AIDŲ LINKĖJIMAI, ĮŽENGUS Į 1988 METUS

Kai gausite šį AIDŲ numerį, jau būsite įžengę į 1988 metus. AIDAI linki, kad, Dievui padedant, tie metai visais atžvilgiais būtų geri, malonūs ir sėkmingi. Turime mintyje ne tik Jūsų asmenišką gyvenimą, bet ir tautinę — kultūrine veiklą, kuri įprasmina mūsų ilgą išeivišką kelionę ir padaro ją naudingą visai tautai. Tuo rūpinasi kiekvienas sąmoningas lietuvis. Praėjusieji metai mūsų buityje, galima sakyti, buvo dinamiški. Minint 600 metų krikšto jubiliejų, Lietuvos vardas bei jos širdgėlos skambėjo visame pasaulyje. Pačioje krikščionybės širdyje — Romoje, vadovaujant Sv Tėvui, vyko didžiausios iškilmės, atkreipusios pasaulio dėmesį į mūsų tautą. Religinės iškilmės rengtos ir Amerikos, Kanados ir kitų valstybių didmiesčiuose, kur yra bent kiek lietuvių. Jos vyko vyskupijų katedrose, vadovaujant vietiniams vyskupams, arkivyskupams ir kardinolams. Apie krikšto jubiliejų ir mūsų vargstančią tautą rašė kitataučių spauda, skelbė radijo bei televizijų stotys. Okupuotos Lietuvos vardą išgirdo milijoninės minios ir rodė savo palankumą. Taip pat ir tėvynėje jubiliejiniai minėjimai gaivino tautą. Visa tai vyko daugiausia religinėje plotmėje. Siuo atžvilgiu niekad nebus pamiršti 1987-ieji metai. Bet ir 1988-ieji teikia mums puikią progą gyviau veikti ir labiau atsibusti. Šie metai taip pat yra jubliejiniai, nes sueina 70 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Sis jubiliejus yra tautinio pobūdžio ir didžiai reikšmingas. Jis turi stiprinti mūsų patriotizmą. 1988 metais lietuvių išeivija neturi pasitenkinti tik iškilmingais pasirodymais, bet atkreipti žvilgsnį į silpstantį kultūrinį gyvenimą, ypač apverktiną lietuviškos knygos padėtį jr šiuo atžvilgiu smarkiai susijudinti. Nepriklausomybės 70 metų jubiliejus yra lyg šauksmas sugrįžti prie savo tautos nuo jos nutolusiai mūsų vidurinės ir jaunosios kartos šviesuomenės daliai, kuri, užimdama aukštas tarnybas, savo lietuviška veikla, įtaka ir finansais galėtų žymiai pakelti išeivijos pajėgumą. Kurie nebemoka lietuvių kalbos, tegul pasiskatina šiais nepriklausomybės minėjimo metais jos išmokti. Jaunimas gi turėtų rimčiau pažvelgti į mūsų parapijas, stovyklas, suvažiavimus, jau beveik neturinčius lietuvių klebonų bei kapelionų, ir pagalvoti, kokia bus išeivijos ateitis be savų dvasininkų. Taigi 1988-ieji yra tautinio išbudimo bei sustiprėjimo metai. AIDAI linki, kad visa išeivija suvoktųjų prasmę ir labiau atsivertų savo tautai. Grįžtant gi į praėjusius metus, miela dėkoti šio žurnalo bndradarbiams ir prenumeratoriams už nuoširdžią pagalbą raštais ir finansais. Žymi dauguma prenumeratorių tapo garbės prenumeratoriais. Buvo ir tokių, kurie mus parėmė net žymesnėmis aukomis — po 500, 100, 80, 50 dolerių. Tai labai paguodė žurnalo leidėjus ir redaktorių.