo gydyti. Rupindamasis savo ligoniais, i visuomenini darba neisijunge, bet palaike Amerikos Lietuviu Daktaru Draugijos — ALDD veikla ii skelbesi Gydytojo žurnale. (Gydytojas, 1921, Nr. 2). Mire plauciu uždegimu Baltimoreje (AMA Archyvas).

Organizuoto socializmo pradininkas buvo dr. J. Šliupas. Socialistinei propagandai varyti jis turejo pasitelkes visa eile bendradarbiu. 1894 m. Shenandoah, Pa., Šliupas pradejo leisti socialistines krypties laikrašti Naujaja Gadyne. Didžiausias Šliupo techniškas padejejas buvo jo svainis Antanas Bacevicius, kuriam jis ir pavede redaguoti Naujaja Gadyne, išvykdamas i Baltimore studijuoti medicinos. Baceviciaus asmenyje laikraštis turejo vieninteli vieša redaktoriu, kurio pavarde ten buvo irašyta iki 1895 m. A. Bacevičiui atsisakius redaguoti, Naujoji Gadynė buvo leidžiama anonimiškai, bet slaptai vis dar buvo redaguojama J. Šliūpo.6

Dr. Antanas Bacevicius — Anthony Bacevicze (1871 - 1937)
Jis gime Šakiu apsk., Lietuvoje. Jaunas budamas, slaptai gabeno knygas iš Prusu ir jas platino savo apylinkeje. Naudodamas Peleniaus slapyvarde, kuri laika dirbo Kaune, Osovskio knygyne. 1890 m. išvyko i Tilže ir dirbo J. Senkes knygu rišykloje. Tais paciais metais atvyko i JAV. Pradžioje dirbo plytu fabrike ir buvo Jono Kriauciuno Varpo redaktorius ir knygu skleidimo padejejas.7 Paskui dar kuri laika dirbo spaustuveje raidžiu rinkeju Vedes J. Šliupo žmonos seseri ir tapes jo svainiu, aktyviai prisidejo prie Šliupo darbu — redagavo Naujaja Gadyne, dalyvavo kartu su Šliupu ivairiuose komitetuose ir 1.1. Nenumatydamas dideles ateities, draugu D. T. Rackausko ir J. Šliupo padedamas, istojo i Baltimore Medical College ir ja baige 1900 m. (Annual Announcement and Catalogue of the Baltimore Medical College. Session 1900). Baiges medicinos mokslus 1901 m. gavo praktikos teises Illinois valstybeje. Apie savo praktikos pradžia pasiskelbe Vienybeje Lietuvninku 1901 m. Nr. 18, p. 209. Išejes medicinos moksla tautietis A. Bacevicius apsigyveno kaip gydytojas Chicagoje, 111. (9132 Commercial Ave. So.) 1904 m. naujasis gydytojas gavo New Jersey valstybes praktikos teises ir persikele i Elizabeth, N.J., kur su pertrauka praktikavo iki mirties. Mire nuo kasos vežio 1937 m. (AMA Archyvas).

Dr. Bacevicius, pradejes praktikuoti, nepasitrauke iš visuomeninio gyvenimo ir labai aktyviai reiškesi socialistu partijos veikloje.

Socialistu judejimas, prasidejes XIX šimtmecio pabaigoje, tik 1904 m. susirinkus "keletai vientauciu iš darbininku inteligentijos", buvo isteigtas laikinas komitetas, kuris turejo sušaukti socialistu kuopu suvažiavima. Suvažiavimas ivyko Nevvark, N.J., ir isteige Lietuviu Socialistu Partija LSP. Vienas pirmuju LSP uždaviniu buvo rinkti aukas Rusijos revoliucijai remti. 1905 buvo sudarytas Centralinis Revoliucijos Šelpimo komitetas, i kuri iejo dr. Bacevicius ir dr. Šliupas. Aukos pradejo plaukti ir iki rudens surinkta 800 dol., kuriuos komitetas padalijo i 4 dalis: Lietuvos Socialdemokratu partijai, Kapsuko grupei Draugui, Lietuvos Demokratu partijai ir paskiriems kovotojams.

Šitoks pinigu paskirstymas sukele labai daug triukšmo. Gincams sustiprejus, abu daktarai — Bacevicius ir Šliupas — iš komiteto išejo. Dr. Šliupas kaip iždininkas dar turejo kiek pinigu, todel, nuvykes i Brooklyna, pasikviete dr. Baceviciu ir J. Naujoka ir visi trys likusius pinigus paskirste tarp varpininku (452.50 dol.) ir socialdemokratu (378.50 dol.).8

Pagal A. Ambroze Centralinis Revoliucijos Komitetas surinko 1532 dol. ir išdalijo tarp LSDP, LDP, Kapsuko organizacijos "Draugas" ir paskiru veikeju. Veliau dar buvo surinkta 5691 dol. ir pasiusta Lietuviu Demokratu partijai i Tilže.9

Nors ir toli gyvendamas nuo Chicagos, dr. Bacevicius vienas iš pirmuju atsiliepe, kai Chicagoje gyvenantieji gydytojai pradejo organizuoti ALDD. Jis papraše irašyti ji i draugijos narius ir visa laika skelbesi Gydytojo žurnale. Dr. Bacevicius buvo aktyvus SLA narys ir 3-osios kuopos daktaras -kvotejas. 1902 - 1905 m. buvo Kankiniu komiteto pirmininkas; nuo 1916 iki 1919 m. — Lietuvos Atstatymo bendroves steigejas ir jos direktorius. Nuo 1924 iki 1930 m. su šeima gyveno Lietuvoje. Grižes vel pradejo privacia praktika Elizabeth, N.J. Dr. Antanas Bacevicius noriai reme lietuviška spauda ir buvo vienas pirmuju kun. A. Miluko Amerikos lietuviai XIX šimtmetyje knygos prenumeratoriu. 1932 m. net du kartus aukojo Dariaus - Gireno skridimui paremti ir tapo Dariaus - Gireno skridimo remeju.10 Bendradarbiavo Vienybeje Lietuvninku (1900 -1906), Lietuvos Žiniose (1914), Lietuvos Ukininke (1907 -1911). Paraše Istorija abelna (1914) ir išverte Berto Gamtos istorija (1903).11

Valparaiso universitetas (VU)
Jaunieji emigrantai, siekdami mokslo, ieškojo mokyklu, i kurias butu lengva patekti, ir mokestis už moksla bei pragyvenimas butu pigus. Tuos reikalavimus geriausia patenkino Valparaiso universitetas (V U ).

Netoli nuo Chicagos, Valparaiso miestelyje, 1859 m. metodistai isteige kolegija — Male and Female College. 1873 m. Henry Baker Brown nupirko ta mokykla ir pavadino ja Northern Indiana Normai School and Business Institute. 1900 m. mokyklos pavadinimas buvo pakeistas i Valparais College, o 1906 — i Valparais University (Valparaiso universiteto archyvas). I ši universiteta "galejo atvykti visai beraštis ir išvykti su profesijos diplomu. Mat cia buvo nemokantiems pradine mokykla. O šia baigusiems — High School ir akademiniai aukštesnio laipsnio kursai. Cia buvo galima pradeti nuo ABC ir baigti dantu gydytoju, vaistininku ar inžinierium. Be to, universitetas turejo uki, kurio produktai maitino studentus, gyvenancius bendrabutyje. Neturtingi galejo keleta valandu dirbti ukyje, valyti kambarius, dirbti virtuveje ir taip užsidirbti sau pragyvenima ir moksla".12 Mokyklos pasisekimas dar buvo ir tame, kad universiteto reikalavimai istoti i mokykla buvo labai maži, mažas mokestis už moksla ir pigus pragyvenimas. Mokestis už 12 savaiciu kursa buvo 15 dol., o kambarys (room and board) — 1.75 dol. iki 2.35 dol. savaitei. Mokykla turejo labai placia programa, pradedant paruošiamuoju kursu, pedagogika, amatais ir baigiant menu ir muzika (Mc Clure's, June, 1909). Garsas apie šia mokykla tuojau pasklido po Amerikos miestus ir studentu skaicius, ypac užsienieciu, greitai pradejo dideti. 1907 - 08 m. universitete buvo 138 studentai, tarp kuriu 23 lietuviai, o 1908 - 09 m. iš viso buvo 410 studentu, ju tarpe 101 lietuvis.13

Universitetas, plesdamas savo programa, 1901 m. isteige Medicinos departamenta, isigydamas The American College of Medicine and Surgery. 1907 m. ši kolegija buvo pavadinta Chicago College of Medicine and Surgery (CCMS), kuria baige labai daug lietuviu gydytoju. 1917 m. CCMS buvo parduota Loyolos universitetui.

Isteigus medicinos departamenta, atsirado sunkumu mokyti studentus klinikines medicinos. Kadangi universitetas buvo netoli Chicagos, nutarta klinikini skyriu perkelti i Chicaga. Nupirkta namas 333 - 339 So. Lincoln gatveje, šalia Frances E. Willard ligonines, prieš Cook County ligonine, kur tuo metu buvo Chicagos medicinos centras. Gia medicinos studentai dirbo laboratorijose ir atliko praktikos darbus ligoninese. Metrikuliacijos mokestis buvo 5 dol., mokestis už moksla metams (annual tuition fee) 100 dol. Medicinos studentai galejo gyventi "West Side Young Men's Christian Association Club", kuris buvo netoli mokyklos. Kambarys kainavo nuo 3.50 dol. iki 5 dol. savaitei, o privaciuose namuose — 1 dol. Maistas restorane su kortele kainavo nuo 2.25 dol. iki 3 dol. savaitei. Neturtingieji galejo dirbti vaistinese, prižiureti kolegijos namus (jani-tors) arba tarnauti valgyklose. Medicina studijuoja galejo pirmuosius dvejus metus gyventi Valparaise, o likusius du metus — Chicagoje arba visus 4 metus — Chicagoje.

Paskutinis departamentas, kuris buvo ikurtas prie Valparaiso universiteto buvo Odontologijos skyrius . Jis buvo Chicagoje ir vadinosi Chicago College of Dental Surgery (CCDS).13- 14

Manoma, kad pirmieji lietuviai, kurie pradejo studijuoti Valparaiso Universitete, buvo Stasys Šafranauskas - Sapranas (veliau baiges odontologijos skyriu), A. Baltutis ir kt., ateje iš lenku seminarijos.16 Taciau pirmasis, kuris pradejo rašyti apie ta universiteta ir raginti lietuvius jame studijuoti, buvo A. Ramanauskas. Anot Z. Jankausko, 1902 m. ten jau buvo lietuviu, o 1905 - 20 metu laikotarpyje iš viso per ši universiteta perejo apie 1000 studentu. 1905 m. cia ikurta Literaturos Draugija, kurios steigejai buvo A. Juška, S. Sapranas ir P. Petraitis (veliau baige medicinos ar odontologijos mokslus). Draugija iš universiteto vadovybes gavo kambari susirinkimams ir bibliotekai. Draugija taip pat išsirupino lietuviu kalbos kursa, kuris buvo itrauktas i universiteto programa. Lietuviu kalbos destytojai buvo S. Biežis, T. Vitkus (veliau tape medicinos gydytojais). 17'18 Universitetas dave daug lietuviu inteligentu — laikrašciu redaktoriu, advokatu, gydytoju, dantu gydytoju ir 1.1. (Nuoroda 1 ir 2). Vienas iš pirmuju stiudijavusiu ir baigusiu Valparaiso universiteta buvo dr. Sylvestras Brenza.

Dr. Sylvestras Brenza (1884 - 1958)
Gime jis Luzerne, Pa. Mokesi Valparaise, kur isigijo AB laiposni. Po to tese moksla CCMS, kuri baige 1910 m. ir gavo gydytojo diploma. Praktikavo Chicagoje — Tovvn of Lake apylinkeje. Be savo mediciniško darbo, dr. Brenza kartu su broliais Jonu ir Julium tvarke Metropolitan State banka. Broliams mirus, jis tapo banko prezidentu. Turedamas pinigu ir jausdamas reikala padeti lietuviams, dr. Brenza buvo vienas iš Šv. Kryžiaus ligoninei statyti komiteto nariu ir paaukojo ligonines statybai 5.000 dol. (Šv. Kryžiaus ligonines sidabriniam jubiliejui pamineti knyga, 1935). Pagal Waukegan teismo pranešima dr. Sylvestras Brenza paliko turto daugiau kaip milijona doleriu.19 Mire stemples vežiu 1958 m. Gulfporte, Miss. (AMA Archyvas).

Dr. Sylvestras Brenza

Lietuviai emigrantai, atvyke ir isikure "naujame pasaulyje", neužmiršo savo gimtojo krašto, o Lietuvai atgavus nepriklausomybe, ne vienas grižo atgal su visomis savo santaupomis ir jas ten investavo; kiti gi atvažiuodavo i Lietuva tik atostogoms. Buvo keli, kurie buvo pradeje net praktikuoti Lietuvoje. Taciau stipriausius ryšius su Lietuva ir Lietuvos medicina palaike dr. Andrius Graiciunas.

Dr. Andrius Graiciunas (1871 - 1952)
Gime jis Lietuvoje, Kupiškio vis., Panevežio aps. Mokesi Liepojos gimnazijoje ir Kauno kunigu seminarijoje, iš kurios buvo pašalintas. Baiges Liepojos gimnazija, kuri laika mokesi farmacijos ir dirbo Maskvos vaistineje. Gyvendamas Maskvoje, priklause Maskvos Lietuviu Studentu draugijai,20 1889 m. emigravo i JAV. Pradžioje dirbo angliu kasyklose, o 1894 m. persikele i Chicaga ir buvo pakviestas dirbti Ališausko vaistineje, 18-oje kolonijoje.21 Tuo paciu metu pradejo studijuoti medicina. 1900 m. baige Illinois University Medical School ir gavo gydytojo praktikos teises. Praktikavo Chicagoje. Mire Chicagos priemiestyje — Palatine, 111., 1952 m. (AMA Archyvas). XX šimtmecio pradžioje dar buvo labai mažai lietuviu gydytoju, todel dr. Graiciunas buvo sutiktas su dideliu entuziazmu. Vienybe Lietuvninku 1901 m., Nr. 3 rašo: "Ant dirvos aukšto tarnavimo visuomenei, igytu per moksla patyrimu pasirode isz musu satausziu tarpo vienas vyras A. L. Graiciunas, kurs igijes tikra moksliszka daktaro laipsni, apsigyveno Chicagoje, 111., 772 Mihvaukee Ave. ir ten žada pasiszvesti gydymui ligoniu".

Atvykes i JAV, dr. Andrius Graiciunas greitai isijunge i visuomenini darba. Kartu su J. Šliupu suorganizavo Lietuviu Mokslo Draugyste ir buvo jos sekretorius. 1894m. padejo isteigti savaitrašti Naujaja Gadyne. Buvo aktyvus SLA narys ir 1900 m. ikure 36-aja kuopa Chicagoje ir buvo jos pirmininkiu.22 Aktyviai dalyvavo ir kitose organizacijose: Tevynes myletoju draugijoje, Lietuviu socialistu sajungoje, Lietuviu Etnineje draugijoje ir kt. Dr. Graiciunas renge paskaitas, raše straipsnius, brošiuras. Kartu su P. Braziuliu Chicagoje suorganizavo pirma lietuviška vaidinima. 1911 m.,S. Šimkui vadovaujant, Birutes draugija pastate kelis vaidinimus: Atsisveikinimas su Tevyne, Cigonai, Išeivis. Birutes chore dalyvavo ir dr. Graiciunas, o kai Jonas Grinius state savo parašyta drama "Užmušimas Aleksandro II, Rusijos caro", dr. Graiciunas net vaidinti pasiryžo.23 Prisimindamas savo gimtaji kaima, jis cia suorganizavo Kupiškenu kluba, o Kupiškyje statydino Liaudies namus 24, 25

Dr. Graiciunui nebuvo svetimi ne socialiniai klausimai. Tuo laiku socialistai laike save vieninteliais darbininku reprezentantais, turi teise jiems vadovauti ir už juos kalbeti. Taciau 1914 m. ir katalikai pradejo rupintis darbininkais. Chicagoje ivykusiame Kataliku Federacijos suvažiavime buvo sudaryta komisija rupintis darbininku reikalais. I šia komisija, be organizatoriu, iejo ir dr. Graiciunas. Pirmasis Darbininku sajungos seimas ivyko Bostone 1916 m.26

Vienas iš dr. Graiciunui labiausiai rupimu klausimu buvo jaunuomenes mokslininmas. 1901 m. jo vaistineje ivyko Aušros draugijos susirinkimas, kuriame jis buvo išrinktas pirmininku. Aušros draugija šelpe lietuviu inteligentija visose pasaulio mokslo šakose. Nuspresta pirmenybe duoti iš krašto ištremtiems studentams. Aušros stipendijomis pirmiausia pasinaudojo jaunuoliai, priversti pasitraukti iš krašto del revoliucines veiklos ir istoje i Vakaru Aukštasias mokyklas.27 Aušros ir po keliu metu ikurto Moksleiviu paskolos ratelio pinigus veliau pereme Tautinis Susivienijimas — SLA, isteigdamas Stipendiju fonda (veliau pavadinta Moksleiviu fondu), kuris stipendijoms išmokejo 10.000 dol.28

Ieškodamas keliu ir budu pagerinti jaunuomenes švietima, dr. Andrius Graiciunas sutiko ieiti i Amerikos Lietuviu Rymo Kataliku Federacijos sudaryta komisija, kuri rupinosi lietuviu jaunimo švietimu, parapiju mokyklu ir joms reikalingu mokytoju bei programu ir vadoveliu parengimu. Programa buvo paruošta ir atspausdinta 1913 m.29 1914 m. LRK Federacijos kongrese dr. Graiciunas skaite referata apie parapijines mokyklas (Katalikas, 1914 m. rugsejo 24 d.).

Chicagoje gyvenantieji visuomenes veikejai nutare isteigti viena organizacija, kuri apjungtu visas veikiancias draugijas ir klubus. 1911 m. lapkricio menesi buvo sušauktas pasitarimas ir ikurta Chicagos Lietuviu Draugiju Sajunga. I šios draugijos valdyba iejo ir dr. Graiciunas. Si draugija turejo rupintis visais lietuviu reikalais — "tautybes, kulturos, švietimo ir doros srityje".30

Vis galvojant, kad per mažai yra daroma švietimo reikalams, 1917 m. dr. Graiciuno pastangomis Chicagoje isteigta Liaudies universitetas — Zinycia. Taciau ši ideja neprigijo ir Zinycia mire dar "vystykluose".31

Daug laiko ir energijos skirdamas visuomenes darbui, dr. Andrius Graiciunas nepamiršo ir savo profesijos bei medicina liecianciu klausimu. Jis buvo vienas iš nedaugelio Amerikos Lietuviu Daktaru Draugijos steigeju, dalyvavo pirmajame susirinkime (1912); redagavo Gydytoja (1921 - 24), paraše straipsniu ir knygu mediciniškais klausimais (nuoroda 3). Dr. Graiciunas taip pat bendradarbiavo Journal of the American Medical Association, parašydamas santraukas iš Europos mediciniškos spaudos.32 Taciau gal daugiausia jis nusipelne,palaikydamas labai glaudžius ryšius su Lietuvos medicina. Dr. Graiciunas nuolat siusdavo iš Amerikos lietuviu gydytoju gyvenimo korespondencijas, paruoše Amerikoje praktikuojanciu lietuviu gydytoju sarašus (1928 ir 1929), rinko prenumeratas Medicinai. 1935 m. jis Medicinos redaktorius ir administratorius. Prašydamas atsilyginti už prenumeratas, paskelbe atsišaukima i Amerikos lietuvius gydytojus. Tuo laiku Medicina turejo 30 Amerikos lietuviu gydytoju prenumeratoriais, bet tik 3 buvo užsimokeje, ju tarpe ir dr. Graiciunas. Medicina 1929 m. Nr. 6-ame paskelbe dr. Graiciunui padeka. Joje rašoma: Kauno Medicinos draugija, minedama š. m. birželio men. 8 d. savo dešimties metu gyvavimo sukaktuves, nutare pareikšti širdinga padeka gerb. d-rui A. L. Graiciunui už jo nenuilstama pasidarbavima, išieškant "Medicinos" prenumerata iš amerikieciu gydytoju ir sudarant vis nauju prenumeratoriu S. J. V-jose. Padekos raštas gerb. d-rui A. L. Graiciunui šiomis dienomis bus išsiustas".

Su didele pagarba cikagieciai vis dar prisimena ir dr. Adoma Juška bei jo dukteri — dr. Aldona, kuri iki šiol praktikuoja Chicagoje.

Dr. Adomas Juška (1875 - 1951)
Gime jis Lietuvoje, Kražiu apylinkeje. Skaityti išmoko iš motinos, veliau baige Kražiu dviklasine mokykla, Tevai mire anksti ir paliko Adoma vos 12 metu amžiaus. Pasidarbaves pas ukininkus, turedamas 17 metu, išvyko i Odesa, kur dirbo ligonineje patarnautoju. I JAV atvyko 1897 m. Dienomis dirbdamas, vakarais gi mokydamasis, baige pradžios mokyklos kursa. Veliau mokesi Business universitete Brocktone, Mass. ir Ruskin universitete. 1905 istojo i Valparaiso universiteta, kur 1908 m. gavo bakalauro laipsni. Mokydamasis tame universitete, deste amatu mokykloje ukininkavima, batsiuvyste, kirpejo (barber) amata ir lietuviu kalba. 1911 m. baige CCMS ir gavo gydytojo diploma. Priklause SLA, Tevynes Myletoju Draugijai ir Betsy Ross Memorial Association (Valparaiso Universiteto Archyvas). Pradžioje buvo nutares pradeti praktika Bostone, bet galutinai apsisprende gyventi Chicagoje, kur praktikavo visa savo gyvenima. 1913 m. dr. Adomas Juška specializavosi akiu, ausu, nosies ir gerkles ligose. Mire Chicagoje 1951 m., palikdamas žmona Ona, dukteris dr. Aldona ir Elvira (gailestinga sesuo Venezueloje) ir sunu Roberta.

Dr. Juška domejosi lietuviu gyvenimu, dalyvaudavo suvažiavimuose ir aukodavo ivairioms organizacijoms. 1914 m. dalyvavo Chicagos politiniame suvažiavime (Katalikas, 1914 m. rugsejo 15 d.). Pradejus statyti Šv. Kryžiaus ligonine Chicagoje, aukojo jos statybai. Taciau daugiausia savo atliekamo laiko paskyre ALDD. Jis skelbesi Gydytojo žurnale (Gydytojas 1921, Nr. 2) ir dalyvavo susirinkimuose. Dr. J. Jonikaiciui mirus, 1915 m. buvo išrinktas Draugijos pirmininku. Pakartotinai buvo dar pirmininku 1918 ir 1919 m. (Naujienos, 1963 mn., Nr. 680).

"Pažangiuju" lietuviu tarpe pagarsejes, daug rašes Vilnyje ir kituose laikrašciuose, 1959 metais grižes i okupuota Lietuva, buvo dr. Jonas Kaškaitis.

Dr. Jonas Kaškaitis - Kaškevicius - Kaskiaucius (1884 - 1963)
Gime jis Lietuvoje, Zarasu aps. Baiges Mintaujos gimnazija, 1904 m. istojo i Dorpato (Tartu) universiteta. 1905 m. revoliucija sutrukde jo studijas, todel 1906 m. jis emigravo i JAV ir istojo i Texas univesiteta testi medicinos studiju. Neturedamas pinigu, studentavimo metu dirbo akmens skaldykloje, veliau Fort VVayne skerdyklose.33 Universiteta baige ir gavo gydytojo diploma 1911 m. Praktika pradejo Nevvark, NJ. Už nelegalia praktika buvo suspenduotas ir net kalintas (AMA Archyvas).

Dirbdamas Nevvarke, buvo labai aktyvus — skaite, raše i ivairius komunistu laikrašcius — Vilni, Laisve, Šviesa, Liaudies Balsa. Buvo ir Gydytojo bendradarbis ir daugiausia raše apie industrine medicina (Gydytojas, 1922, Nr. 11 ir Nr. 12). Mediciniškais klausimais yra parašes ir knygu (Nuoroda 4).

1959 m. grižo i Lietuva, apsigyveno Vilniuje. Iš ten vis dar siusdavo straipsniu i Vilni ir kitus laikrašcius. Jis taip pat paraše straipsni ir išspausdino Sveikatos Apsaugoje — "Medicina ir Sveikata JAV". 34 Staiga mire Vilniuje. 35

Ramus, niekam nekliudas ir nieko netrukdas buvo dr. Jokubas Kulys. Kartu su Justinu Kuliu, knygnešiu ir vaistininku, turejo kabineta — vaistine senoje Chicagos lietuviu kolonijoje — Bridgeporte.

Ne vienas, eidamas Halsted gatve, vaistines languose galejo pastebeti gydomuju žoleliu rinkini, o vaistineje gauti net krupnikui gaminti mišini.

Dr. Jokubas Kulys (1876 - 1952)
Gime jis Kupiškyje, ten lanke ir pradžios mokykla. I JAV atvyko 1894 m. ir apsigyveno Baltimoreje. Mokesi vidurineje mokykloje, bet veliau persikele i Chicaga. Cia baige vidurine mokykla ir CCMS 1905 m. Tais paciais metais gavo ir praktikos teises (AMA archyvas)f1909-10 metais buvo išvykes i Viena pagilinti savo žiniu. Grižes apsigyveno Chicagoje, kur visa savo gyvenima vertesi privacia praktika. Mire Chicagoje.

Dar gyvendamas Baltimoreje, dr. Kulys 1897 m. redagavo Karda, o Chicagoje bendradarbiavo Lietuvoje. Buvo aktyvus lietuviškoje veikloje ir priklause SLA, Sandarai, Tevynes Myletoju draugijai ir kt. 1915 m. kartu su dr. K. Drangeliu atgaivino ALDD (Naujienos 1963 m., Nr. 680). 1919 m. buvo išrinktas ALDD iždininku, kuriuo išbuvo keleta metu. Yra išspausdines "Auginimas mažu kudikiu" (1907 m.) ir "Išsivystymas vaisiaus gyvunu" (1907 m.) 36

Gimes Lietuvoje, gyvenes Varpo gadyneje, dr. P. Matulaitis atvyko i JAV ir cia XX šimtmecio pradžioje baige medicinos mokslus.

Dr. Pranas Matulaitis - Frank Lait (1876 - 1951)
Gime jis Marijampoles aps. Marijampoles gimnazijoje buvo Petro Kriauciuno mokinys. Dar gimnazijoje budamas, pradejo dometis ir sekti lietuviu kovas prieš rusu okupacija. Istojo i Sietyno draugija ir platino Varpa ir Ukininka. (Sietynas buvo slapta Mariampoles apylinkes lietuviu draugija spaudai platinti. Ikurta 1892 m. ir veike iki 1897m. Po metu šis burelis turejo 8 židinius ir daugiau kaip 100 draudžiamosios lietuviškos spaudos skaitytoju, išplatinanciu apie 60 Varpu ir apie 70 Ukininku bei viena kita laikrašteli, atsišaukima ir pan.). 1897 m. rusu žandarai surado sietynieciu sarašus ir pagal juos sueme visa eile lietuviu darbuotoju. Ju tarpe dr. Prana Matulaiti, jo broli dr. Petra Matulaiti, dr. Stasi Matulaiti ir daugeli kitu.37 Pranas Matulaitis ir kiti sietynieciai pradžioje buvo kalinami Kalvarijos kalejime, o veliau išsiusti i Viatkos gubernija, kur išbuvo nuo 1899 iki 1902 m.38

Sekdamas lietuviu spauda, dr. Matulaitis domejosi ne tik Lietuvoje vykstancia rezistencija, bet ir Jungtinese Amerikos Valstybese lietuviu veikla. Tuo laiku Amerikoje jau veike ivairios organizacijos, buvo leidžiami laikrašciai. 1889 m. Balti-moreje ikurta Lietuviu Mokslo draugija (Vien. Liet. 1890, Nr. 1-2,). Ši draugija pas Martyna Janku Bitenuose spausdino žurnala Apšvieta, kuri redagavo dr. J. Šliupas. Apšvietai su Nr. 14 - 15 užgesus, 1893 m. pradejo eiti socialistiškai anarchistiška Naujoji Gadyne.39 Dr. P. Matulaitis, naudodamasis Pauliaus slapyvarde, Varpe (1894, Nr. 4) recenzavo Naujaja Gadyne: "... Naujoji Gadyne, regis, bus lietuviškas socialistiškas laikraštis... Jau ižanginiame straipsnyje parodyta ir paaiškinta, kokiu budu išsidirbo dabartineje draugijoje dvi atskiros luomos — kapitalistu luoma ir darbininku - proletaru luoma... Tikejimo klausime Naujoji Gadyne matomai eis Apš-vietos takais, ceremoniju su tikejimu ir kunigais nedarys..." Toliau P. M. rašo: Nauja Gadyne nesigaili nei epitetu kunigams ir šiaip žmonems, einantiems už tikejima... Tokie epitetai (košernas kunigas, raka-lis ir kt.) ir išsireiškimai, rodos, nepritiktu Naujajai Gadynei — Mokslo Draugystes organui.40 1894 metu Varpo Nr. 6 dr. Pr. Matulaitis paskelbe ilgesni straipsni "Kažin ar tai gražu ir išmintinga". Jis rašo: "... tarpu Amerikos lietuviu randame dvi partijas viena mažesneneji koncentruojasi prie Lietuviu Mokslo Draugystes, kita gi reprezentuoja Susivienijima Lietuviu Kataliku Amerikoje. Pirmutines partijos organas skaitosi Naujoji Gadyne, o vadovai — dr. J. Šliupas ir ex-kunigas Demskis; antrosios gi organu yra Vienybe, o vadovai kun. A. Burba. Tarpu tuodvieju partiju duodasi matyti pažymus antagonizmas... Kova veda partijos vadai... Šita kova gana ypatinga: kariaujantieji ne tiek gina savo principus, idejas, kiek stengiasi iškelti savo principus, idejas per ypatinga savo priešu purvinima". Straipsni baigia sakydamas: "Vienos ir kitos partijos šalininkai nusižiuri ant savo vadovu ir rupinasi sekti juos, o kadangi jie mažai teapšviesti, tai ir ypatiška antagonizma apvelka i visai biauria forma pludimosi, peštyniu ir 1.1. Šitaip besielgdami, A-os lietuviu vadovai dar nusižemina akyse svetimtauciu"...41

Dr. Pranas Matulaitis, baiges Marijampoles gimnazija 1896, mokesi Maskvos universitete. Už politine veikla buvo areštuotas, o veliau ištremtas i Rusija, kur išbuvo iki 1902 m. Išsilaisvines, atvyko i JAV ir, SLA padedamas, išvyko i Baltimore studijuoti medicinos.42 Baltimore Medical College baige 1907 m. Praktikos teises gavo 1907 Massachusetts valstijoje, Marylande, New Yorko valstijoje, Michigane (V. 1921 m.) ir Ohio (1932 m.). Praktikavo So. Bostone 1908 - 1919 m., Detroite.Mich. 1919 - 1932 m. ir Clevelandel932 - 1951 m. Pagaliau pakeite savo pavarde i Frank Lait. Mire Clevelande 1951 m. (AMA Archyvas).

Dr. Pranas Matulaitis 1903 - 09 m. bendradarbiavo Vienybeje, Lietuvninku. Prie P. Mikolainio buvo net antruoju redaktorium; bendradarbiavo Tevyneje, Vilniaus žiniose ir kt. 1903 - 06 buvo Tevynes Myletoju Draugijos literaturos komiteto narys, 1906 m. — socialistu suvažiavime išrinktas i literaturos komiteta. 1910 - 11 m. ir 1918 - 24 m. buvo SLA daktaras - kvotejas. Surinko dali J. Macio eilerašciu, leidini pavadindamas "Macio - Kekšto eiles". 1910 m. paraše ir jo biografija. Išspausdino mediciniškomis temomis ir socialistiniais klausimais eile knygu (nuoroda 5).

S. Michelsonas atsiminimuose apie dr. Matulaiti rašo, kad jis buvo "geras ir sažiningas gydytojas. Kaip tik del tojam ir nesiseke, nes žmones jo nuoširdumo negalejo suprasti... Jeigu jis matydavo, kad pacientas patologiškai yra sveikas, tai jis jam ir pasakydavo: 'recepto vaistams aš tau neduosiu, nes tau nereikalingi ir be reikalo butu išmesti už juos pinigai'. Patardavo, kaip užsilaikyti, ka valgyti ir ko nevalgyti, miegoti prie atdaru langu, kvepuoti tyru oru. Todel tamsus žmones pradejo kalbeti, kad Matulaitis nieko nežino, vietoj "liekvarstu" liepia ora ikvepti".

Dr. Pranas Matulaitis kilnojosi iš vietos i vieta. Iš So. Bostono i YVorcesteri; veliau — i Detroita. Cia vede, kiek prasigyveno, nusipirko Detroito priemiestyje — Hamtrack nama. Taciau,užejus depresijai, negalejo išsilaikyti ir išsikele i Clevelanda, kur mire 1951 m.42

Nors Rytiniame Amerikos pakraštyje visuomeninis gyvenimas ir buvo labai judrus — veike daug lietuvišku organizaciju, bet lietuviu gydytoju cia isikure labai nedaug. Vienas iš nedaugelio, pasirinkes New Yorko apylinke, buvo dr. Jonas Misevicius.
 
Dr. Jonas Misevicius - Misiavicia - John Simon Message (1884 - 1961)
Gime jis Lietuvoje. Atvykes i JAV, mokesi Connecticuto valstybeje. Baige Brooklyne Long Island College and Hospital 1911 m. Tais paciais metais gavo praktikos teises New Yorko valstybeje. Praktikavo Brooklyne. Be to, dirbo Esso Standard Oil Company kaip gydytojas. Mire Brooklyne nuo skrandžio vežio 1961 m. (AMA Archyvas). Priklause SLA ir ALDD, skelbesi Gydytojo žurnale (Gydytojas, 1921 m. Nr. 2). Reme lietuviškus renginius (koncertus, vakarienes), skelbesi ju programose.

Lietuviu gydytoju tarpe yra minimas ir dr. Jonas Russell. Dr. Jonas Russell praktikavo Chicagoje ir buvo Šv. Kryžiaus ligonines štabo narys. Jis buvo vedes Antanina Vaitkute, lakuno Felikso Vaitkaus seseri (Šv. kryžiaus ligonines archyvas).

Ambicingas, energingas ir giliai i politine veikla isijunges buvo dr. Antanas Rutkauskas.

Dr. Antanas Rutkauskas (1878 - 1959)
Gime jis Marijampoleje. 1882 m. mokesi Marijampoles gimnazijoje ir lietuviu kalba studijavo pas P. Kriauciuna. 1888 m. su tevais atvyko i JAV; istojo i JAV kariuomene, kur ištarnavo 9 metus. 1899 - 1900 m. Baltimoreje lanke Burnett prekybos kolegija. Veliau persikele i Chicaga. 1906 m. baige University of Illinois — College of Medicine (AMA Medical Directory, 1956). Baiges universiteta, vertesi privacia praktika Chicagoje. Aktyviai dalyvavo kataliku sroves veikime. Raše Apšvietoje, Vienybeje Lietuvninku, Tevyneje, Biruteje ir kt.43 Buvo Ispanu - Amerikos karo veteranas. Sulaukes senatves, nuvažiavo i Arizona, bet 1951 m. grižo i Chicaga. Mire Chicagoje 1959 m. skrandžio vežiu (AMA Archyvas).

Kaip ir daugeliui gydytoju, medicinos darbas nekliude dr. Rutkauskui aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Pirmojo pasaulinio karo pradžia labai sujaudino Amerikos lietuvius, nes visi suprato, kad karas palies ir Lietuva. Inteligentai sujudo organizuoti lietuviu suvažiavimus. 1914 m. rugsejo 8 d. Chicagoje buvo sušauktas pasitarimas. Suvažiavimui rengti išrinkta komisija, i kuria iejo ir dr. Rutkauskas. Po keliu savaiciu — 1914 m. rugsejo 21 - 22- ivyko Antrasis politinis seimas Chicagoje. Šis suvažiavimas dažnai vadinamas Amerikos Lietuviu Rymo Kataliku Federacijos suvažiavimu, nes jame dalyvavo apie 200 katalikišku draugiju atstovu. Seimui pirmininkavo dr. Rutkauskas. Seimas reikalavo Lietuvai placiausios politines autonomijos, prijungti prie Lietuvos Suvalku gubernija ir duoti teise lietuviu atstovams dalyvauti tarptautiniame Europos taikos kongrese. Seimas išrinko delegacija, kuri diplomatiniu keliu turejo pasirupinti VVashingtone gauti Amerikos užtarima Lietuvai. I šia delegacija išrinktas ir dr. Rutkauskas. Seimas taip pat nutare isteigti Tautos Fonda šelpti lietuviams, nukentejusiems nuo karo, ir Tautos Taryba. Tautos Taryba taip pat negalejo apsieiti be dr. Rutkausko. Jis iejo Pilnuju Blaivininku draugijos vardu. Jis buvo išrinktas jos pirmininku ir iždininku.

Kaip ir tiketasi, dr. Jonas Šliupas nepritare Kataliku Federacijos suorganizuotam seimui. "Gan piktai atsiliepe Šliupas i Federacijos užmoji ir kaltino dr. Rutkauska, o ypac Gabri, tada atvykusi iš Paryžiaus" — rašo dr. J. Jakštas. "Šliupas, spjoves i ta katalikiška Chicagos seima ir jo ikurta Taryba su Fondu, spalio menesio pirmomis dienomis suorganizavo savo politiška seima New Yorke" — tesia dr. J. Jakštas. "J seima suvažiavo ne liaudis, kuria jis kviete, bet gerai susiorganizave socialistai... tautieciai (kuriems atstovavo dr. Šliupas) liko atstumti nuo seimo darbu... Tautieciai nemate geresnes išeities, kaip tik pasitraukti iš seimo ir skyrium posedžiauti Brooklyne. Cia jiems kilo sumanymas steigti "Tautiška Lietuviu Partija" (veliau pavadinta Sandara).46 "I lietuviu politini seima nuo ALDD dr. Rutkauskas tada nebuvo išrinktas. Mandatas atiteko man. Po šio susirinkimo dr.
Rutkauskas jautesi skaudžiai ižeistas ir daugiau musu organizacijos susirinkimuose nesilanke, nustojo buves jos nariu"47 — dr. Draugelio žodžiai.

Dr. Antanas Rutkauskas

Neišsemiamos energijos dr. Rutkauskas dalyvavo ivairiose organizacijose. 1914 m. skaite paskaita Lietuviu Muzikos Mokyklos atidaryme Chicagoje ir taip pat pirmininkavo Chicagos Lietuviu Inteligentu susirinkime Šv. Jurgio parapijos mokykloje (Katalikas — 1914, Nr. 28). Jis buvo Šv. Kazimiero parapijos Chicagoje steigejas (Šv. Kaizmiero D-ja, Kaunas, 1935), ALRKS Amerikoje daktaras - kvotejas. Priklause SLA ir buvo 238 kuopos narys. 1919 m. Tautos Fondo suorganizuoto Raudono Kryžiaus buvo išsiustas i Lietuva ištirti pašalpu reikalus. Ten išbuvo pusantru metu. Grižes iš Lietuvos, dr. Rutkauskas pasitrauke iš veikimo ir galu gale atsidure komunistu tarpe, pradejo bendradarbiauti ju spaudoje.48

Dr. Antanas Rutkauskas — ne pirmas ir ne vienintelis, perejes i komunistu eiles. Aušrininkas dr. Stasys Matulaitis tapo komunistu ir Marijampoleje organizavo jaunuoliu komunistu kuopeles. Dr. Andrius Graiciunas nusisuko nuo Lietuvos laisvinimo darbu ir pradejo garbinti Lietuvos okupantus. Dr. Jonas Kaškaitis - Kaškevicius, dr. Algirdas Margeris, dr. Andrius Domaševicius buvo komunistu gretose. Kodel? Ta klausima paliksiu atsakyti musu sociologams, istorikams ir filosofams.

Pirmosios lietuviu emigrantu kolonijos isikure Pennsylvanijos sleniuose. Shenandoah (Šenadoris) net buvo vadinamas Lietuvos sostine - "Stalica Lietuvos". Cia ir kituose miesteliuose pradejo kurtis parapijos, mokyklos, organizacijos. Cia atsirado ir pirmieji laikrašciai.49 Bet XX a. pradžioje Pennsylvanija neteko pirmaujancio vaidmens. Lietuviu kulturiniai centrai pradejo kurtis New Yorko — Brooklyno ir Chicagos apylinkese. Inteligentams kuriantis tuose miestuose, ir lietuviai gydytojai norejo ten praktikuoti. Vienas lietuvis gydytojas, kuris nutare savo laime pabandyti rytuose ir isikurti Philadelphijoje, buvo dr. Ignas Stankus.

Dr. Ignas Stankus (1875 - 1956)
Baiges Valparaiso universiteta (1906 - 1909), istojo i Indianos universiteta Bloomingtone (Ind.) ir Indianapoly (Ind.), kuri baige 1910 m. Praktikos teises gavo Illinois, Indianos ir Pennsylvanijos valstybese. Praktikavo Philadelphijoje (AMA Archyvas).

Tais laikais buvo labai populiaru gydyti laiškais ir siusti vaistus paštu. Toki "bizni" turejo ir dr. Stankus (Naujienos, 1963, Nr. 680). Apie savo praktika jis pasiskelbe lietuviškuose laikrašciuose. "Daktaras Ignotas Stankus, lietuvis gydytojas išlaiko savo locna rezidencija su irengta vieta del gydymo. Yra x-ray, Galvonic, Paradic ir High Freauency elektrikai. Gydo ivairiausias ligas vyru, moteru ir vaiku. Daro operacijas, lekarstas sutaiso pats savo laboratorijoje del kiekvieno sergancio (Katalikas, 1915.1.5).
 
Dr. Stankus, jaunas budamas, dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Kaip SLA narys priklause prie ALDD. Veliau aukomis reme lietuviškus reikalus. 50 Dariui - Girenui ruošiantis skristi per Atlanta, 1932 m. visose Amerikos lietuviu kolonijose buvo suorganizuoti komitetai ir renkamos aukos žygiui paremti. Dr. Stankus buvo vienas pirmuju, paaukojes didesne pinigu suma ir tapes Dariaus - Gireno Skridimo garbes remeju.51 Jis mire 1956 m. Phita delphijoje.

Be dr. Igno Stankaus, Philadelphijoje tuo laiku dar praktikavo dr. Louis Petruška, gimes 1871 m. ir baiges Medico - Chirurgical College of Philadelphia 1903 m. Praktikos teises gavo 1905 m. (Am. Med. Dir., 1909 ir Medicina, 1928, Nr. 1).

Netoli nuo Philadelphijos — VVilkes-Barre, Pa., praktikavo dar vienas lietuvis gydytojas dr. Juozas Zigmondas, gimes 1890 m. ir baiges Medico - Chirurgical College of Philadelphia 1911 m. (Am. Med. Dir. (1909) ir Medicina, 1928, Nr. 1).

Ilga laika moteru gydytoju JAV buvo tik apie 6%, bet pagal 1982 m. statistika paskutiniais metais pašoko iki 12.8%.

XIX a. be medicinos mokyklu, skirtu vyrams, buvo organizuojamos mokyklos ir moterims. Be triju garsiuju medicinos mokyklu moterims, kurios veike Chicagoje, Baltimoreje ir Philadelphijoje (Aidai, 1984, Nr. 6), buvo dar ir daugiau mokyklu, kurios priimdavo moteris studijuoti medicina. Bet tose mokyklose lietuviu moteru truko, nes kai kurios mokyklos buvo vietovese, kur visai nebuvo lietuviu, kaip Atlanta, Georgia, arba vietovese, kur gyveno daug lietuviu, bet neatsirado moteru, norinciu studijuoti medicina, kaip St. Louis, Mo. Dauguma šiu mokyklu negalejo išsilaikyti ir netrukus užsidarydavo; kitos gi prisijungdavo prie didesniu centru (Nuoroda 7). Kai kurios moterys driso savo laime išbandyti "vyru pasaulyje" ir istojo i "vyru" universitetus. Viena ju buvo dr. Suzana Šlakiene.

Dr. Zuzana Šlakiene - Rutkauskaite - Rutkute (1888 - 1971)
Gime Connecticuto valstybeje, augo netoli Green Bay, VVinsconsine. Veliau su tevais persikele i Chicaga, kur baige vidurine mokykla. Zuzana turejo tris brolius, kuriu du buvo gydytojai. Ji baige Illinois Medical School 1911 m. Praktikavo Chicagoje, pietineje dalyje. Antrojo pasaulinio karo metu ir po karo dirbo Lincolne, 111., — Lincoln State School and Colony, kur prižiurejo moteris ir vaikus (1941 - 1958). 1958 m. išejo i pensija ir gyveno pas dukteri Homevvood, 111., — Chicagos priemiestyje. 1914 m. Suzana ištekejo už advokato A. Šlakio ir susilauke 3 vaiku. Priklause ALRK sajungai. Kuriantis Amerikos Lietuviu Rymo Kataliku Moteru Sajungai, buvo kurimosi komiteto nare nuo 1916 iki 1920. Be to, nuo 1931 iki 1937 m. ir nuo 1941 iki 1948 m. buvo sajungos daktare - kvoteja (Katalikas, 1914 m. rugsejo men.).

1933 m.,, rengiant pirmaja pasauline paroda, buvo komisijos iždininke.52 Mire Chicagoje 1971 m. (Iš dukters E. Alpert prisiminimu).

Dar viena lietuve moteris gydytoja, gimusi ir mokslus išejusi Amerikoje, buvo aušrininko dr. J. Šliupo ir E. Malinauskaites dukte dr. Aldona Šliupaite.

Dr. Aldona Šliupaite - Jankauskiene (1886 - 1980)
Ji gime Nevv Yorke. Mokesi Scrantone ir Philadelphijoje, kur 1908 m. baige YVoman's Medical College of Philadelphia. (Am. Med. Dir., 56). Praktikavo Brooklyne, užsiimdama akušerija - ginekologija.

Dr. A. Šliupaite apie savo jaunyste rašo: "vaikai gyveno lyg kokiame vienuolyne, nes tevai žiurejo musu morales... jos (mergaites) buvo rengiamos kukliai. Kai karta sumaniau prašmatniai plaukus sušukuoti su kažkokiu kuodu, motina neleido...

Tevai labai rupinosi vaiku išmokslinimu. Vyresnieji vaikai Aldona ir Kestutis gerai skambino fortepijonu ir nesyki koncertavo lietuviu kolonijose kartu su kitais dainininkais ir muzikais... Ištekejau budama 18 metu, nesubrendusi, nepavyko sugyventi su vyru...

Tevas, dr. Jonas Šliupas, apie dukteri taip rašo: "Aldona, mano verciama, baige medicinos mokslus ir ištekejo ne sulig tevo linkejimu. Su vyru (Jankausku - aut.) nesugebejo sugyventi. Vaiku nebuvo. Išsiskyre ir išsituoke".54

Pirmajam pasauliniam karui prasidejus, kaip ir daugeliui lietuviu, dr. Šliupaitei parupo padeti karo nukentejusiems ir teikti medicinos pagalba beveik be gydytoju likusiems žmonems. Martyno Yco paskatinta, 1916 m. nutare važiuoti j Lietuva, taciau JAV vyriausybe nedave jai leidimo važiuoti i tuo laiku vokieciu okupuota krašta. Bet dr. Šliupaite savo nusistatymo nepakeite ir ieškojo kitu keliu. 1917 m. kartu su tevu dr. J. Šliupu išvyko i Rusija per Japonija ir Sibira. Pradžioje dirbo Voroneže kaip mokyklu gydytoja, o 1918 m. su Voronežo mokiniu buriu išvyko j Vilniu. Veliau dirbo Šilaleje, kur siaute karo atneštos epidemijos. 1919 m. socialines apsaugos ministerija dr. Aldona Šliupaite priskyre prie Hooverio ir Didžiosios Britanijos Lady Paget misiju organizuoti maisto ir vaistu teikima per Amerikos Raudonaji Kryžiu. Gyvendama Kaune, ji pradejo dirbti Raudonojo Kryžiaus ligonineje, padedama dr. P. Mažyliui suorganizuoti moteru ligu skyriu. Jos deka taip pat buvo paruošta daug slaugiu, akušeriu ir kitokio mediciniško personalo. Nuo 1923 iki 1927 dr. A. Šliupaite buvo jaunesnioji asistente Kauno universitete prie akušerijos - ginekologijos katedros. Budama Lietuvoje, paraše ir išspausdino straipsnius "Nepaprastas žiedas moters makštyje" (Medicina, 1924) ir "Eklampsija ir jos gydymas" (Medicina 1927).55

1928 m. mire jos motina. Dr. Šliupaite pasijuto labai vieniša. Atgijo malonus Amerikos gyvenimo prisiminimai ir ji isitikino, kad Amerika yra jos "Lietuva".56 1931 ji grižo i JAV. Tevas dukters grižimo priežasti aprašo kitaip. "Amerikoje laisvai augusi ir nepratusi keliaklupsciauti prieš nieka, ji nerado ivertinimo pas lietuviškus ponus ir nusivylusi, o dar užpykusi, kad tevas antra žmona vede, ji grižo atgal i Amerika".57

Del vienos ar kitos priežasties, bet dr. Šliupaite grižo i JAV ir apsigyveno Brooklyne, kur pradejo verstis privacia praktika. Nuo 1958 iki 1965 m. ji dirbo New Yorko Charles B. Tovvn ligonineje, kur buvo gydomi alkoholikai ir narkomanai.

Gyvendama Nevv Yorke, visada domejosi lietuviška veikla, o 1940 m., rusams okupavus Lietuva, aktyviai isijunge i veikla. Buvo Balfo Nevv Yorko skyriaus iždininke ir medicinos patareja. Užbaigus savo praktika, išsikele i Kalifornija, Santa Monica. Cia tuojau istojo i Lietuviu Gydytoju draugija ir dalyvavo jos susirinkimuose bei valdyboje.

Dr. Aldona Šliupaite mire 1980 m. Pelenai buvo pervežti ir palaidoti šalia tevo dr. Jono Šliupo Chicagos Tautinese kapinese.

Savo gyvenimo santaupas dr. Šliupaite paliko Pennsylvanijos Universitetui, kur pati baige moksla, pabreždama, kad tai butu Šliupu vardo stipendija lietuviui studentui.58

Nors St. Louis, Mo., lietuviu kolonija buvo gana didele, bet lietuviu gydytoju neturejo. Vienintelis, kuris tais laikais užklydo, buvo dr. J. J. Vizgirdas.

Dr. Juozas Jonas Vizgirdas (1885 - 1965)
Jis gime Lietuvoje, Vilniaus apylinkeje. Atvykes i JAV, 1906 m. baige St. Louis College of Physicians and Surgeons. Tais paciais metais gavo Missouri valstybeje praktikos teises. Praktikavo St. Louis, Mo., ir kartu dirbo Missouri Sveikatos departamente. 1865 m. St. Louis apskrities taryba pagerbe ji jo 50 metu mediciniško darbo sukakties proga.59 Dr. Vizgirdas mire St. Louis, Mo., turedamas 78 m. amžiaus nuo reumatinio endokardito (AMA Archyvas).

Dr. A. Montvydas savo atsiminimuose (Naujienos, 1963, Nr. 680) rašo, kad, atvykes i JAV ir lankydamas lietuviu kolonijas 1907 metais, sutiko dr. Kuzma, kuris praktikavo St. Louis, Mo.

Prie lietuviu buvo prisiglaudes ir vienas latvis gydytojas — dr. P. Wiegner.

Dr. Paul Gerhard Wiegner (1870 - 1924)
Jis gime Latvijoje (Rusijoje). Medicinos mokslus baige Rusijoje 1898 m. Atvykes i JAV, apsigyveno Chicagoje ir 1900 m. gavo gydytojo praktikos teises. Praktikavo Chicagoje. Mire 1924 m. (AMA Archyvas) Darbo vieta pasirinko sena lietuviu kolonija — Bridgeporta. Jis dalyvavo lietuviu susirinkimuose, priklause ALDD ir skelbesi Gydytojo žurnale (Gydytojas, 1921, Nr. 2).

Tiek kulturiniame gyvenime, tiek gydytoju darbuose, be medicinos gydytoju, reiškesi ir dantu gydytojai. Jie buvo Amerikos Lietuviu Daktaru draugijos steigejai, politiniu partiju veikejai, laikrašciu redaktoriai bei bendradarbiai. Šiais laikais dantu gydytojai yra daug pasyvesni ir retai pasirodo visuomeniniame gyvenime. Vienas dantu gydytoju, baigusiu medicinos mokslus 1900 - 1912 metu laikotarpyje, buvo dr. Kazys Kasputis.

Dr. Kazys Kasputis (1880 - 1934)
Jis gime Lietuvoje. Baiges Aleksandro gimnazija Rygoje, atvyko j JAV. Cia, baiges odontologijos mokslus, praktikavo Chicagoje. Besimokydamas Rygoje, priklause Lietuviu Mokiniu kuopelei. 1914 m. buvo išrinktas Vilniaus Lietuviu mokslo draugijos nariu - labdariu. 1932 m. lankesi Lietuvoje ir savo ispudžius apraše lietuviu spaudoje. Mire Chicagoje-60

Ramus ir kuklus, nuoširdžiai dalyvaves lietuviu gydytoju veikloje, buvo dr. Kazys Vezelis.

Dr. Kazys Vezelis (1883 - 1966)
Gime jis Lietuvoje. Baiges gimnazijos dvi klases, 1903 m. atvyko i JAV ir apsigyveno "VVorcheste-ryje, Mass. Ten, baiges vakarine mokykla, 1907 m. istojo i Valparaiso universiteta. Odontologijos studijas baige 1911 m. ir pradejo verstis privacia praktika Chicagoje.

Dr. Vezelis buvo vienas pirmuju ALDD steigeju, jos pirmininkas ir iždininkas. Jis išliko aktyvus draugijoje iki mirties. Aktyviai prisidejo ir prie ALDD isteigto Lietuvai Gelbeti komiteto darbu. 1916 m. suorganizavo Pioneer Insurance Company. Mire Chicagoje.61' 62

Daug nusipelnes nepriklausomai Lietuvai ir Amerikos lietuviu visuomenei, 1938 m. apdovanotas Gedimino Ordinu,buvo dr. Antanas Zimantas.

Dr. Antanas Zimantas (1882 - 1966)
Jis gime Kražiu vis., Raseiniu aps. Budamas 11 metu, išgyveno Kražiu skerdynes. Baiges Kražiu triklase mokykla, atvykoiJAV. 1907 m. baige Illinois universiteto odontologijos skyriu. Praktikavo Chicagoje iki 1954 m. Pasitraukes iš aktyvios praktikos, persikele gyventi i Florida, kur mire 1966 m.

Dr. Zimantas buvo aktyvus ALDD ir SLA narys, vienas Sandaros steigeju ir jos centro pirmininkas (1925), Tevynes Myletoju draugijos centro pirmininkas (1914 - 20). Jo pirmininkavimo metu ši draugija išleido 8 knygas. Pirmojo pasaulinio karo laiku ir po jo dalyvavo lietuviu kovose už nepriklausoma Lietuva ir jos atstatyma. 1916 m. buvo Lietuviu Dienu Chicagoje komisijos iždininkas. Jis taip pat buvo nepriklausomybes Fondo (anksciau vadinto Autonomijos Fondu) iždininkas. Nuo 1901 m. bendradarbiavo Vienybeje Lietuvninku, Lietuvoje ir kt. Pasirašinejo Sulis, Liepukas, Baltinis. Išspausdino brošiura "Itekme dantu ant žmogaus gyvenimo" 1912 m. 63' 64

Ši straipsni noriu užbaigti priedu prie jau anksciau išspausdinto straipsnio (Aidai, 1984, Nr. 6, 359-366 p.). Sakoma — ieškok ir rasi. Kai straipsnis jau buvo išspausdintas, gavau iš Alkos archyvo vedejo kun. R. Krasausko papildomu žiniu apie du lietuvius gydytojus, kurie praktikavo New Yorke 1899 metais.

Dr.J. M. Brundza skelbesi, kad jis "persikele su savo garsingomis gyduoklemis iš Mahanoy (Pa.) i New Yorka ir kas atsišauks, viska atliks dykai lietuviams. Savo isztirinejimu daug ligu iszgyde. Atsišau-kit po tokiu No. 71 Broome Str. New York City (Vienybe Lietuvninku, 1899 m. Nr. 6).

Kitas "Lietuviszkas Daktaras" — dr. Leonard Landes skelbesi "esas garsingas gydytojas vyriszku ir moteriszku ligu. Mokinosi universitete New Yorke, praktikavo ligombucziuose Viedniuje, Berlyne, karaliszkoje mokykloje Londone, buvo perdetiniu mokslo Lebanon, Bellevue, Port Graduale Hospital College ir 1.1. Usztikrina iszgydyma visu slaptu ir paprastu ligu... Gydymui nerviszku ligu reikia naudoti elektrikinius prietaisas..." (Vienybe Lietuvninku, 1899, Nr. 50). Dr. Leonard Landes gime 1870 m. Baige New Yorko miesto universiteta (University of the City of New York) 1892 m. Mire 1937 m. (AMA Archyvas). Jo kabinetas buvo 134 E. 24th St. & Lexington Ave., New Yorke.

Išnašos
1.    LE, XV, 334 p.
2.    S. Michelsonas, Lietuviu Išeivija Amerikoje, 73 p.
3.    Ten pat, 98 p.
4.    Dr. A. Kucas, Amerikos lietuviu istorija, 295 p..
5.    Dr. K. Grinius, Atsiminimai ir mintys, I, 46 p.
6.    Dr. J. Jakštas, Dr. Jonas Šliupas, 161 p.
7.    Kun. A. Milukas, Amerikos Lietuviai Profesijonalai ir Kronika, II, 95 p.
8.    S. Michelsonas, ten pat.
9.    A. Ambroze, Chicagos Lietuviu Istorija, 169 p.
10.    P. Jurgela, Sparnuoti lietuviai — Darius ir Girenas, 1935.
11.    LE, II,. 24 p.
12.    V. Liulevicius, Amerikos lietuviu ekonomine veikla, 158 p.
13.    The Valparaiso University. Herald, June, 1909.
14.    The Chicago College of Medicine and Surgery. 1908 - 09.
15.    Thirty Fifth Annual Catalog 1908 - 09. Valparaiso University.
16.    A. Ambroze, 351 p.
17.    LE, XXXIII, 51 p.
18.    Encyclopedia Lituanica, VI, 52 p.
19.    A. Ambroze, 485 p.
20.    Dr. K. Grinius, 57 p.
21.    A. Ambroze, 507 p.
22.    Ten pat, 97 p.
23.    Ten pat, 283 p.
24.    LE, VII, 413 p.
25.    MTLE, 1, 588 p.
26.    Dr. A. Kucas, 282 p.
27.    Dr. J. Jakštas, 180 p.
28.    Dr. A. Kucas, 190 p.
29.    Ten pat, 214 p.
30.    A. Ambroze, 432 p.
31.    Ten pa,t, 431 p.
32.    Encyclopedia Lituanica, II, 360p.
33.    Sveikatos Apsauga, 1960 m., Nr. 8.
34.    Ten pat, 1961, Nr. 11.
35.    Ten pat, 1964, Nr. 2, 64 p.
36.    LE, XIII, 319 p.
37.    Ten pat, XXVII, 417 p.
38.    S. Michelsonas, 374 p.
39.    Kun. A. Milukas, Amerikos Lietuviai XIX Šimtmetyje, 263 p.
40.    Ten pat, 292 p.
41.    Ten pat, 97 - 99 p.
42.    S. Michelsonas, 99 p.
43.    LE, XXVI. 226 p.
44.    A. Ambroze, 599 p.
45.    Dr. A. Kucas, 307 p.
46.    Dr. J. Jakštas, 209 p.
47.    Dr. K. Drangelis, Lietuviu Gydytoju Biuletenis, 1963, Nr. 11-12.
48.    LE, XXVI, 226 p.
49.    S. Michelsonas, 17 p.
50.    LE, XVIII, 449 p.
51.    Petras Jurgela, Sparnuoti lietuviai — Darius ir Girenas, 1935 m.
52.    A. Ambroze, 455 p.
53.    Dr. V. Sruogiene, Tautos Praeitis, t. VIII, 2 (30), 90 p.
54.    Dr. J. Jakštas, 305 p.
55.    LE, XXX, 54 p.
56.    Tautos Praeitis, 93 p.
57.    Dr. J. Jakštas, 305 p.
58.    Tautos Praeitis, 89 p.
59.    Lietuviu Gyd. Biul., 1965, Nr. 3.
60.    LE, XI, 1348 p.
61.    Lietuviu Vardynas, 261 p.
62.    Liet. Gyd.. Biul., 1966, Nr. 4
63.    LE, XXXV, 102 p.
64.    Liet. Gyd. Biul. 1966, Nr. 4.

Nuoroda Nr. 1
Amerikos lietuviai gydytojai, studijave Valparaiso Universitete (V.U.) ir Chicago College of Medicine and Surgery (CCMS)
1.    Bagocius Domininkas (1885 - 1919)
Atvyko i JAV 1907 m., V. U — 1911 - 15. Baige CCMS 1917 m. Praktikavo Chicagoje
2.    Bertash Anthony (1881 -)
Baige CCMS 1921 m. Praktikavo Chicagoje.
3.    Biežis Steponas (1889 - 1973)
Atvyko j JAV 1910 m. Baige CCMS 1914 m. Praktikavo Chicagoje.
4.    Brenza Sylvestras (1884 - 1958)
V. U. — 1909 - 10. Baige CCMS — 1910 m. Praktikavo Chicagoje.
5.    Ciapas Benediktas (1889 - 1982)
Baige CCMS 1918 m. Praktikavo Providence, R. I.
6.    Dundulis Tadas (1886 - 1965)
Atvyko i JAV 1906 m. Baige CCMS 1929 m. Praktikavo Chicagoje.
7.    Dambrauskas Adomas — Doras Adam
Studijuodamas gavo "Motineles" D-jos stipendija (Lith. Educational Soc). Baige medicinos mokslus Philadelphijoje.
8.    Juška Adomas (1875 - 1951)
V. U. — 1905 - 1911. Baige CCMS 1911 m. Praktikavo Chicagoje.
9.    Jones P.F.
V U — 1907 - 08. Praktikavo So. Boston, Mass. Skelbesi lietuviškuose laikrašciuose (Darbininkas 1916, Nr. 61).
10.    Klimas Ignas (1888 - 1937)
Atvyko j JAV 1903 m. V. U. — 1905 - 1910. Baige Temple University of Philadelphia 1915 m. Praktikavo Philadelphijoje. U. Kulys Jokubas (1876 - 1952)
Atvyko i JAV-bes 1894 m. Baige CCMS 1905. Praktikavo Chicagoje
12.    Margeris Algirdas - Šeštokas Kostas (1889 -)
Atvyko j JAV 1907 m. V. U. — 1908 - 1911. Baige Northvvestern University 1925 m. Praktikavo Chicagoje.
13.    Mikolaitis Kazys (1884 - 1942)
Atvyko j JAV 1910 m. V. U. — 1910. Baige CCMS 1914 m. P.T. 111. 1914. Mass. 1914. Praktikavo Law-rence, Mass.
14.    Naikelis Stasys (1875 - 1969)
Baige CCMS 1916 m. Praktikavo Chicagoje.
15.    Puskunigis Frank Bartholomey (1886 - 1941)
V. U- — 1914. Baige CCMS 1914. Praktikavo Boston, Mass., North Grafton, Mass., P.T. — 111. — 1914, Mass. — 1915 m.
16.    Rakauskas Antanas (1895 - 1966)
Atvyko j JAV 1913 m. V. U — 1916 - 1921. Baige Northvvestern University 1930 m. Praktikavo Chicagoje. Išvestas j kunigus 1946 m.
17.    Stankus Ignas (1875 - 1956)
V. U — 1906 - 1909. Baige Indianos Universiteta 1910. Praktikavo Philadelphijoje.
18.    Strikolis Mykolas (1892 - 1956)
Atvyko i JAV 1913 m. Baige Loyolos Universiteta 1918 m. Praktikavo Chicagoje.
19.    Tananevicius A. V. (1886 - 1932)
V. U. — 1911 m. Baige CCMS 1914 m. Praktikavo Chicagoje.
20.    Vitkus J. T. (1891 -)
Baige Stritch School of Medicine 1921 m. Praktikavo Cleveland, Ohio.
21.    Vizgirdas J. J. (1885 - 1965)
Baige St. Louis College of Physicians and Surgery 1906 m. Praktikavo St. Louis, Mo.
22.    Yonikis J.
V. U. — 1914. Baige CCMS 1914. Zalatoris Petras (1886 - 1973)
Baige CCMS 1916 m. Praktikavo Chicagoje.

Nuoroda 2
Amerikos lietuviai dantu gydytojai, studijave Valparaiso Universitete ir Cicagos College of Dental Surgery (CCDS)
1.    Atkociunas Petras (1895 - )
Atvyko j JAV 1914 m. Mokesi Kanadoje ir V. U. 1926 m. Dirbo Abbott laboratorijoje. 1931 m. baige CCDS. Praktikavo Cicero, 111.
2.    Drangelis Kazys (1885 - 1965)
Atvyko i JAV 1905 m. V. U. — 1908 m. Baige CCDS 1913 m. Praktikavo Chicagoje.
3.    Gurskis Antanas
Atvyko i JAV 1906 m. Baige CCDS 1916 m. Praktikavo Chicagoje.
4.    Kliauga Kazimieras (    - 1940)
Baige Northvvestern Universiteto Odontologijos skyriu 1919 m. Praktikavo Chicagoje.
5.    Lauraitis Alfonsas
Baige CCDS 1918 m. Praktikavo Chicagoje.
6.    Luomonas P. G. (1892 -   )
Atvyko j JAV 1906 m. V. U. — 1911 - 1917 m. Nuo 1911 iki 1919 tarnavo Amerikos kariuomeneje. Baige CCDS 1923 m. Praktikavo Chicagoje.
7.    Petraitis Petras
Baige CCDS 1913 m. Praktikavo Chicagoje.
8.    Sapranas Stasys
Baige CCDS 1915 m. Praktikavo VVaterbury, Conn.
9.    Vezelis Kazys (1883 - 1966)
Atvyko i JAV 1903 m. Baige CCDS 1911 m. Praktikavo Chicagoje.
10.    Zubas Frank
Baige CCDS 1929 m. Praktikavo Chicagoje.
11.    Zallys Paul (1893 -    )
Baige CCDS 1919 m. Praktikavo Chicagoje.
12.    Zurtvell F. S. (1893 -   )
Atvyko j JAV 1910 m. V. U. — 1912 m. Baige CCDS 1920 m. Dirbo Forsyth Infirmary for Chil-dren. Praktikavo VVorchestery,, Mass.
14. Žilvytis Matas (1884 -   )
Atvyko i JAV 1909 m. V. U. — 1917 - 1919. Baige CCDS 1923 m. Praktikavo Chicagoje.
Literatura nuorodai 1 ir 2: AMA Archyvas V. U. Archyvas
American Medical Directory, 1956
A. Ambroze, Chicagos Lietuviu Istorija
American Dental Directory, 1947
Gydytojas, 1923, Nr. 9 ir Nr. 6
Amerikos Lietuviu Vardynas
Lietuviu Gydytoju Biuletenis, 1966, Nr. 4.

Nuoroda 3
Dr. Andriaus Graiciuno knygos mediciniškais klausimais: Sveikata, 1911 m. Užkreciamos ligos, 1911 m. Kudikiu paprociai, 1914 m. Muse ir uodas, 1914 m.


Nuoroda 4
Dr. Jono Kaškaicio - Kaškeviciaus knygos mediciniškais klausimais.
Darbininko sveikata, 1925 m. Alkoholis ir spiritiniai gerimai, 1928 m. Pirmoji pagalba ligoje ir nelaimeje, 1932 m. Saugokites vežio, 1939 m. Žmogus ir mašina, 1948 m. Sveikatos šaltinis, 1951 m.


Nuoroda 5
Dr. Prano Matulaicio knygos mediciniškais bei socialiniais klausimais: Džiova ir alkoholis, 1911 m.
Teisingos paslaptys, kur kiekviena mergina ir moteris turi žinoti, 1914 m. Dvi kelioni i šiaure. Lytiškos ligos, 1927 m.
Mc Grady, Socializmas ir darbininkiškas klausimas (vertimas), 1906 m.
J. J. Kraševskis, Mokslincius Tvardauskas (vertimas), 1905 m.
M. G. Sausio devinta (vertimas), 1908 m. Macio - Kekšto eiles, 1910 m.
 
Nuoroda 6
Medicinos mokyklos skirtos moterims:
1. Northvvestern University, VVomen's Medical School. Chicago, 111., 1870 - 1902.
2.    VVomen's Medical College of Baltimore,  1882. Praplesta 1898 m. Uždaryta 1910 m.
3.    VVomen's College of Philadelphia, 1850 m.
4.    VVomen's Medical College of Georgia and Training School for Nurses, 1889 - 1891.
5.    VVomen's Medical College of St. Louis — Homeopiathic, 1883 - 1884.
6.    Nevv England Female Medical college — Homeopatine, Boston, Mass., 1848 m. 1874 m. susijunge su University of Boston, School of Medicine.
7.    VVomen's Medical College of Kansas City, 1895 - 1903.
8.    St. Louis VVomen's Medical College, 1891 - 1896.
9.    VVomen's Medical College of Nevv York. Infirmary for VVomen and Children, 1854 - 1899.
10.    VVomen's Medical College of Cinncinnati, 1887. Susijunge su Presbyterian Hospital — Laura Merao-rial VVomen's Medical College. Uždaryta 1903 m.
11.    Homeopathic Medical College for VVomen. Cleveland, Ohio. 1868 m. 1870 m. susijunge su Homeopathic College Hospital. 1884 m. — su Clevelando University of Medicine. 1910 m. prijungtas Pulte Medical College of Cincinnati. 1914 m. viskas perejo i Ohio State University žinia. (American Medical Directory, 1956).


K. Šklėrius    Žiema. Akvarelė