1974 METAI Spausdinti

Egzodo trisdešimtmetis Traukdamiesi nuo jau anksčiau patirtos sovietinės vergijos, dauguma palikome tėvynę 1944 metais. Tai buvo tikras egzodas mūsų mažos tautos mastu, ypač turint galvoj rašytojų, lituanistų mokslininkų ir kitų intelektualų nuošimtį. Praeitais metais nuo šio egzodo sukako jau 30 metų. Tai vos ne pusė žmogaus amžiaus. To meto jaunoji karta jau tapo vyresniąja karta, o to meto vyresniųjų daugumos jau nebėra tarp gyvųjų.
Kai anuomet traukėmės į Vakarus, daugiau ar mažiau turėjome vilties po karo vėl sugrįžti tėvynėn. Tikėjome Atlanto charta. Deja, tikrovė išsklaidė turėtas viltis kaip iliuzijas. Nacių Vokietijos, sąmokslininkaujant Sovietų Sąjungai, sukeltas II pasaulinis karas baigėsi ne garbinga taika, pagrįsta teise, o anksčiau nepriklausomų Vidurio ir Rytų Europos tautų tiesiogiu ar ne-tiesiogiu sovietiniu pavergimu. Mums tai reiškė, kad kelias po karo grįžti tėvynėn liko užkirstas. Tapome "išėjusiais negrįžti".

Grįžti būtų reiškę grįžti ne į tėvynę, bet į Sibirą. Kaip informuoja A. Solženicyno "Gulago salynas", taip grįžo net pačių rusų karo belaisviai ar išvežtieji Vokietijon darbams, net iš nacių koncentracijos stovyklų išlaisvintieji. Ir mūsų, lietuvių, dalis buvo dar prieš 1944 metus vokiečių išgabenti darbams Vokietijon ar prievarta paimti į jų kariuomenę. Kai kurie atsidūrė Vokietijoje kaip kaliniai nacių koncentracijos stovyklose ar tiesiog kalėjimuose. Vėl kita dalis buvo Vokietijon pasitraukę iš Lietuvos repatriacijos priedanga dar pirmosios sovietų okupacijos metu. Tačiau ir visi anksčiau Vokietijoje atsidūrusieji pasirinko verčiau tapti "išėjusiais negrįžti", negu grįžti sovietų pavergton Lietuvon. Sovietų pareigūnai kiek galėdami įkalbinėjo grįžti į "kilmės kraštus". Šias jų pastangas rėmė ir UNRRA bei IRO organizacijos, globojusios "išvietintuosius asmenis". Tačiau nepavartojus tiesioginės prievartos, kaip kai kur ukrainiečiams ir kt., vos maža dalelė lietuvių ryžosi pasinaudoti grįžimo "privilegija".

Užuot grįžus tėvynėn, iš DP stovyklų Europoje teko emigruoti į užjūrio kraštus. Didžioji emigracijos banga vyko 1949 m., taigi, prieš dvidešimt penkis metus. Į naujus kraštus vykome VLIKo tais metais, 1949.VI.14, priimtos Lietuvių Chartos įpareigojami saugoti tautinę gyvybę: "Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume" (2 str.). Niekam tada neatėjo galvon iš šio dokumento šaipytis, jog jis gimė "mistiškai optimistiškoje nuotaikoje", kaip buvo šaipomasi JAV LB dvidešimtmečio proga. Jei būtume kituose kraštuose kūręsi su oportu-nistu skepticizmu, po amžiaus ketvirčio mažai betektų kalbėti apie lietuviškąją išeiviją. Kuriems Lietuvių Charta iš karto atrodė utopiška, o realus tik kiekvieno paties ūkinis įsikūrimas, tie ir sugebėjo taip dingti, lyg jų niekada ir nebūtų buvę mūsų tarpe. Vis dėlto dauguma, nors ir nelygiu sąmoningumu bei idealistiniu nusistatymu, ryžosi ir svetimuose kraštuose išlaikyti lietuviškąją gyvybę. Vos atvykus į tuos kraštus, buvo pradėtas ir bendruomeninis lietuviškasis gyvenimas.

Todėl praeitais metais sukako dvidešimt penkeri metai ne tik nuo didžiosios emigracinės bangos, bet ir daugeliui įvairių lietuviškųjų institucijų. Sidabrines sukaktis pernai šventė Kanados savaitraštis "Tėviškės Žiburiai" ir Australijos LB savaitraštis "Mūsų Pastogė"; tais pačiais metais JAV dienraštis "Draugas" pradėjo leisti šeštadieninį kultūros priedą. 25 metų sukaktį pernai minėjo Clevelando lietuvių radijo programa "Tėvynės Garsai" — (ilgametis vedėjas J. Stempužis). Dauguma šeštadienio lituanistinių mokyklų taip pat praeitais metais minėjo sidabrinį jubiliejų. Į tokių pat jubiliatų eilę įsirikiavo ir du JAV jaunimo sambūriai: Detroito tautinių šokių grupė Šilainė (tebevadovauja steigėja G. Gobienė) ir Los Angeles LB Jaunimo ansamblis (tokia pat ilgametė vadovė O. Razu-tienė). Pastarasis ansamblis savo 25 metų sukaktį paminėjo Pacifiko pakraštyje pirma tautinių I kių ir dainų švente (VI.30), nes savo jubiliejinei šventei pasikvietė tokią pat antrąją jubiliatę Detroito Šilainę ir Chicagos jaunimo Grandį. Australijoj 25 metus atšventė Adelaidės tautinių kių grupė Žilvinas. Atskiru leidiniu savo tokį pat jubiliejų paminėjo Hamiltono sporto klubas Kovas. Iš chorų sidabrinės sukakties sulaukė Australijoj Adelaidės Lituania. Gal būt, liko ir nepastebėtų sukakčių. Bet čia ir svarbu ne visas jas sukatalogizuoti, o pabrėžti, su kokia išterme ištesima, kas buvo pradėta prieš amžiaus ketvirtį, nors vis sunkėja išeivinės sąlygos.

Lietuvių Bendruomenė prieš 25 metus suorganizavo Australijoj, N. Zelandijoj ir Šveicarijoj. Jos organizavimasis prasidėjo Kanadoj ir kituose užjūrio kraštuose. Iš JAV didžiųjų organizacijų pernai sidabrinę sukaktį minėjo Lietuvių tautinė sąjunga, darniai sulydžiusi tautinės srovės senuosius ir naujuosius ateivius. Taip pat 25 metai sukako Kanados Lietuvių katalikių moterų draugijai, turinčiai ne vien lokalinės reikšmės dėl to, kad ši draugija vėliau pradėjo leisti mėnesinę "Moterį", skaitomą visų laisvojo pasaulio moterų.

Visose srityse daug nudirbta per amžiaus ketvirtį, o reikia priskaičiuoti ir tris-keturis DP stovyklinio gyvenimo metus. Kiek per visą tą laiką pasiekta grožinėj literatūroj, susumavo 1968 m. išleistas kolektyvinis veikalas "Lietuvių rratūra svetur 1945-1967" (697 puslapiai). Aktualu, kad tokių veikalų sulauktų ir kitos sritys, kaip dailė, muzika, lituanistiniai mokslai etc.

Tokioj platesnėj perspektyvoj reikia žiūrėti ir į šioj vietoj teikiamąsias metų apžvalgas. Žvelgiant tik į vienerius metus, gali atrodyti, kad nėra jais kuo daug pasidžiaugti. Bet ir nėra ko laukti, kad mūsų kukli išeivinė bendruomenė "stebuklus" atliktų. Nors atskiri metai neišvengiamai lieka kuklūs, tačiau metai prie meni sukaupia jau tikro lobio — įnašo į mūsų kultūrą.

Praeitieji 1974-tieji metai aplamai buvo gana eiliniai. Tačiau tušti jie nebuvo — ir toliau tęsė mūsų lietuviškąjį gyvenimą.
Knygų derlius Pirmiausia kreipiame dėmesį į "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką", knygon sutelkusią jos pirmuosius septynis numerius. Tai tikras pavergtųjų lietuvių kasdieninės heroikos dokumentas. Konkretūs faktai akivaizdžiai rodo, kokiomis sovietinio teroro sąlygomis reikia tėvynėje kovoti už sąžinės laisvę. Tiesiogiai "Kronika" teikia duomenis apie tikinčiųjų persekiojimą, bet netiesiogiai ji dokumentuoja, kaip lygiu būdu aplamai visų sąžinės dvasinis prievartavimas prasideda nuo mokyklos suolo. Šiuo metu "Kronika" yra tapusi pagrindinis tautinės rezistencijos židinys.

Mokslinių leidinių dauguma pernai buvo kolektyviniai veikalai.
Stambiausias praeitų metų mokslinis leidinys yra "Suvažiavimo darbai, VIII" (per 600 puslapių), Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime Toronte 1970 m. skaitytos paskaitos. Šešių lietuvių pranešimus literatūrinėmis ir kalbinėmis temomis teikia Baltų studijų puoselėjimo draugijos Association for the Advancement of Baltic Studies leidinys "Baltic Literature and Linguis-tics" (III konferencijos Toronto un-te 1972 m. paskaitos).
J. Gimbutas su J. V. Daniu išspausdino monografiją "Steponas Kolupaila" apie žymųjį mūsų mokslininką ir visuomenininką. V. Sruogienės paruošta stambi memuarinė knyga "Balys Sruoga mūsų atsiminimuose" sukaupė apie 70 asmenų atsiminimus, portretuojančius šį dramaturgą, poetą, profesorių.

Taip pat kolektyvinis veikalas vra istorikės A. Rūgytės redaguota monografija "Švėkšna".
JAV išleista Lietuvos kalbininko A. Sabaliausko knyga apie kalbininkus lituanistus "Noted Scholars of the Lithuanian Language". Izraelyje išėjo iš lenkų į anglų kalbą vertimas 1970 m. mirusios kalbininkės Tamara Buch paskutinio darbo "Lithuanian Phonology in Christian Donelaitis". Australijoj profesoriaujantis čekų kilmės lituanistas Jiri Marvan parašė studiją "Modern Lithuanian Declension", kuriai dar ieško leidėjo.
Kalifornijos un-to leidykla puošniai išleido M. Gimbutienės gausiai iliustruotą knygą "The Gods and Goddesses of Old Europe 7000 - 3500 BC . Kanadoj išėjo J. ir R.' Vaštokų knyga "Sacred Art of the Algonkians" (apie Kanados indėnų meną). Šveicarijoj J. Eretas išspausdino "Paeda-gogische Miniaturen". J. Šmulkštys išleido knygą apie K. Marksą. A. Mickūnas (su D. Stevvart) paskelbė "Exploring Phenomenology".

Trečiuoju leidimu pasirodė A. Maceinos "Didysis inkvizitorius". V. Bagdanavičius atspaudu išleido upanišadų studiją "Indijos religinė išmintis" (iš "Draugo" 1969 - 70).
Tautinėms problemoms skirtas J. Ereto vei-kaliukas "Išeivijos klausimais". To paties autoriaus anksčiau keturiais leidimais išėjusi brošiūra "Die vergessenen Balten" pernai išversta į anglų ir ispanų kalbas.
Šimtametinės gimimo sukakties, iškilmingai



minėtos visose didžiosiose kolonijose, proga išleistos A. Smetonos 1935 - 40 m. pasakytosios kalbos "Pasakyta parašyta" (sudarė L. Sabaliūnas ir V. Rastenis). Tokia pat proga išėjo A. Man-tauto redaguota knyga apie šaulių kūrėją "Vladas Putvinskis-Pūtvis" (gyvenimo apybraiža ir raštų rinktinė). J. Brazaitis suorganizavo leidinuką apie prieš trejus metus mirusį dr. P. Padalį, 1941 m. Laikinosios vyriausybės narį.

Religinių knygų išėjo pamokslų rinkiniai katalikų kun. K. Barausko "Prisikėlimo žmonės" ir evangelikų kun. J. Paupero "Dievo žodžio tarnyboje". Perspausdintas Lietuvoj išleistų Psalmyno penkių knygų kun. A. Liesio vertimas.
Iš atsiminimų svarbiausia pereitų metų knyga yra Sibiro kalinės El. Juciūtės "Pėdos mirties zonoje". Autobiografinius atsiminimus išleido mokytojas J. Valaitis (Praeities apybraižos), gydytoja S. Šimoliūnienė (Dienų vitražai), J. Kapačinskas (Išeivio dalia). Al. Pakalniškis paskelbė "jauno žmogaus" 1931-35 m. dienoraštį "Mes grįžtame". A. Ryliškis išleido stambią atsiminimų knygą "Fragmentai iš praeities miglų", apimančią autoriaus ir jo senelio atsiminimus nuo 1863 sukilimo laikų ligi emigracijos į JAV.

Lituanistinės mokyklos pernai sulaukė V. Liulevičiaus redaguotą vadovėlį "Lietuvių tautos ir valstybės istorija" (dvi dalys), A. Klimo su St. Barzduku redaguotą ir Z. Sodeikienės iliustruotą "Lietuvių kalbos žodyną mokyklai ir namams". Dar prieš mokyklą šeimose bus pravartus R. Scarry žodynas vaikams lietuvių ir anglų kalba su spalvotomis iliustracijomis.

Jaunieji skaitytojai susilaukė keleto jiems skirtų leidinėlių: O. Mikailaitės pasakas "Pupu-čio pasauliukas", B. Pūkelevičiūtės dvi eiliuotas pasakas (Skraidantis paršiukas, Klementina ir Valentina), J. Narūnės eiliuotą poemėlę "Rūtelės aitvaras", V. Joniko eilėraščius, G. Petrėnienės pasakėlių ir kt.

Grožinės literatūros premiją Lietuvių rašytojų draugija pernai paskyrė J. Kralikauskui už romaną "Tautvilą". Vinco Krėvės premiją, kurią kas antri metai skiria Montrealio lietuvių akademinis sambūris, gavo L. Sutema (Z. Katiliškienė - Nagytė).
Naujus rinkinius išleido poetės: D. Sadūnaitė — "Pakeliui į Emmaus", J. Švabaitė - Gylienė — "Septyni saulės patekėjimai", M. Saulai-tytė — "Šeštoji diena". Nors nedaug ką naujo atskleisdamos, moterys savo kūryba lenkė vyrus.


A. Tyruolis išleido 20 sonetų rinkinuką "Diemedžio paunksmėje". Č. V. Obcarskas kukliai debiutavo rinkiniu "Laikai neša žmones". Argentinoj Bėjo J. Šiušio rinkinėlis (70 metų amžiaus proga).

Pačioje metų pabaigoj išėjo A. Nykos-Niliūno naujas poezijos rinkinys, suteikiantis svorį ir visiems tiems metams.
"Draugo" romano konkursą laimėjo B. Pūke levičiūtės "Naujųjų „Metų istorija" (autorė laimėjo ir "Dirvos" novelių konkursą"). Kiti du romanai istoriniai: V. Alanto mindauginių laikų "Šventaragis", II dalis (abu tomai apima kone 1000 puslapių!), V. Kavaliūno biblinių laikų "Hestera".

Iš Al. Barono pernai sulaukėme išeivinių pasakojimų knygos "Šilko tinklai". J. Zarinis išvertė Į latvių kalbą jo romaną "Abraomas ir sūnus", Antrašte "Paaudzu mezglos". L. Dovydėnas išleido novelių rinkinį "Pašiurpo mano velnias". Žurnalistas VI. Mingėla debiutavo pasakojimų knyga Medinis Dievas".

Dramai atstovauja A. Kairio "Karūna" — Mindaugo epochos devynių veiksmų trilogija — poema.
Pr. Naujokaičio rašomos "Lietuvių literatūros istorijos" pasirodė I tomas (nuo Mažvydo iki Maironio). B. Raila išleido savo publicistinių "akimirksnių kronikų" du tomus, pavadintus "Paguoda" ir daugiausia skirtus literatūrai. Pr. D. Girdžiaus T s pačios motinos sūnūs" — K. Donelaičio, A. ^r.izdo ir Ad. Mickevičiaus apybraižos ("esiai").
P. Gaučys išvertė J. E. Riveros romaną "Amazonės džiunglėse".

Kaip 1973 m., taip ir pernai nebepasirodė grožinės literatūros veikalų anglų kalba, nors 1971 m. ta kalba buvo išėjusios net 7 knygos. Matyt praregėta, kad "pasauliui" pasiekti dar nepakanka tik anglų kalba pasinaudoti.


Teatro festivalis ar — šermenys?

Kadangi 1973 m. išeiviniam teatrui buvo tikri sutemos metai (iš viso vos vienas naujas veikalas), tai tų metų apžvalgoj ir teko guostis: Žadamas ir trečiasis teatro festivalis. Gal jam paslapčiomis ruošiamasi ir dėl to dabar nesi-rodoma".

Deja, daug paslapčių nebūta, nors bent vienu nauju dalyviu ir pagausėjo Chicagoj XI.27 -XII.2 vykęs III teatro festivalis. Kai 1971 m. tedalyvavo 3 dramos sambūriai, šiemet prie jų ; n aidėjo Rochesterio jaunieji dramos mėgėjai. Chicagos LB Jaunimo dramos sambūris suvaidino A. Kairio "futureska" pavadintą triveiksmį Mano senelis" (rež. D. Lapinskas), Rochesterio jaunimas — V. Kudirkos "Viršininkus", inscenizuotus J. Jankaus (rež. A. Cieminis), Hamiltono Aukuras — V. Alanto komediją "Šiapus uždangos" (rež. E. Dauguvietytė-Kudabienė), Los Angeles dramos sambūris — J. Gliaudos dramą "Naktis" (rež. D. Mackialienė). II festivalyje geriausiu vaidintojų kolektyvu buvo pripažintas Los Angeles dramos sambūris, šį kartą — Hamiltono Aukuras. Tai ir yra Š. Amerikoj du tikrai gyvi dramos sambūriai, patvariai išsilaikantieji savo vadovių E. Dauguvietytės-Kudabienės ir D. Mac-kialienės ištverme. Geriausiais aktoriais festivalyje pripažinti Hamiltono K. Bungarda, Chicagos — N. Sparkytė, Los Angeles — St. Pautienienė, Rochesterio — T. Klimas.

Teatro festivalių organizatoriui A. Kairiui, anksčiau Kultūros fondo, dabar Kultūros tarybos pirmininkui, teko pabrėžtinai džiaugtis "mūsų" teatru, nes šiaipjau festivalis buvo pabrėžtinai mėgėjiško lygio. Net ir senųjų sambūrių aktoriai daugiausia yra jaunimas, kuriam sunkumų sudaro jau pati lietuvių kalba. Sunkino darbą ir tai, kad mažai įkvėpimo teikė ir gana silpni veikalai.

Hamiltoniečiai laimėjo su gana lėkštoka komedija, tur būt, ne jos padedami (nors publiką komedija greičiau sužavi), bet dėl jų "įsivaidi-nimo". Pasirinktoji komedija buvo pastatyta dar 1973 m. ir jau bent 10 kartų gastrolėse vaidinta. Kitos trys festivalio pjesės buvo pirmąkart vaidinamos.

Rochesterio jaunieji dramos mėgėjai, suvaidinę J. Jankaus inscenizuotus V. Kudirkos "Viršininkus"
A. Kairys (kuriam, jo paties žodžiais, jau nuo 19 metų drama liko "profesija, o teatras — pagrindinis užsiėmimas") festivalio proga kalbėjo net apie "išeivijos teatro renesansą, aišku, kukliai ir negarsiai". Iš šalies sunku tokį "renesansą".

Rochesterio jaunieji dramos mėgėjai, suvaidinę J. Jankaus inscenizuotus V. Kudirkos "Viršinin­kus"

įžvelgti, nors ir kaip norėtume. Tačiau Rochesterio pavyzdys rodo, kad net ir nedidelėj kolonijoj galima pakankamai jaunimo sudominti teatru. Dr. J. Dėdino globojami, talkinami rašytojo J. Jankaus su dr. A. Klimu ir režisuojami A. Cieminio Rochesterio ateitininkai pernai suvaidino ne tik festivaliui skirtuosius "Viršininkus", bet dar ir A. Kairio "Palikimą". Su šia drama jie gastroliavo Montrealyje ir New Yorke.

Kasmet bent kelioms gastrolėms pakviečiami ir Hamiltono aukuriečiai. Su festivaline V. Alanto komedija jie gastroliavo Bostone ir, gavę Kanados valdžios paramą, tolimose Calgary ir Ed-monto kolonijose, o taip pat pakartotinai Toronte. Be to, jie dar pernai pastatė A. Kairio dramą "Žmogus ir tiltas", su kuria gastroliavo Cle-velande (čia buvo ir premjera), Chicagoj ir Toronte.

Dramos grupei gastroliuoti yra brangu (dėl to iš Los Angeles ir nėra jokios galimybės kitur pasirodyti). Jei vis dėlto gaunami kvietimai atvykti, tai rodo, kad žmonės yra išsiilgę lietuviško teatro. Tačiau jam išlaikyti reikia tokio atsidėjimo entuziastų, kokių festivalyje matėme.

Be festivalio dalyvių, nedaug ko yra priminti. A.T. Antanaičio dėka Chicagoj ir toliau reiškiasi humoro bei satyros "Antras kaimas". Chi-cagiečiai šauliai suvaidino A. Kairio komediją "Didysis penktadienis", kurią režisavo A. Brinką. Pačioj praeitų metų pradžioj rež. Ž. Numgaudai-tės vadovaujama Jaunimo Centro dramos studija pasirodė su V. Palčinskaitės vaidinimu vaikams "Spyruoklinis kareivėlis". Bet toliau apie šią studiją nebeteko girdėti. LB Jaunimo teatras, atrodo, išsijudino tik festivaliui — pačiomis paskutinėmis savaitėmis. O Chicagoj, rodos, būtų galimybių pajėgiam dramos kolektyvui, nes ten gausu ir jaunimo, nestoka režisierių (ir vyresnių, ir jaunų), pagaliau ten ir pats A. Kairys.

Australijoje Adelaidės Vaidilos grupė pernai pastatė J. Venslovavičiaus režisuotą V. Alanto tą pačią festivalinę komediją, o metų pabaigoj įvykusioms Lietuvių dienoms J. Neverauskas surežisavo A. Kairio pjesę "Šviesa, kuri užsidegė". Po dešimtmetinio "poilsio" pernai atgijusi Syd-ney Atžala suvaidino A. Kairio komediją "Popiečio diagnozė", kurią režisavo St. Skorulis.

Žvelgiant į tai, kas vaidinta, praeituosius metus daugiau tenka laikyti ne festivalio, o A. Kairio metais: iš 10 vaidintų veikalų jo buvo 6!

Muzikinis gyvenimas Chicagos lietuvių opera pernai pastatė G. Verdi "Kaukių balių", diriguojant prof. V. Marijošiui. Trečiajame spektaklyje kaip dirigentas debiutavo A. Vasaitis, užpernai dirigavęs VI. Jaku-bėno kūrinių koncertą (už šiuos darbus jis pernai gavo Vydūno Jaunimo fondo metinę premiją). Pagrindinius vaidmenis šioje operoje turėjo D. Stankaitytė, A. Stempužienė su R. Mas-tiene, A. Brazis, J. Vaznelis, V. Nakas. 1973 m. . buvo pasireiškęs ir antrasis operos kolektyvas, bet pernai nebebuvo apie jį girdėti. "Pirmyn" choras 65 metų sukaktį paminėjo R. Planąuette operete "Kornevilio varpai"; režisavo ir dirigavo choro vadovas K. Steponavičius, pagrindinius vaidmenis turėjo A. Brazis, D. Kučėnienė, E. Za-polienė. Jaunimo Centro choras (vadovas F. Strolia) pernai pasikrikštijo Audros, o studentų vokalinis ansamblis Vaivos vardu. Šis choras telkia apie 90 jaunų choristų.

New Yorkas yra antrasis JAV miestas, kur laikosi dar keli chorai. V. Strolios vadovaujamas vyrų choras Perkūnas savo dešimtmetį paminėjo koncertu su simfoniniu orkestru, be to, gastroliavo Bostone. Iš parapinių chorų surengė religinius koncertus Apreiškimo parapijos choras (vad. A. Kačanauskas), švęsdamas 60 metų sukaktį, ir Maspetho liet. parapijos choras (vad. V. Ker-belis). Pirmajame šių koncertų dalyvavo vargonų virtuozas Alb. Prižgintas, antrajame — J. Žukas.

Baltimorės vyrų choras Daina surengė vietoj viešą koncertą. Philadelphijos choras Viltis išleido savo trečiąją giesmių plokštelę. Sunykus mišriam chorui Hartforde, susikūrė bent moterų choras. Gyvai reiškiasi J. Gaidelio vadovaujamas Brocktono parapijos choras, kuris koncertavo ir Bostone, Cambridge, per televiziją. Bostono parapijos choras sunyko, tačiau komp. J. Kačinsko rūpesčiu kasmet ir toliau, pasitelkus amerikiečius, surengiamas religinis koncertas. Pernai, be kitos įvairios programos, Berklee muzikos kolegijos choras su solistais, varinių ir styginių instrumentų ansambliais IV.7 atliko J. Kačinsko mišias (Missa in honorem Immaculati Cordis Bestae Mariae Virginis). Cleve landė susiorganizavo naujas Ramovėnų choras, vaodvaujamas J. Kazėno.

Kanados chorai, bent iš toliau į juos žvelgiant, atrodo mažiau sunkumų turi. Toronto choras Varpas (naujas vedėjas pianistas J. Govė-das) surengė metinį koncertą ir lankėsi Tillson-burge. Hamiltono Aušros Vartų parapijos choras (vad. A. Paulionis) atšventė 25 metų sukaktį, dalyvaujant ir Rochesterio LB chorui (vad. J. Adomaitis). Montrealio Aušros Vartų parapijos choras vietoj surengė religinį koncertą (su Valiūnais), bendrą koncertą su prancūzų choru, koncertavo New Yorke.

Ypač gyvastingas yra Hamiltono mergaičių choras Aidas, kurį suorganizavo ir administruoja Jer. Pleinys, o diriguoja V. Verikaitis. Praeitų metų šio choro veiklos balansas: koncertai Hamiltone, Toronte ir Lietuvių dienoj Winnipege Kanadoj, Baltimorėj ir Chicagoj JAV, išvyka į Europą su keliais neoficialiais ir keturiais oficialiais koncertais Londone ir Manchestery Anglijoj, Hamburge ir Muenchene Vokietijoj. Lankantis popie-įs vasarinėj rezidencijoj Castel Gandolfo, audiencijos metu (VIII.28) choras turėjo progos padainuoti bei pagiedoti pop. Pauliui VI ir apie j).000 maldininkų auditorijai.

Australijoj metų pabaigoj vykusiose Lie-tnvių dienose Adelaidėj buvo ir dainų šventė, kurioj dalyvavo Adelaidės, Melbourne, Sydney ir Ne\v Castle chorai. Šventei vadovavo G. Vasiliauskienė, 25 metų sukaktį atšventusio Adelaidės choro Lituania vadovė (nuo 1970, anksčiau ilgalaikis vadovas buvo V. Šimkus). Programą atliko jungtinis ir atskiri chorai. Pirmąkart pasiro-ie vaikų choras (dirigavo R. Kubiliūtė). Iš JAV lą dainų šventę buvo atvykęs komp. Br. Budas diriguoti savo kantatos "Lietuvos šviesos keliu".

Šioje vietoje galima pažymėti svarbų JAV LB leidinį — dainų rinkinį "Dainos chorams", kuriame duodama mūsų 27 kompozitorių ar harmonizuotų liaudies dainų įvairiems chorams (iš viso 61 daina).
Daug paslankesni mažesni vokaliniai ansambliai, bet ir trapesni. Vis dar tvirtai laikosi Clevelando vyrų oktetas, pernai koncertavęs Toronte, Chicagoj ir New Yorke. Vėl atgijo Bostono vyrų sekstetas, kuris gastroliavo ir New Yorke. Deja, nuo 1970 m. veikęs Vokietijos vyrų kvintetas Baltija pereitą rudenį turėjo jau paskutinį koncertą. Taip pat galutinai atsisveikino Londono, Ont, mergaičių kvartetas Rasa. Tuo tarpu Windsoro, Ont., mergaičių kvartetas vad. V. Tautkevičienė) ir pernai itin judriai reiškėsi: koncertavo Pietų Amerikoj — Argentinoj, Urugvajuj ir Brazilijoj, o Š. Amerikoj — Toronte ir New Yorke.

Solistų dainininkų, ypač dainininkių, nestokojame — įvairiuose parengimuose praeitais metais jų pasireiškė per 30! Nestokojo jiems kvietimų, nes visur buvo laukiama ir žinomųjų įžymybių, ir smalsą keliančių naujų vardų. Daugiausia, žinoma, koncertų buvo Chicagoj: koncertavo A. Stempužienė, vietinės L. Stepaitienė, El. Blandytė, P. Ragienė, Kanadoj beiškylanti jauna solistė A. Pakalniškytė, Lenkijos lietuvaitė B. Aleksaitė, L. Baltrus. Atstumai mažai bereiškia. Miami lietuviai jau trečiąkart Vasario 16 proga viešam lauko koncertui Bayfront Parke pasikviečia iš Chicagos pajėgų solistą — jau buvo koncertavę D. S tankai tytė ir St. Baras, o pernai ten buvo pakviestas J. Vaznelis. Į G. Gudauskienės kūrinių koncertą iš Los Angeles į Chicagą atvyko dainininkai B. ir R. Dabšiai ir pianistė R. Apeikytė. O Los Angeles LB Lietuvių dienon buvo pakviesti chicagiečiai N. Linkevičiūtė ir B. Prapuolenis. Pernai Chicagos Roosevelto un-to muzikos kolegiją baigusi A. Simonaitytė koncertavo Atlanto pakraščio miestuose New Yorke ir Bostone. Pažymėtini senųjų ateivių pajėgaus solisto K. Jakučio (Yakutis) koncertai New Yorke, Los Angeles ir Bostone. Daugiausia koncertų turėjo G. Čapkauskienė: pernai ji su koncertais lankė Australijos lietuvius (Sydney, Can-berroj, Melbourne ir Adelaidėj, kur dalyvavo ir parapijos religiniame koncerte), o Š. Amerikoj ji turėjo per 10 koncertų. Net tokia maža Kanados lietuvių kolonija, kaip S t. Catharines, buvo pasikvietusi koncertui St. Barą ir G. Čapkauskienę paminėti ten pranciškonų misijos 25 metų sukakčiai. Australijoj koncertavo Lietuvos solistas E d. Kaniava.

Kaip paprastai, instrumentalistų "paklausa" buvo žymiai mažesnė. Daugiausia koncertų surengė veržlusis smuikininkas Iz. Vasyliūnas su sūnumi pianistu. N. Anglijos muzikos konservatorijoj koncertų salėj (XII.15) jis pirmąkart atliko pernai sukurtą J. Kačinsko sonatą smuikui ir fortepijonui. (Pernai stambų muzikos veikalą smuikui, violončelei ir fortepijonui sukūrė ir J. Gaidelis). Pianistė A. Kepalaitė surengė savo šeštąjį rečitalį New Yorko Tovvn Hali. Pianistas M. Motekaitis koncertavo Chicagoj ir Los Angeles. Clevelande viešu koncertu debiutavo V. Puškorius. Australijos jaunųjų pianistų varžybose, rengtose ABC televizijos ir radijo b-vės, I premiją (1500 dol.) laimėjo V. Inkrataitė, baigusi Sydney konservatoriją. Smuikininko Pr. Matiuko, ir violončelisto P. Armino ir pianisto M. Motekaičio trio surengė koncertą Chicagoj (VI. Jakubėno žodžiais, "nelauktai aukšto lygio"). Komp. D. Lapinskas Chicagoj inscenizavo savo naują kūrinį "Laima, arba menininkas ir jo modelis".

Komp. Br. Budriūnas išleido "Mišias už mirusius", "Penkias arijas ir duetą" (iš operetės "Sidabrinė diena" ir trejetą dainų. Taip pat išleistos kun. G. Šukio "Lietuviškos mišios Kristaus Rūpintojėlio garbei".
(Baigiama kitame numery)