PASAULIO LIETUVIŲ CENTRAS LEMONTE Spausdinti
alt

Mūsų išeivijos gyvenimas laikas nuo laiko sužiba didelės apimties reikšmingais žygiais, kurie liudija ne tik išskirtines pastangas, bet ir nekasdieninį projektų apimties matą. Įdomu, kad kai kurie iš šių darbų būna atliekami "tylokai" ir jų reikšmę pamatome atsisukę atgal — vėliau. Kitus darbus matome jų vykdymo eigoje. Taigi, pagal Dean Acheson atsiminimų knygos pavadinimą "Present at the Creation", sąmoningai dalyvaujame to kūrinio tvėrime.

Iliustracijai iš paskutinio dešimtmečio laimėjimų suminėsime du tokius pavyzdžius.

Štai prieš dešimt metų Vydūno Vardo Šalpos Fondas "be būgnų ir trimitų,, perspausdino A. Šapokos "Lietuvos istoriją". Tai buvo reikšmingas patarnavimas visuomenei. Daug tos istorijos egzempliorių į Lietuvą nukeliavo, ta knyga buvo kaip pavasario kregždė dabar Lietuvoje dideliu tiražu leidžiamai, išeivijos pinigais apmokėtai laidai. Pagalvokime, koks tai buvo iniciatorių įžvalgumas ir koks didelis patarnavimas ir Lietuvai, ir išeivijai!

Antras netolimos praeities pavyzdys yra Katedra Illinois Universitete. Čia buvo darbuojamasi kitaip, visai kitokios ir pinigų sumos buvo. Su viešai išgarsintais sprendimais, su plačia visuomenine akcija spaudoje bei tiesiog laiškais buvo surinkta, mūsų mastu, didelė pinigų suma Katedros fondui. Puiku! Tai buvo mūsų poreikius irgi toli pramatantis projektas!

Šiuo metu Lemonte, prie Čikagos, taip pat vyksta neeilinio kūrinio tvėrimas. Yra vykdomas didžiulis lietuvių visuomenei reikšmingas užsimojimas. Lietuvių reikalams kuriamas "Pasaulio Lietuvių Centras" — nekilnojamo turto objektas, kuriuo išeivija naudojasi jau dabar, bet, kas svarbiausia, plačiai naudosis XXI-ajame šimtmetyje! Tai bus bene didžiausias, visuomeninis pirkinys, koks tik buvo atliktas paskutinio dešimtmečio bėgyje. Tai irgi labai įžvalgus projektas, viltingas patarnavimas saviesiems interesams. Apie Pasaulio Lietuvių Centrą, sutrumpintai vadinamą Lietuvių Centru arba tiesiog Centru, čia skaitytojus ir painformuosime.

Centras mums yra svarbus bent keturiais atžvilgiais.

Pirma, jis reikšmingas savo didumu, grindų plotu. Tai bus pati didžiausia patalpa, didžiausias statinys, tinkamas mūsų visuomenės patiems didiesiems renginiams. Jis tarnaus ne tik Lemonto ar Čikagos lietuviams, bet ir visos Amerikos lietuviams.

Antra, ekonominiu požiūriu — tai didelis objektas, pigiai pirktas.

Trečia, Centras "keliauja" su besikeičiančia Čikagos apylinkių lietuvių demografija, tuo sudarydamas pagrindą tolimesnės ateities veiklai bei ryšiams.

Ketvirta, Centro įsigijimu, įdiegimu rūpinasi "jaunesnioji" mūsų visuomenės karta, daugiau ar mažiau 30 - 50 metų amžiaus asmenys. Daug kartų girdėjus ir visuomenės aimanas jaunesniesiems, tai kartai čia yra ir egzaminas, ir galimybė užsirekomenduoti amžiumi vyresnės mūsų visuomenės tarpe.

alt
Pasaulio lietuvių centras netoli Čikagos, Lemont, EL, apylinkėje
 
Naujoviškai 1964 m. pastatytas buvusiai kunigų seminarijai Centras stovi 15 akrų nuosavybėje. Pirmos rūšies konstrukcijos pastate telpa apie 125,000 kv. pėdų grindų plotas. Pastate yra įrengta didoka koplyčia, didelė salė, klasių kambariai, bibliotekos patalpa, sporto salė, bendrabučio kambariai, seminarijos profesorių kabinetai ir didelė, moderniška virtuvė. Taigi, funkciniai imant, pastatas mūsų visuomeniniams reikalams yra labai tinkamas.

Tokį objektą diegiant panašioj vietovėj dabar, reikėtų investuoti apie 15 milijonų dolerių. Cook County apskrities mokesčių įstaiga tą nuosavybę yra įvertinusi $2.800,000. Nuosavybė buvo pirkta beveik pusvelčiui — už $1,000,000. Ir tai dar ne viskas... Buvo suderėta, kad nuosavybė perkama už $1,000,000, bet iki 1988 m. galo sumokėjus $800,000, turtas pereina į naujų savininkų rankas už $800,000. Iš visuomenės surinkusi apie $300,000 nario įnašais, vadovybė paėmė iš banko paskolą ir tą 15 milijonų objektą 1988 metų gale perėmė už $800,0001 Ar ne puikiai išlaikytas pirmasis, ne tik visuomeninis, bet ir komercinis egzaminas? Ar ne talentingai operuoja ta "jaunesnioji" karta?

Čikagos pietvakarių lietuviai apie kokią nors visuomeninę buveinę pradėjo galvoti gal prieš 15 - 20 metų. Buvo net ir žemės sklypas užpirktas. Lemonte (amerikiečių mokyklos patalpose) veikė mokinių skaičiumi kasmet auganti lituanistinė mokykla — šiuo metu lietuvių visuomenei svarbus demografinis reiškinys. Maždaug prieš dešimtmetį tada dar veikusios seminarijos kaimynystėje įsikūrė Ateitininkų namai. Pagaliau prieš porą metų nušvito nauja proga — seminariją nutarta parduoti! Katedrą įkūrusi, vienu metu pirkiniu domėjosi kažkuri Lietuvių Bendruomenės institucija. Pagaliau susidarė vietinių lietuvių komitetas, kuris Lithuanian Mission Center, Inc. vardu, 1987 m. įkorporuotu Illinois valstybėje, 1988 m. nupirko.

Nuosavybė yra gerais keliais privažiuojamoj vietovėj, apie 20 mylių nuo Čikagos miesto centro, 35 - 45 minučių atstume automobiliu nuo, deja, besikeičiančios ir apgailėtinai teriojamos bei terliojamos, buvusios lietuviško Marquette Parko apylinkės. Teigiama, kad maždaug 30 mylių spindulio atstume nuo nupirkto Pasaulio Lietuvių Centro gyvena apie 30,000 lietuvių.

1989 m. pabaigoje Centre jau veikė imponuojantis skaičius mūsų institucijų. Veikė Maironio šeštadieninė mokykla (su 160 mokinių ir dviem seselėm — mokytojom iš Putnamo), Montessori vaikų darželis, kelių lietuviškų organizacijų būstinės, Lietuvių Fondo įsteigta Lietuvių Meno Muziejaus galerija. Veikia Tėvų Jėzuitų aptarnaujama katalikams misija. Lietuviai evangelikai taip pat buvo pakviesti naudotis Centro patalpomis. Yra bibliotekos užuomazga, reguliariai sekmadieniais veikia gerai aprūpintas lietuviškos spaudos stalas. Su JAV valdžios įstaigomis yra pasirašyta ilgalaikė sutartis dalį patalpų išnuomuoti National Guard reikalams — čia bus Centrui garantuotas pajamų šaltinis. Pagaliau vyksta įvairūs renginiai — kultūriniai, visuomeniniai, privatūs. 1989 m. rudenį matėme dalį Mokslo ir Kūrybos simpoziumo įvykių Centre, nes tam renginiui vien Čikagoj esančio Jaunimo Centro patalpos pasidarė per ankštos.

Centro pastatas bus palaipsniui pertvarkomas, jį pritaikant saviems reikalams. Dalis pastato bus paversta į apie 20 kondominiumo tipo rezidencijų. Visuomenės susidomėjimas šiuo projektu buvo didelis. Per pirmą kondominiumo planų viešą susirinkimą 1989 vasarą centro vadovybė priėmė užstatus 15-ai butų. Tikimasi iš lietuvių tarpo platesnio komercinio susidomėjimo patalpomis įvairiems profesionalų kabinetams bei mažesnės apimties įstaigoms. Vienu žodžiu, nuosavybė statoma ant tvirtų komercinių pagrindų, kurie laiduos ne tik pastato išlaikymą bei priežiūrą, bet ir jo naudojimą prieinamomis kainomis mūsų visuomeniniams reikalams.

Be remontų ir pertvarkymų, Centro vadovybei rūpi skolų išmokėjimas. Šiuo metu Centro narių — aukotojų sąrašuose yra virš 300 pavardžių. Norėtųsi tą skaičių padvigubinti ar patrigubinti, skaitant, kad vidutiniškai aukotojai įneša po $1,000. Tiesa, yra didesnių ir mažesnių įnašų, tačiau betkokia suma yra mielai laukiama.

Kai kas galvoja, kad Centras yra tik Lemonto lietuvių reikalas. Tai klaidinga pažiūra! Centras yra visų Amerikos lietuvių turtas ir rūpestis. Čia ne vien Čikagos gardelis! Taip, kaip vertiname parapijų, su lietuvių visuomene bendraujančių ir jai tarnaujančių vienuolijų nuosavybes bei pastangas, įvairius kitus lietuvių visuomeninių organizacijų pastatus ir džiaugiamės jų naudojimu, lygiai taip vertinkime ir Centrą Lemonte.

Centro "įpilietinimas" lietuvių visuomenėje yra labai svarbus reikalas tiek Amerikoje, tiek Čikagoje. Iš visų lietuvių kolonijų, kaip ir iš čikagiškių, tikimasi piniginių įnašų. Čikagoje tačiau yra balsų, baimės ir net kriti* kos, kad Centras Lemonte konkuruos su Jaunimo Centru. Tokia baimė nėra rimtai pagrįsta, nes argi Jaunimo centras savo "jaunystėje" konkuravo su Čikagos parapijų, vyčių, Amerikos Legijono postų saliukėmis, su Bridgeporto apylinkėje veikusia Lietuvių auditorija? Nebuvo ir dabar nėra kalbos, kad Jaunimo Centro reikėjo, reikia ir reikės. Taip pat reikia ir Lietuvių Pasaulio centro.

Dar verta suminėti bent trejetą argumentų, neigiančių šios Jaunimo Centrui ir jėzuitams konkurencijos baimę. Pirma, Čikagos Tėvai jėzuitai yra tapę Lietuvių Centro nariais, nes jie įnešė ne vien simbolinę, piniginę auką Centrui įsigyti. Argi jie irgi bijojo konkurencijos, argi, aukodami pinigus, apie konkurenciją nepagalvojo? Antra, Tėvų jėzuitų paskirtas dvasiškis iš Centro aptarnauja lietuvių religinius reikalus, jis reziduoja Centre ir iš pasauliečių padalinio gauna stipendiją. Trečia, Lemonto apylinkių lietuviai nėra užsidarę į savo sukurto Centro getą. Jie lanko renginius Jaunimo centre, o daugelis lemontiškių darbu ir pinigais rėmė ir remia Jaunimo Centrą.

Pasaulio Lietuvių Centro vardas taip pat nėra visiems priimtinas. Vienas mūsų laikraštis straipsniuose bei korespondencijose tą "Pasaulio" terminą paprasčiausiai nubraukia. Tik apmokamuose skelbimuose "Pasaulis" patenka į spaudą... Objektyviai žiūrint, tas vardas nėra tikslus (galima teigti, kad Jaunimo Centro vardas irgi nėra tikslus!). Ypač dabar, kai Lietuvoj gyvenimo varžtai atsileido ir daug naujų organizacijų prisisteigė.

Vardų painiavos užnugaryje glūdi istorinės Centro įsigijimo aplinkybės, kai derybų eigoje vienu metu buvo galvota apie pastato tik dalies įsigijimą. Reikia manyti, kad už poros metų, susitvarkius ir labiau įsitvirtinus, bus galima ir vardo klausimą tinkamiau išspręsti. Tai tik įstatų pakeitimo procedūrinis klausimėlis, kelių šimtų dolerių reikalas advokatui ir Illinois valstybės įstaigai. Šiuo metu tačiau visiems tiktų skaitytis su juridiniai įteisintu vardu, kuris yra Pasaulio Lietuvių Centras.

Centro įsigijimo ir sutvarkymo sėkmingam užbaigimui būtinai reikia didesnės, tinkmos    informacijos.
 
Mūsų bendroje spaudoje konkrečiai apie Centrą nerašoma taip ir tiek, kaip ir kiek rašoma apie Lietuvių Fondą, apie Katedrą (jos vajaus metu); nerašoma net tiek, kiek rašoma apie vieną Marquette Parko kareiamą... Salia dėmesio bendroje spaudoje, Centrui jau pribrendo laikas turėti ir savo biuletenį, kuris, atleiskite už išsireiškimą, "konkuruotų" su Jaunimo Centro "Mūsų Žiniomis" ar su kun. G. Kijausko vadovaujamos parapijos Clevelande žaviai leidžiamu ir Clevelande negyvenančiam skaitytojui įdomiu žiniaraščiu.

Spaudos - informacijos temą vystant, tenka pastebėti, kad kai kurie Centro pranešimai bei laiškai yra parašyti labai prasta lietuvių kalba. Koks kuriozas tarp centro ūkinių, teisinių, piniginių reikalų talentingo tvarkymo iš vienos pusės ir lietuviškai suredaguotų raštų iš kitos! Kai reikia, Centro vadovybė paprasčiausiai samdo profesionalus advokatus, architektus ar finansinių reikalų žinovus. Tai daroma suprantamai ir pateisinamai. Tolygus dėmesys, jei reikia, mokant pinigus, turėtų būti kreipiamas ir į lietuvių kalbą lietuvių visuomenei skirtuose raštuose bei straipsniuose. Reikia tikėtis, kad ši padėtis neatidėliojamai bus sutvarkyta.

Organizacinė Centro struktūra yra paprasta ir mūsų visuomeniniame gyvenime išbandyta. Asmuo, paaukojęs bent $200, tampa Centro nariu ir gauna vieną balsą. į tarybą kasmet nariai renka septynis direktorius, gi du direktorius tarybon skiria JAV LB Lemonto apylinkė. Direktorių taryba nustato bendras gaires ir sudaro valdybą — vykdomąjį Centro organą. Šios mūsų pelno nesiekiančios korporacijos tikslas yra vystyti religinę, šalpos bei švietimo veiklą pagal Internai Revenue Code 501 (c) (3) straipsnį. Savaime suprantama, kad visa veikla yra atleidžiama nuo pajamų mokesčių. Šiuo metu tarybai pirmininkauja lietuvių visuomenei pažįstamas Valdas Adamkus. Valdybos pirmininku yra jaunesniosios kartos advokatas, jau kelis metus Centro reikaluose pasinėręs Rimas Domanskis su grupe savo amžiaus talkininkų.

Išvada: Pasaulio Lietuvių Centras yra visapusiškai visos išeivijos remtinas, mūsų visuomenei reikalingas projektas. Per porą metų Centro darbuotojai padarė labai daug ir darbą atliko gerai. Dabar dar reikia pasitempti ir išsimokėti skolas. Visos aukos yra nusirašomos nuo JAV valstybinių mokesčių. Centro adresas: 511 East 127 Street, Lemont, IL 60439, telefonas (312( 257-8787.

1989. IX. 22

alt
Lietuvių Šv. Kazimiero Popiežiškoji Kolegija (dešinėje) Romoje. Tai itin svarbus religinis - mokslinis centras ypač dabar, kai iš okupuotos Lietuvos laisviau gali atvykti klierikai ir kunigai studijuoti aukštųjų mokslų. Be lietuvių visuomenės išeivijoje pagalbos Kolegijai neįmanoma išsilaikyti. Šiuo metu pastatai yra reikalingi skubaus ir brangaus remonto. Kolegijos rektorius visus kviečia prisidėti prie Kolegijos išlaikymo ir prie dabartinio remonto. Aukoms siųsti adresas: Pontificio Collegio Lituano, Via Casalmonferrato 20, 00182 Roma, Italy.