EILĖRAŠČIAI |
Saulius Kubilius yra mūsų jauniausios kartos poetas, gimęs 1960 metais Adelaidėje, Australijoje. Nors dar jaunas, jis jau pasižymėjo poetinėje srityje. Saulius savo eilėraščius skelbia lietuvių jaunimo spaudoje, yra laimėjęs "Ateities" žurnalo poezijos premiją ir taip pat JAV LB Kultūros tarybos skelbto jaunimo kūrybos konkurso poezijos premiją. Be to, jis dalyvavo ir 1986 m. išleistoje jaunųjų poezijos antologijoje "Keturi". Jaunasis poetas, nors gimęs, augęs ir iki šiol gyvenąs užsienyje (Romoje), laimingai pasuko j lietuvių poezijos pasaulį ir čia savo sielai rado jaukią užvėją. Šiame žygyje, aišku, jam labai padėjo lietuviška aplinka šeimoje ir tautinėje veikloje Australijoje, kurioje uoliai dalyvavo. Nors jo poezija įsilieja į šio laiko srovę, tačiau ji savo atvirumu, idealistine jausena ir įvaizdžiais nesvetima lietuvio širdžiai. Malonu, kad mūsų išeivijoje, nežiūrint nepalankios aplinkos, šen bei ten pasirodo poetiniai talentai. Tai retos gėlelės, ir jos labai brangintinos. KELIONĖS PRELIUDIJA Kojos ar žinot kur eisit rankos ką jūs liesit dvasios akys ką visu kūnu matysit Trini man nugarą krikštijuos kelionei Tavo akys stebi virpesius ir laiko sielą Mes arti kaip vienoj širdy mūsų žaismas vienas geismas Dvi valtys liūliuoja saulės spinduly maudosi prie kranto jūros kaip žemės glėby Ne dienoj ir ne nakty o savoj šviesioj šviesoj ir jos gilumos tamsoj VILNIAUS LANGAS I Mūsų buvo per daug tylėjome laukėme tabako alkio ugnies kuri uždegtų mus ir tylos kol nubildės paskutinė tankų virtinė Prie atviro Vilniaus lango medžių šešėliai šlamėjo mūsų rankos lingavo tamsoj vienas kitą pažinom II Saulės Vaikų geismas lengvais sparnais kilti dangų daugiaspalvį siekti amžinų gėrybių prisirinkti Žemės broliam surakintiem paslaptį atskleisti jog laimė sušvinta ir tamsiausiam kampely Kopkit į Aukštumas visų ten laukia Pažadas Sugaudžia trimitai sužvanga cimbolai ir užkerėtas pulkas būgnų dūžiais iškeliauja į pažadų tėvynę neša žinią apie Degančią Saulę Kopkit į Aukštumas visų ten laukia Pažadas Raudono gaisro užklupti iškėlę galvas broliai klausos ar ne pergalės choras aprauda dingusius Saulės Vaikus Pakilę sapnų drugeliai išnyko saulės kaitroj nutiesė šviesųjį kelią broliam siekti tamsoj III Pamilau aš Vilniaus langą prie kurio taip gera buvo būti Sutirpo valandos ir dienos širdžių ir amžių užtvaros O kai pakilt reikėjo nenorėjome nei vienas Išsikvietė į naktį tamsią žvarbus Vėlinių vėjas Siaura vienos krypties gatvė po senais vartais tebevingiuoja Pamiltas Vilniaus langas aušros žara ir auksu nušviečia mūsų veidus * Mano sielos žiežirbos kyla juodų plaštakių sparnuose glosto erdvės kraštus ir miršta giliuose sapnuose nepasiekusios plačių erdvės laukų išdega užgęsta čia pat prie širdies laužo * Padėjo ant plynos lentos ranką penki pirštai nagus atlenkė tiesai skausmu prabilo šviesai apie tai kas buvo sunkiai išgyventa NEKROLOGAS (Al. Žemaitaitis, audėjas) metmenys medžio šaknys sunkūs dūžiai suakmenėję žodžiai rodos užmirši ir skriaudą audėjų raudą ir rankas mirties pakirstas žodžių srauto audinys nelygiais pakraščiais ir to nebematai nenurengtų staklių niekas nelieča ir to nebežinai ausk toliau ausk tenai * susimąstymas prie apnuogintų sienų kurias kadaise nuogas dengiau nes kaltę Adomo ir gėdą mačiau kadaise neviltyje į griūvančią sieną paskutinę vinį kaliau ir ašaromis meldžiausi į sienos dievus niekados daugiau kartoju šiandien užkeikdamas praeitį niekados daugiau be maldos kartoju niekados daugiau ir išeinu tardamas niekados niekados daugiau * Paslap-prisiek-tim-tom sateli-mita-tas parazi-mita-tas paslaptim paslaptim mita-mita-mita prisiektom prisiektom ryja-ryja-ryja parazitas satelitą Prisiek-paslap-tom-tim parazi-mita-tas sateli-mita-tas prisiektom prisiektom mita-mita-mita paslaptim paslaptim ryja-ryja-ryja satelitas parazitą |