PLIAS - ALIAS XII SUVAŽIAVIMAS Spausdinti

Vincas Ramonas šių metų sausio 14 sulaukė 70 metų amžiaus. Šešiasdešimtmečio proga jo kūrybą buvo aptaręs mūsų žurnale 1965, Nr. 10) prof. J. Brazaitis. Skaitytojams primename tą straipsnį, o jubiliatui reiškiame geriausius linkėjimus.

Išbalansuotoje kultūroje visos kūrybinio gyvenimo apraiškos turi savo vietą, paskirtį ir prasmę. Vienos iš jų stoka daro skriaudą ir pačiai kultūrai ir asmenims, kurie ja naudojasi. Mūsų gyvenamasis metas yra technologijos "aukso amžius", kuris įtaigoja ne vien fizinę aplinką, bet ir mūsų mąstymą. Jis skverbiasi iš pasąmonės ir persunkia mūsų galvoseną ir laikyseną. Mes turime jo iššūkį priimti, kitaip atsiliksime nuo gyvenimo tėkmės ir pažangos. O kas nespėja su gyvenimu, tą gyvenimas negailestingai velka paskui save. Tokiomis mintimis pasitikome ir palydėjome XII inžinierių ir architektų suvažiavimą, įvykusį Chicagoje lapkričio 26 - gruodžio 1 dienomis.

Suvažiavimui buvo pateikta aktuali ir akademiškai stipri darbotvarkė, aiškiai orientuota į lietuviškus visuomeninius bei kultūrinius reikalus ir susirūpinimą savo egzistencijos pilnesniu įprasminimu.

Suvažiavimo darbus būtų galima paskirstyti į tris dalis: organizacinę, profesinę ir visuomeniškai lietuviškąją. Organizacinė dalis buvc svarstoma rytinėmis valandomis, o profesinėmis temomis buvo dvi paskaitos. Mus domina visuomeniniai -lietuviškieji reikalai, kuriems buvo skirti du simpoziumai ir 5 paskaitos.

Atidaromajame žodyje centro valdybos pirm. dr. P. Mažeika nusiskundė: "Technologų silpnybė yra ta, kad savo sukurtų priemonių kontrolę jie palieka kitiems, dažnai ne atsakomingiems, bet koruptiškiems, įžūliems, agresyviems ir savanaudiškiems ūkinio, socialinio ir politinio lauko manipuliatoriams. Gal nepri-puolamai Sacharovas išėjo į politinę areną, nes mokslininkai pradeda jausti socialinę atsakomybę už savo kūrinius ir reikalą dalyvauti jų kontrolėje".

Inž. R. Kudukis, suvažiavimo pagrindinis kalbėtojas, savo žodyje iškėlė du klausimus: a. kokia inžinieriaus padėtis technologiškai orientuotoje visuomenėje ir b. kaip suderinti profesinę pažangą su dalyvavimu savo krašto labui. Atsakydamas į pirmą klausimą, jis tvirtino: "mes esame reikalingi filosofijos, kuri nustatytų vidinio priklausomumo normas tarp inžinerijos ir kitų mokslų". Antroje paskaitos dalyje kėlė klausimą, ar suderinamas profesionalo kilimas karjeroje ir lietuvybės puoselėjimas. Prelegentas taip kalbėjo: "Ar tai reiškia, kad mes, norėdami pakilti į aukščiausias pakopas profesiniame gyvenime, turime laipsniškai išsižadėti savo tautinės kultūros, o tuo pačiu nustoti rūpintis Lietuvos byla ir savo brolių ir seserų likimu Lietuvoje? Ar gal mes turime paaukoti tam tikrą profesinės pažangos laipsnį, kad išliktume tikrais lietuviais? O gal mes esame pakankamai gabūs ir stiprūs ir galime nugalėti šią kliūtį . . ." Savo žodį inž. R. Kudukis baigė tvirtinimu: "Mūsų pasiaukojimas turi būti žymiai didesnis, negu mūsų kolegų amerikiečių. Todėl patys turime apsispręsti, ar

Inžinierių suvažiavimo simpoziumas PLIAS - ALIAS veiklos perspektyvų tema: (iš kairės) D. Šatas, dr. K. Čampė, arch. A. Kerelis, dr. K.Almenas ir J. Rimkevičius

galime priimti šį iššūkį ir pakelti dvigubą naštą. Aš manau, kad, turėdami stiprią valią ir pakankamai lietuviškos ištvermės, galime susilaukti laimėjimo abiejose mūsų veiklos srityse". Ši paskutinioji cituota frazė, daug kartų pakartota įvairiomis formomis, buvo suvažiavimo vedamoji mintis — kilti profesijoje, nepametant lietuvybės. Inž. R. Kudūkis yra gyvas tokio nusistatymo pavyzdys: jis eina aukštas pareigas Clevelando miesto savivaldybėje ir aktyviai reiškiasi lietuvių kultūriniame gyvenime.

Po oficialiosios dalies įvyko simpoziumas "Išeivių profesinės organizacijos maksimalinio naudingumo modelis". Dalyvavo: pirm. J. V. Danys, dr. M. Vygantas, dr. J. Rimšaitė ir dr. A. Nasvytis.

Penktadienio popietėje įvyko trys paskaitos apie Lietuvą ir lietuvius. Joms vadovavo V. Vidugiris. Geologė B. Saldukienė kalbėjo apie Lietuvos žemės turtus. Dr. Z. Rekašiaus tema buvo "Demografinės tendencijos Lietuvoje". Paskaitininko apskaičiavimais, 1981 m. Lietuvoje gyventojai tautybėmis bus pasiskirstę taip (nuošimčiais): lietuvių 80.1, rusų 8.6, lenkų 7.2 ir kitų 3.6. Mirtina tyla užviešpatavo salėje, kada į klausimą dėl kitų Baltijos tautų, dr. Z. Rekašius  įsakmiai pabrėžė: "Latvių tautos neliks, bus rusiškai kalbanti teritorija. Estija gali išlikti. Lietuvai betarpiško pavojaus nesimato". Taip rodo statistikos ekstrapoliacija. Dr. B. Vaišnys apžvelgė griežtuosius ir gamtinius mokslus Lietuvoje. Beikia pasidžiaugti, kad turime kompetentingų asmenų, kurie seka Lietuvoje vykstantį gyvenimą ir mokslininko objektyvumu jį vertina.

Antrasis simpoziumas, iš esmės kiek panašus į pirmąjį, buvo tema "PLIAS-ALIAS ateities perspektyvos". D. Šatui vadovaujant, šį klausimą svarstė dr. K. Čampė, arch. A. Kerelis ir dr. K. Almenas. Vystant temą iš pat pradžių paaiškėjo, kad pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar galime sėkmingai veikti be glaudaus ryšio su Lietuva. Ryšiai yra ir jie plečiasi, nesiskubinkime jų formuluoti ar daryti nutarimus, — girdėjosi nuomonės. "Nuomonių skirtumai nėra blogybė, absoliuti vienybė nėra dorybė" (Almenas).

Šeštadienį po pietų A. T. Antanaitis kalbėjo tema "Lietuvos ir išeivijos literatūros lygio ir kultūrinio įnašo
sugretinimas". Po to sekė dvi technologinės paskaitos: "Žmogaus įtaka miesto klimatui" (dr. R. Viskanta) ir "Didieji ežerai Amerikos ūkyje" (dr. L. Bajorūnas).

Pamaldomis Jėzuitų koplyčioje už mirusius inžinierius ir architektus buvo užbaigtas suvažiavimas.
Suvažiavimo metu vyko inžinierių ir architektūrinių darbų paroda.

Rimta, gerai paruošta, aktuali programa ir sklandus jos įvykdymas lėmė visais atžvilgiais pasisekusį suvažiavimą.
Juozas Rimkevičius


PLIAS - ALIAS XII suvažiavimo dalyviai paskaitos metu. Abi nuotr. M. Krasausko