KNYGA APIE KUN. POPIELIUŠKOS "KRYŽIAUS KELIĄ" Spausdinti
"Solidarumo" sąjūdžiui klestint ir vėliau, apsiausties būvio metais, šv. Stanislovo Komtkos bažnyčia Varšuvoje buvo tapusi vienu Lenkijos dvasinio gyvenimo centrų. Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį tūkstančiai tikinčiųjų perpildydavo bažnyčią ir išsiliedavo į gatves. Jie rinkdavosi klausytis jauno kunigo Jeržio Popieliuškos pamokslų, maldų, ištraukų iš tradicinės lenkų poezijos ir šventraščio. Įrašyti į kasetes, jo žodžiai plito iš parapijos į parapiją, iš miesto į miestą. Jo pamokslus pradėjo spausdinti pogrindžio spauda, kunigas Popieliuška tapo "Solidarumo" sąjūdžio didvyriu. 1984 m. spalio 19 d., pakeliui iš Bidgoščio į Varšuvą, kunigas Popieliuška buvo saugumo pagrobtas ir nužudytas. Taip valdžia savo agentų rankomis užčiaupė burną dvasiškiui, kurio balso klausėsi visa Lenkija.

Nužudyto kunigo parapiečiai jį palaidojo netoli šv. Stanislovo bažnyčios; jo kapą nesiliauja lanke maldininkai iš visų šalies kampų. Šiandien jo balso klausosi ne tiktai lenkai, bet visas pasaulis. Popieliuškos pamokslų rinkinys užsienyje pasirodė jau keliolika kalbų. Šiemet išėjusi rinkinio angliškoji laida pavadinta "Mano kryžiaus kelias".

Iš šios knygos į mus byloja jaunas, giliai tikintis idealistas, nebojęs paaukoti savo gyvybės už "Dievą ir tėvynę". Štai kaip jis aprašo savo bendradarbiavimą su darbininkais, tarp kurių jis buvo ypač populiarus.:

"1980 metais patys darbininkai paprašė mus atnašauti mišias didžiausiame Varšuvos fabrike. Tada juos gal paskatino pavojaus jausmas. Jie ieškojo paramos sunkiaisiais streikų laikais. Tačiau ilgainiui tos mišios įgavo naują pobūdį. Darbininkai suprato, kad Kristus ir Bažnyčia padeda jiems jų kasdieniame darbe, visuomeninėje veikloje ir paslaugose artimui. Diena iš dienos jie atrado ir ugdė savo ir kitų asmeninį orumą. Jie suprato, kad kiekvienas vyras ir moteris nusipelno pagarbos, ir jos reikalavo — ne tiktai sau patiems. Jie pradėjo rimčiau žiūrėti į savo gyvenimą. Visa tai padarė man didelį įspūdį.... Po apsiausties būvio paskelbimo darbininkai suprato, kad Bažnyčia stovi jų pusėje, ypač kai jie jaučiasi nepaprastai vieni. Jie pamatė, kad Bažnyčia tikėjimo vardan padeda ir netikintiesiems".

Kunigo Popieliuškos pamokslų rinkinyje ryški laisvės tema. Jo žodžiais: "Laisvės pašaukimas yra neatjungiamai susijęs su kiekvieno žmogaus prigimtimi ir su tautos sąžine... Laisvės apribojimas veda prie protestų, maišto ir net karo. Laisvė reiškia pareigą suprasti, kad laisvė nėra anarchija, bet kiekvienam žmogui uždėta pareiga, reikalaujanti apmąstymo, pusiausvyros ir išminties, besirenkant ir darant sprendimus". Tos laisvės vardan Popieliuška reikalauja sugrąžinti darbininkams teisę burtis į nepriklausomas savavaldes profsąjungas, o jaunimui teisę steigti savas organizacijas.

Lenkų dvasiškis perspėja savo tautiečius, kad "dažnai mes patys esame kalti už mus pančiojančią vergiją, kai baimės ar kompromiso dvasios vedami, mes priimam blogį ir net remiam jo veiklą!". Laisvės pašaukimas neįmanomas be drąsos, sako Popieliuška: "Darbininkai išlaikė savo drąsos egzaminą 1870 m. rugpjūčio mėnesį — o kai kurie jį išlaiko ir dabar. Drąsos egzaminą išlaikė mūsų įkalintieji broliai — jie nepasirinko laisvės savo ir mūsų idealų išdavimo kaina".

Kunigo Popieliuškos pamokslų šaknys glūdi Lenkijos istorijoje. Jie primena 16 šimtmečio dvasiškio Petro Skargos ugningus patriotinius pamokslus ir 19 šimtmečio lenkų romantikų politinius - patriotinius - religinius raštus, o ypač Adomo Mickevičiaus biblinių stiliumi parašytas ir 1832 m. Paryžiuje išleistas "Lenkų Tautos ir Lenkų Piligrimų Knygas". Su Lietuva Popieliuška sieja panašios tikėjimo ir laisvės problemos, tragiški kunigų Juozo Zdebskio, Broniaus Laurinavičiaus ir kitų totalizmo aukų likimai.

Gdansko mieste stovi nuo valdžios kulkų žuvusiems darbininkams pagerbti pastatytas paminklas, kurio papėdėje iškalti šie poeto Česlovo Milošo žodžiai: "Jūs, nuskriaudusieji paprastą žmogų, prapliupot juoktis dėl savo nusikaltimų. Nesijauskit saugūs", poetas primena. "Jūs galit nužudyti vieną, bet užgims kitas. Žodžiai užrašyti..."

Taip šioje knygoje užrašyti ir kunigo Popieliuškos — paprasto, kuklaus, ir drauge nepaprasto asmens — žodžiai, įskaitant ir pasakytuosius 1982 metų rugpjūčio mėnesį: "Būkime laisvi nuo keršto ir neapykantos. Mes prašome laisvės, kuri yra meilės vaisius. Amen."