Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAUNIMO ANSAMBLIS PRIE PACIFIKO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kj.J.   
Prieš II-jį Pasaulinį karą lietuviai Kalifornijoje buvo negausūs ir Vidurio bei Rytų Amerikos lietuviams veik nežinomi. Organizuotą lietuvių bendruomenę čia sukūrė dauigiausia pietinėje Kalifornijos dalyje, Los Angeles mieste ir apylinkėse, apsigyvenę iš Europos atvykę tremtiniai, kurie čia jau rado organizuotai tautinei veiklai tam tikrus atramos taškus: 1939 įkurtą Lietuvos konsulatą su garbės konsulu dabar generaliniu konsulu) dr. Juliumi Bielskiu ir prel. Juliaus Maciejausko suorganizuotos Šv. Kazimiero parapijos užuomazgą, kurios klebonu nuo 1947 buvo kun. (dabar prelatas) Jonas Kučingis.

Parapijos suorganizavimas buvo lemtingas Los Angeles ir apylinkių lietuvių bendruomenės išsivystymui. Be parapijos, ir Los Angeles lietuvių gyvenimas būtų sustingęs tame pačiame lygyje, kaip San Francisco, San Diego, Long Beach kituose Kalifornijos miestuose.

Jei aplamai Šv. Kazimiero parapija tapo pagrindine lietuvių religinio, kultūrinio ir visuomeninio reiškimosi baze, tai jaunimo veikla sukosi apie savaitgalio lituanistinę mokyklą, kurią 1949 suorganizavo parapijos klebonas.
Los Angeles ateitininkai, skautai ir Jaunimo ansamblis, kurio 25 metų jubiliejų norima
čia trumpai paminėti, savo giliosiomis šaknimis siekia pirmosios lituanistinės mokyklos podirvį.

Dabartinis Lietuvių Bendruomenės Los Angeles Jaunimo ansamblis, 1974 vasarą iškilmingai atšventęs 25 metų veiklos jubiliejų, išsivystė iš mažytės tautinių šokių grupės, kurią 1949 mokykloje suorganizavo iš Europos atvykusi mokytoja Ona Razutienė. Mokykla pradėjo veikti su 15 mokinių, ir jie visi buvo įjungti į grupę. Ta pati grupė sudarė ir mokyklos chorelį, kuriam vadovavo ta pati mokytoja.

Ši mokyklos grupė, kuri metai iš metų augo, per pirmuosius kelerius metus atlikdavo šokių ir dainų programas Vasario 16, Motinos dienos ir Kariuomenės švenčių minėjimuose, pasirodydavo kalėdinėse programose, Lietuvių Bendruomenės ir kitų organizacijų renginiuose, mokyklos vakaruose, mokslo metų užbaigimuose. Taip pat gan greitai ji pradėjo išeiti u? savo parapijos ribų į amerikiečių visuomenę. Jau 1949 pasirodė amerikiečių mokykloje Pasadenoje, nuo 1954-55 šokdavo ir dainuodavo Tarptautinio instituto 'Visų tautų" programose ir garsiojo Disney-lando kalėdiniuose festivaliuose, nuo 1960 Los Angeles miesto meno galerijos kalėdinėse 'Visų tautų eglučių" programose ir kt.

1957 grupė persiorganizavo, prisiėmė Lietuvių Bendruomenės globą ir pradėjo veikti kaip nuo mokyklos nepriklausąs vienetas. Kai 1959 ansamblis šventė savo dešimtmetį, programoje dalyvavo 80 dalyvių. Už penkerių metų dalyvių skaičius beveik padvigubėjo, o minint veiklos dvidešimtmetį, programai atlikti jau buvo sutelkta apie 200 šokėjų ir dainininkų. Dalyvių skaičius dar paaugo per 25 metų jubiliejinę šventę, kurią losangeliečiams švęsti garsiojoje
Hollywood Palladium auditorijoje padėjo Detroito "Šilainė", Chicagos "Grandis" ir San Francisco "Vakarų vaikai".

Apytikrį šio ansamblio prie Pacifiko vaizdą susidaryti galima iš detalaus vienerių metų veiklos pristatymo. Pvz., 1963-64 LB Los Angeles Jaunimo ansamblis dalyvavo Kalifornijos Lietuvių dienoje, Tarptautinio instituto programose, Kariuomenės šventės minėjime, Santa Monicos "Santa Claus" festivalyje, Los Angeles miesto meno galerijos 'Visų tautų eglučių" programoje, Ansamblio blynų baliuje, Vasario 16 minėjime, skautų ruoštame Vasario 16 minėjime, Uni-versity of Southern California "International Dances" programoje, "International Dances" šventėje Ojai, Calif., "International Con-certs Exchange" Filharmonijos salėje, sukaktuvinėje jaunimo šventėje, Pasaulinėje parodoje New Yorke. Tuo būdu, turint kasmet 10-15 pasirodymų, per 25 veiklos metus susidarė jų keli šimtai. Ir tai reikia laikyti išeivijos tautinės gyvybės pasireiškimu.

Kanadoje ir Amerikoje turime kelias labai iškilias tautinių šokių grupes ir ansamblius su maždaug pastoviu dalyvių skaičiumi. Los-angeliečių grupė per 25 metus iš keliolikos dalyvių išaugo į 200 narių apimantį vienetą. Šis fenomenas aiškintinas tuo, kad Los Angeles Jaunimo ansamblio vadovės principinis nusistatymas darbo su jaunimu klausimu gerokai skiriasi nuo kitų šioje srityje besireiškiančių darbuotojų. Mat, į ansamblio eiles ji traukia ne tik talentais apdovanotus, bet visus jaunuolius, kurie tik pareiškia noro ansamblyje dalyvauti. Visiems ji suranda vietą ir duoda progų pasireikšti. Dėl tokio savo nusistatymo mokyt. Ona Razutienė per tuos 25 metus buvo kritikuota ir barta, tačiau savo pasirinktai tautinės pedagogikos misijos formai liko ištikima. Jos įsitikinimu, jaunimo ansamblis turi būti atviras kiekvienam jaunam lietuviui, nežiūrint jo talentų. Svarbu, kad jis tik norėtų pozityviai reikštis.

Ansamblio vadovę gal geriausiai charakterizavo rašytoja Alė Rūta "Lietuvių Dienose" (1974, Nr. 5): "Nepaprastas pareigingumas jai teikė jėgų pakelti kasdienius sunkumus, be skundų, nuotaikingai, su kitus užkrečiančiu entuziazmu . . . Savo kritikus ji apėjo tylėdama, draugams ir pagelbininkams buvo visada pastabi ir dėkinga . . . Mokėjo jaunimą įtraukti, paveikti, negailėdama gero žodžio dėkoti, su šypsniu net ir pro nepasisekimus praeiti". Tik tokia būdama Ona Razutienė galėjo visą šimtmečio ketvirtį ištverti nedėkingose vadovės pareigose. Jubiliejinėje šventėje peržengusi šį slenkstį, ji su tuo pačiu entuziazmu ir išaugintais padėjėjais žygiuoja į antrą šimtmečio ketvirtį. Dieve, padėk.
Studentas Arvydas Gricius, LB Santa Monicos-Vakarų Los Angeles apylinkės pirmininkas, buv. to ansamblio dalyvis, jubiliejinės šventės proga pasiųstame ansambliui sveikinime suburto jaunimo šokį ir dainą pavadino "pradine lietuviškos veiklos kryptimi". Norėtųsi prisidėti prie jo linkėjimo, kad "lietuvių jaunimas iš to pradinio kelio neišklystų į nutautimo takus ir šunkelius, bet pratęstų tą kelią į didžiuosius Lietuvių Bendruomenės darbus ir kitų lietuviškų organizacijų veiklą, kuri tikrai nuves į mūsų tėvų žemės — laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atstatymą".
J. Kj.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai