Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Vasario 16 iškilmingai minėta visose laisvojo pasaulio lietuvių kolonijose. Pagrindiniai paskaitininkai buvo Bostone dr. S. A. Bačkis, New Yorke PLB pirm. St. Barzduko (susirgusio) kalbą perskaitė sūnus Arvydas Barzdukas, Čikagoj dr. J. Balys, Clevelande gen. konsulas A. Simutis, Detroite ALTos pirm. dr. K. Bobelis, Los Angeles prel. L. Tulaba, Filadelfijoj LB tarybos pirm. V. Kamantas, New Jersey kolonijose Pa-tersone, Elizabethe ir Nevvarke LB centro valdybos nariai J. Gaila, A. Gečys irA. Zerr - Mačiulaityte, Lindene G. Žilionienė, Great Necke VLIKo vicepirm. J. Valaitis, Bridgeporte J. Rygelis, New Havene ir New Britaine dr. H. Lukaševičius, New Londone A. Dzikas, Hartforde ir Baltimorėj LB valdybos pirm. V.Volertas, Waterbury prof. J. Genys, orcestery prof. J. Stukas, Brocktone . Viščinis, Rochestery Kanados LB valdybos pirm. E.Čuplinskas, Grand Rapids LB tarybos sekr. Vc. Kleiza, Čikagos atskirose dalyse ar gretimose kolonijose dr. Z. Danilevičius (net trijose vietovėse: Cicero, Gary ir Melrose Park), dr.K. Ambrozaitis, J. Ardys, J. Jurkūnas, Br. Kviklys, Br. Nainys ir kt., Omahoj B. Šulskis, Sioux City kun. L. Musteikis, Phoenix (Arizonoj) J. Činga, Miami dr. J. Valaitis ete. Daug kur šalia savųjų kalbėtojų buvo pakviesti tarti žodį ir amerikiečių pareigūnai (pvz., Filadelfijoj buvęs jAV Informacijos Agentūros direktorius F. Shakespeare). Kur tik buvo bent šiek tiek lietuvių, ten Vasario 16 ir minėta vienu ar kitu būdu. Nashuos N. H.) lietuviai padovanojo miesto bibliotekai knygų apie Lietuvą anglų kalba ir surengė joj parodą, kurios metu A. Bernotas skaitė angliškai paskaitą iš Lietuvos istorijos. Daytono lietuvių negausi kolonija vietiniame universitete suorganizavo lietuvių savaitę: 11.18 buvo gautos 3 radijo valandos muzikinei ir žodinei programai, II. 21 Lietuvos temomis suorganizuotas mokslinis simpoziumas (prof. R. Šilbajoris, H. Žibąs ir prof. V. Bieliauskas), 11.24 surengta lietuvių kultūros paroda ir dainos bei tautinių šokių vakaras, sutraukęs ligi 1000 amerikiečių. Tai atlikta vyčių pastangomis.

JAV kongrese Vasario 16 minėjimą senate globojo senatorius Ch. Percy, atstovų rūmuose kongresmanas D. Flood. Tos dienos invokacijai kongrese buvo pakviestas kun. A. Stasys. Pagal Congressional Reeord, ligi 11.26 JAV kongrese Lietuvos reikalu buvo kalbėję 20 senatorių ir 73 Atstovų Rūmų atstovai.
Congressional Record 11.26 atspausdino ir Lietuvos atstovo J. Kajecko kalbą.
pasakytą Vašingtone 11.11 Vasario 16 minėjime. Kaip kasmet, taip ir šiemet JAV Valstybės sekretorius W. P. Rogers atsiuntė Lietuvos atstovui Vašingtone sveikinimą, deja, blankų. Užuot aiškiai deklaravus sovietinės okupacijos nepripažinimą, tepareiškiama, kad JAV "are par-ticularly aware of the desire of the Lithuanian people to enjoy an indepen-dent national life in their homeland".
Bet amerikiečių spauda šiemet net daugiau skyrė dėmesio Lietuvos nepriklausomybės 55 metų sukakčiai. Ypač įdomų str. 11.16 išspausdino The New York Times. Kad "laisvieji lietuviai visur, taip pat ir nežinomas lietuvių skaičius Sovietų Sąjungoje" švenčia šią sukaktį, "moderniems realistams gali atrodyti grynai teoretiška ir net keista". Ką tačiau šiandieniniai 'realistai' ignoruoja, yra faktas, kad "laisvės ir nepriklausomybės troškimas dar dega visose trijose baltų respublikose". Lietuvoj tai parodė Romo Kalantos susideginimas, tūkstančių jaunuolių viešos demonstracijos ir 17,000 Lietuvos katalikų peticija Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. "Aišku, baltų tautoms atgauti savo nepriklausomybę galimybės nėra šviesios. Bet Sovietų Sąjungos įvykdytas šių savo laiku laisvų respublikų nukariavimas ir eliminavimas yra vienas iš tokių didelės valstybės neteisybės veiksmų savo mažų kaimynių atžvilgiu, kad pasaulis negalės to niekada pamiršti" (Obviously, the chances are not bright for the Baltic peoples to regain their independence. But the conquest and elimination of these once-free republics by the Soviet Union is one of those acts of injustice by a ereat power toward its small neighbors that the world can never forget).
Kanados lietuviai taip pat visur minėjo Vasario 16. Toronte kalbėjo ministras dr. S. Haidasz, o adv. Z. Butkaus (negalė-usio atvykti) kalba buvo paskaityta. Mont-realy kalbėjo V. Gruodis, Ottawoj G. Breichmanas, Londone R. Sakadolskis, Delhi E. Čuplinskas, Windsore A. Pu-teris, St. Catharines V. Taseckas etc. Būdingai dauguma kalbėtojų buvo jaunimo ar jaunosios kartos atstovai. Vasario 16 nebuvo pamiršta paminėti nė tolimosiose Vakarų kolonijose, kaip Edmon-tone ar Calgary. Hamiltone (laimingai ar nelaimingai) pagrindiniu kalbėtoju buvo pasikviestas tik darbo ministras J. Munro.
Šiemet Kanados lietuviai ypač džiaugėsi vienu laimėjimu: per CBC radijo tinklą visoj Kanadoj 11.17 buvo transliuota Len Petersono drama "The Trouble with Giants", vaizduojanti baltų laisvės ryžtą pagrindinis veikėjas Kanados lietuvis Jonas Bielinis). Ši drama truko ištisą valandą, ją režisavo Jean Bartels, vaidino kanadiečių profesionalai aktoriai. Šio sumanymo iniciatorius, ilgai vargęs, kol pasiekė savo minties realizavimo, Edmon-tono A. Dudaravičius. Estai (jų nepriklausomybės šventė 11.24) savo ruožtu, pagelbstint ukrainiečiui senatoriui P. Yu-zikui, Ottavvoj parlamento iškilmių salėj surengė priėmimą Kanados parlamento atstovams ir valdžios pareigūnams. Tarp šių pastarųjų buvo ir pats užsienio reikalų ministras M. Sharp. Jis pareš-kė, kad Kanada niekada nesutiks su sovietų tvirtinimu, jog Baltijos respubli. kos laisvai įsijungusios į Sovietų Sąjungą. Todėl Kanada niekada nesutiks nė su tų kraštų okupacijos įteisinimu. Nors šis banketinis pobūvis buvo suruoštas estų iniciatyva, jame buvo atstovaujami visi baltai. Lietuviams jame atstovavo LB pirm. E. Čuplinskas ir vicepirm. J. R. Simanavičius, o meninėj programoj — solistė G. Čapkauskienė

UBA - BATUNo delegacijos lankė Europos valstybių misijas prie Jungtinių Tautų ryšium su numatoma saugumo konferencija. Bendras įspūdis buvo, kad Vakarų kraštai neturi intencijos de jure pripažinti dabartines Sovietų Sąjungos sienas. Dauguma diplomatų, su kuriais kalbėtasi, sakė suprantą situaciją, bet drauge, biuletenio žodžiais, "buvo labai atsargūs nebūti klaidingai suprasti kaip siūlą bet kokią pagalbą". Ypač Kanados atstovas ministras G. L. Hearn įtikinėjo realistiškai žiūrėti: niekas negali karo tikėtis, o sovietai nekeis savo nusistatymo. Švedų ambasadorius O. Rydbeck atsakė, kad "Europos regioninio kooperavimo problemos nėra svarstomos mūsų JT misijos". Vakarų Vokietijos ambasadorius W. Gehlhoff "dėl kitų įsipareigojimų" negalėjo delegacijos priimti. Vatikano stebėtojas Msgr. A. Giovanetti atrašė, kad jo įstaiga "nėra kompetetinga svarstyti tokio pobūdžio reikalus".

Pietų Amerikos lietuvių V kongresas
vyko Brazilijoj, Sao Paulo, vasario 22-25. Pradėtas ketvirtadienio vakare kon-celebracinėmis mišiomis, per kurias pamokslą pasakė kun. J. Kidykas, S.J. Kongresą atidarė rengimo komiteto pirm. prel. P. Ragažinskas, pakviesdamas pirmininkauti J. Valavičių. Išklausyti kitų kraštų atstovų sveikinimai. Pašokus ateitininkų Žilvičio šokėjams ir padainavus chorui, vyko susipažinimo vaišės. Dalyvių buvo apie 400. Penktadienį ir šeštadienį posėdžiavo sekcijos: jaunimo, švietimo, spaudos ir kultūros, Lietuvių Bendruomenės, politinė, religinė, kunigų. Nors dalyvių jos negausiai sutraukė, bet apsvarstyta daug reikalų. Penktadienį plenumo posėdy Z. Juknevičius (iš Argentinos) kalbėjo apie Pietų Amerikos įnašą Lietuvos laisvinimo bylai. Vakare pašoko vietinio Nemuno šokėjai ir trejetą šokių čikagiškės Grandies šokėjai. Šeštadienio vakarą vyko ir kongreso uždarymas, ir Vasario 16 minėjimas. Portugališkai kalbėjo prof. H. Nadolskis, lietuviškai PLB atstovas dr. A. Nasvytis. Meninę programą atliko Grandies ir vietinio Nemuno šokėjai, solistė A. Simonaitytė (iš Čikagos) ir VI. Tatarūno vadovaujamas vietos jungtinis choras (Liet. Kat. Bendruomenės ir Aušros). Tą vakarą dalyvių buvo per 900. Sekmadienį kongresas baigtas mišiomis, kurias koncelebravo 9 kunigai, o pamokslą pasakė iš Romos atvykęs marijonų vienuolijos vicegenerolas kun. dr. V. Rimšelis. Iš kitų kraštų buvo atvykę 76 asmenys: po 32 iš Argentinos ir JAV, po kelis iš Uragvajaus, Venecuelos ir Kolumbijos. Daugiau kaip pusė jų buvo jaunuoliai (apie 40). Prieš kongresą vyko jaunimo stovykla, savaitę stovyklavo iš trijų kraštų 42 jaunuoliai, pusė — iš Brazilijos. H. Valavičiaus politinės komisijos rūpesčiu vietinė brazilų spauda įsidėjo straipsnių apie Lietuvą. Radijas ir televizija taip pat informavo apie kongresą ir Lietuvą. Kongresas laikomas pasisekusiu ir sukėlusiu nuotaikos pasiruošti Pasaulio lietuvių jaunimo III kongresui 1975 m. Pietų Amerikoje. Iš JAV į kongresą, be minėtųjų, dar buvo nuvykę vyr. skautininkas P. Molis, pranciškonas B. Mikalauskas, R. Sakadolskis ir kt. Kongresui išleistas 80 puslapių iliustruotas leidinys, kuriame ne tik duota informacijos apie kongresą, bet ir pateikta straipsnių apie Lietuvą.

— Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrija įsteigė kasmetinę 500 dol. premiją lietuviui visuomenininkui. Pirmasis šia premija buvo apdovanotas žymusis senosios ateivių kartos lietuvių veikėjas Leonardas Šimutis (80 metų amžiaus sukakties proga mūsų žurnalas jį pagerbė platesniu J. B. Laučkos straipsniu 1972 lapkričio nr.). Premijos necenatas — kun. dr. J. Prunskis. Jury sudarė pirm. prof. dr. J. Meškauskas, A. Skrupskelienė, Ig. Sakalas, kun. J. Stankevičius ir prof. B. Vitkus.

— Čikagoj III.3 B. Pakšto svetainėj apie 250 svečių sveikino prof. B. Vitkų, sulaukusį 75 metų amžiaus (III.l). Meninę programą atliko solistai Pr. Bič-kienė, R. Mastienė ir J. Vaznelis. Toronte III.2 to paties amžiaus jubiliejų atšventė J. Matulionis, buvęs VLIKo ir PLB pirmininkas. Abu sukaktuvininkai, nors ir tokio amžiaus sulaukę, yra išlikę gyvos dvasios žmonės.

Lietuvių Fondo taryba posėdžiavo Čikagoj 11.25. Pagal iždininko pranešimą 1972.XII.31 LF pagrindinis kapitalas siekė 793,620 dol. Per praėjusius metus LF narių įnašai paaugo 73,174 dol. Pelno per 1972 m. turėta 77,336 dol., įvairių išlaidų 18,551 dol. Gryno pelno pelno liko 58,785 dol., iš kurio paskirta kultūriniams ir švietimo reikalams 57.380 dol. LF valdyba ir pelno skirstymo komisija patvirtintos tos pačios. LF tarybos nauju sekretoriumi išrinktas P. Kilius. LF tarybai pirmininkauja dr. K. Ambrozaitis, valdybai — dr. J. Valaitis, pelno skirstymo komisijai — dr. V. Razma.
Kanados Lietuvių Fondas iš 1972 m. pelno paskyrė 4775 dol., kurių 2000 dol. teko jaunimo kongresui; likusi suma taip pat daugiausia išskirstyta jaunimo organizacijoms. Iš viso jau arti 25,000 dol. pelno paskirstyta įvairiems kultūriniams reikalams. Artėjama prie 500 narių ir numatytos 100,000 dol. sumos. KLF tarybos pirmininkas — dr. A. Pacevičius, valdybos — inž. V. Balsys. — VLIKo Tautos Fondui Kanados lietuviai 1972 m. sutelkė 12,000 dol.

Lietuvių Skautų Sąjungos kores-pondenciniai rinkimai pasibaigė. LSB Valiausiuoju skautininku perrinktas P. Molis, pavad. Č. Kiliulis, Seserijos vyr. skautininke — L. Milukienė, pavad. I. Kerelienė. Akademinio skautų sąjūdžio vadijos pirm. išrinkta Stefa Gedgaudienė, pavad. Jurgis Šenbergas. Į LSS tarybą išrinkti: Bendruoju sąrašu — M. Jonikienė, Fl. Kurgonienė, A. Namikienė, O. Saulaitienė, A. Saulaitis, VI. Vijeikis; ASS sąrašu — B. Kviklys, L. Grinius, D. Korzonienė, R. Molienė; LSB sąrašu: K. Cijūnėlis, A. Glodas, M. Manomaitis, J. Toliušis; Seserijos sąrašu — R. Čes-navičienė, L. Kiliulienė, I. Nenortienė, M. Vasiliauskienė.

Kultūros Židinio Brooklyne, N. Y., statybos darbai jau sparčiai vykdomi. II. 10 parengime, sutraukusiame apie 550 asmenų, sukaupta per 50,000 dol., iš kurių 10,000 dol. savo ir šeimos vardu paaukojo dr. J. Kazickas. Šiuo parengimu baigtas vajus, kurį organizavo LB New Yorko ir New Jersey apygardos, talkinamos kitų organizacijų. Vajaus komitetui pirmininkavo Al. Vakselis.
— Čikagos Roselando apylinkės Visų Šventų parapija (veikusi nuo 1908), lietuviams iš tos apylinkės išsikėlus, panaikinta. Veikė 67 metus. Nauja bažnyčia, pastatydinta tik 1960 m. (arch. dr. St. Kudoko projektu) ir kainavusi apie milijoną dol., perduota nelietuviams.
Sibiro lietuvaičių maldaknygė anglų kalba išleista pirmąkart ir Australijoj (kun. Pr. Dauknio pastangomis ją išleido Mel-bourno katalikų leidykla).

M i r t y s. — Vilniuje 1.7 mirė kultūros istorikas Edmundas Laucevičius, eidamas 66-sius metus. Lietuvos universitete baigęs ekonomikos studijas 1929, dirbo finansų ministerijoje, 1938 - 40 tarnavo Lietuvos pasiuntinybėje Londone. Po karo Vilniaus universitete 1950 baigė anglistiką ir daugiausia dirbo pedagogo darbą. Šalia tarnybinių pareigų, atsidėjo Lietuvos kultūros istorijai. Išleido dviejų tomų monografiją "Popierius Lietuvoje XV - XVIII a." Atidavė spaudai ir kitą darbą — "Knygų įrišimas Lietuvoje XV-XVIII a.". Rankraštyje liko Lietuvos auksakalystės istorija.
— Vilniuje 1.8 mirė bibliotekininkas ir bibliografas Juozas Rimantas (Slapšinskas), eidamas 65-sius metus. Kilimo antalieptiškis, gimnaziją baigė Rokišky 1927. Su protarpiais studijavo Kauno ir Vilniaus un-tuose. Studentaudamas buvo tarp veikliųjų ateitininkų ir redagavo blaivybės laikraštį "Sargybą", nuo 1936 dirbo Kauno radiofono sekretoriumi. 1939 buvo paskirtas Valstybinės centrinės bibliotekos (sovietų pavadintos Respublikine biblioteka) direktoriumi. Drauge 1942 -47 Kauno un-te dėstė senąją lietuvių literatūrą, lietuvių bibliografiją ir mokslinio darbo metodiką. Kelerius metus pamo-kytojavęs Kaune, nuo 1959 dirbo Knygų Rūmuose. Be poros knygų apie bibliotekas, parengė albumą "Žemaitė gyvenime ir kūryboje" (1956) ir knygą "F Aras Rimša pasakoja" (1964). "Lietuvos TSR bibliografijos" I tomo (1969) vienas iš sudarytojų.
— New Yorke I. 11 mirė kun. Norbertas Pakalnis, sulaukęs 84 metų. Kilimo uteniškis. Kunigu įšventintas Lietuvoj 1912, po trejeto metų atvyko į JAV. Čikagos un-te studijavo psichologiją ir sociologiją (B. A.) ir Loyolos un-te politinius mokslus (M. A.), be to, Anglijoj Oxfordo un-te 1922 - 23 dar studijavo anglų literatūrą. Grįžęs į JAV, apsigyveno Brooklyne, kur nuo 1934 buvo Apreiškimo parapijos klebonas, kol prieš penkerius metus pasitraukė emeritūrom Be pastoracinių pareigų, dirbo ir lietuviškąjį darbą: ALTos New Yorko skyriaus pirmininkas, BALFo pirmasis vicepirmininkas, Kunigų Vienybės centro pirmininkas ir kt. Savo lėšomis jis išleido mūsų žurnalo 1962 gruodžio numerį.
— Vilniuje II.2 mirė poetė Ona Miciūtė. 1909.XII.1 gimusi Vilniuj, ten baigė lietuvių gimnaziją ir 1932-37 universitete studijavo polonistiką. Uoliai dalyvavo Vilnijos lietuvių kultūrinėj veikloj. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1929, debiutavo rinkiniu "Žiburiai pelkėse", išleistu 1938. Po karo 1944-50 dirbo Lietuvių literatūros institute, o po trejų sovietinėj enciklopedijoj nutylimų metų pradėjo dirbti bibliotekininke Vilniaus vidurinėse mokyklose (nuo 1953). Išleido tris knygeles vaikams (pjesę — pasaką ir du eilėraščių rinkinukus), 1971 pasirodė jos poezijos rinktinė "Slėnių paukščiai", o pernai vaikystės metų autobiografinė knyga "Pirmoji šakelė". Kritikas V. Kubilius jos poeziją aptarė "meilaus paprastumo gaida, kurią baigiame pamiršti, ir protarpiais gera pasiklausyti ramaus ir melancholiško eilučių tekėjimo". To paties kritiko žodžiais, jos poeziją charakterizuoja didelis santūrumas, prislopinti tonai, stoiška pasaulėjautos ramybė, "kažkoks tylus ir kantrus pasaulio stebėjimas" (Literatūra ir Menas, 1971.XI.20). Gal būt, tuo būdu ji išreiškė lenkų priespaudą kentėjusių Vilnijos lietuvių savijautą. O sovietinė"laisvė" jai buvo taip pat karti. Net į rašytojų sąjungą ji buvo priimta tik pereitų metų pabaigoj — vos prieš mirtį. Palaidota Karių kapinėse Antakalny. Gedulingos pamaldos už Velionės sielą atlaikytos Šv. Mikalojaus bažnyčioj. Reiškėsi ir kaip vertėja. Tarp jos vertimų yra J. Andžejevskio "Pelenai ir deimantas" (1957), M. Dombrovskos "Vestuvės kaime" (1959), J. Parandovskio "Petrarka" (1961).

— Kaune III.3 mirė dramos aktorė Antanina Vainiūnaitė - Kubertavičienė.
Gimė 1896.V.14 Odesoje, ten baigė gimnaziją ir 1915 - 18 lankė teatro mokyklą. 1918 grįžusi į Lietuvą, stojo į J. Vaičkaus dramos studiją ir vaidino jo skrajojamajame teatre. Įsikūrus Kauno valstybiniam dramos teatrui, dirbo jame nuo pat pirmojo spektaklio (H. Suder-manno "Joninių" 1920.XII.19). Vaižganto žodžiais, jai scena buvo "ne buhalterija ar kuris kitas tolygus amatas duonai pelnytis, bet tikrasis gaivalas, kaip žuviai vandenyje plaukioti, o paukštei ore skraidyti". Per 60 sceninio darbo metų ji sukūrė per 250 vaidmenų, tarp kurių žymiausi buvo ledi Milford, Karalienė (Šilerio "klastoj ir meilėj" ir "Don Karle"), Desdemona ir ledi Makbet (Šekspyro "Otele" ir "Makbete"), Elmyra (Moljero "Tartiufe"), Grafienė (Beaumarchais "Figaro vestuvėse"), Skylienė (V. Krėvės "Žente"), Raudonauskienė (S. Čiurlionienės "Pinigėliuose"). Pagrindinius vaidmenis turėjo ir kone beveik visose P. Vaičiūno dramose. Savo vaidmenyse pasiekė psichologinio tikroviškumo.
— Dalias (Texas) III.6 mirė prel. Feliksas Bartkus. Gimė 1894.VIII.28 Griškabūdy. Seinų kunigų seminariją baigęs 1916, išvyko į Petrapilio dvasinę akademiją, kurioj kunigu įšventintas 1917. 1918 rudenį išvyko Romon, kur Grigaliaus un-te 1921 gavo teologijos doktoratą. Seinų kunigų seminarijos profesorius nuo 1922, Vilkaviškio — nuo 1926. Aš-tuoneris metus ėjo dvasios tėvo pareigas, o nuo 1938 rudens buvo paskirtas seminarijos rektoriumi. Po pirmojo bolševikmečio vėl atgaivino Vilkaviškio kunigų seminariją ir jai vadovavo ligi 1944 pasitraukimo į Vakarus. 1950 atvykęs į JAV, pastoracinį darbą dirbo Dalias vyskupijoj. Be straipsnių "Tiesos Kely" ir kt., išspausdino kelias religinio turinio knygas. Klierikams apmąstymų knyga — "Kasdien su Dievu ir šventaisiais" (3 t., 1936 - 37), panaši knyga kunigams
— "Su besimeldžiančia Bažnyčia" (3 t., 1938 - 40). Pasauliečiams taikoma knyga
— "Dievas ir žmogus" (1953), parašyta drauge su kan. P. Aleksa.

R a š y t o j u o s e. — Čikagoj III.4 vyko Draugo romano konkurso premijos įteikimas Aloyzui Baronui, šį 22-jį konkursą laimėjusiam romanu "Abraomas ir sūnus". 1000 dol. premiją įteikė šiemetinis mecenatas dr. A. Razma. Po Al. Barono kalbos iš jo naujojo romano ištrauką paskaitė losangelietė konkurso jury narė D. Mackialienė, kuri vadovavo ir visai programai. Meninę programą atliko solistė G. Čapkauskienė.
— Vieno rašytojo kūrybos vakarai: Rochestery III.3 viešėjo iš Brooklyno atvykęs L. Andriekus, Brooklyne III.11 — rochesterietis J. Jankus.
New Yorko Kultūros Židiny 11.24 vietiniai rašytojai surengė literatūros vakarą paminėti Vasario 16 ir paįvairinti tuo metu vykusiai dailės parodai. Prozą skaitė S. Zobarskas ir J. Rūtenis, eilėraščių — L. Andriekus, P. Jurkus, R. Kisielius, Pr. Naujokaitis ir L. Žitkevičius. Dramos aktorius J. Boley-Bulevičius paskaitė pluoštą B. Sruogos eilėraščių paminėti šio rašytojo 25 mirties metų sukakčiai.

Teatras. — Antras Kaimas Čikagoj III.10-11 spektakliais minėjo savo veiklos dešimtmetį. Plačiau vėliau.
— Hamiltoniečiai su J. Jankaus "Audrone" 111.10 gastroliavo Clevelande, kur tesutraukė vos per 200 žiūrovų. Šią tri-veiksmę dramą jie anksčiau jau yra vaidinę Toronte, Londone, Hartforde, Rochestery, Čikagoj ir Filadelfijoj.
Čikagos šaulių dramos mėgėjai II. K suvaidino savo meno kuopelės vadovo J. Nemunėlio (Petrausko) dviveiksmę pjesę "Sibiro vergai", kurią režisavo A. Brinką. Montrealio šauliai 1.13 suvaidino St. Butkaus vienveiksmę komediją "Jojamas įkliuvo", kurią režisavo V. Sušinskas.

M u z i k a. — Toronto choras Varpas minėjo savo dvidešimtmetį III.10 koncertu. Be viso choro, atskirai pasirodė vyrų ir moterų chorai. Koncertą paįvairino solistai G. Čapkauskienė ir V. Ve-rikaitis (akompanavo D. Viskontienė ir J. Govėdas). Po ilgamečio vadovo St. Gailevičiaus chorui kurį laiką buvo vadovavę D. Viskontienė ir V. Verikaitis. Pastaruosius trejus metus chorui vadovauja A. Ambrozaitis. Per dvidešimtį metų choras surengė 172 koncertus ir :?moko apie tiek pat dainų (174 dainas). Per tą laiką perėjo chorą apie 315 dainininkų. Šiuo metu chorą sudaro 65 dainininkai (maždaug lygiomis moterys ir u). 1964 m. choras įdainavo ir plokštelę.

— Smuikininkas Iz. Vasyliūnas su pianistu sūnumi Vyteniu surengė metinį koncertą New Yorko Carnegie Recital Hali 11.24 ir Bostono Jordan Hali mažojoj salėj 11.25. Programą sudarė Mozarto sonata C dur K. 303, VV. Pistono sonata. B. Dvariono sonata — baladė (pirmąkart atlikta JAV) ir C. Francko sonata A dur. New Yorko koncertą recenzavo n New York Times (11.26).
— Los Angeles III.11 paminėta muziko J. Gaubo 10 metų mirties sukaktis. Jo kūrinius padainavo solistai B. ir R. Dabšiai, L. Zaikienė ir jaunųjų Polikaičių trio. Apie jo kūrybą tarė žodį Alė Rūta. Neseniai išėjo J. Gaubo 26 kompozicijų rinktinė "Dainos ir giesmės".
— Vasario 16 minėjimuose visur stengtasi turėti ir meninę programą, atliekamą solistų, chorų, jaunimo ansamblių. Daug kur tenkintasi vietinėmis pajėgomis, bet kviestasi ir iš toliau, pvz., New Yorke ir Ottavvoj koncertavo G. Čapkauskienė, o Miami Floridoj — D. Stankaitytė dainavo ir Vasario 16 minėjime (11.18) ir C. LaMonacos diriguotame koncerte Bay-front Parko amfiteatre. Įvairios su Lie-Lietuvos tema susijusios ir lietuvių kompozitorių kūrybos koncertą dirigentas C. LaMonaca surengia jau ne pirmąkart. Koncertas buvo baigtas jo sukurtu "Lietuvišku festivaliu".

D a i l ė. — Jau nuo 1970 m. tapo tradicija Vasario 16 proga surengti kolektyvines parodas New Yorke ir Čikagoj. New Yorke IV "didžioji paroda" vyko Kultūros Židiny 11.17 - 18 ir 24-25. Pernai joj 31 dailininkas buvo išstatę 68 darbus, šiemet dalyvavo 27 dailininkai su 88 darbais, tad kiekvienas galėjo daugiau darbų parodyti. Aplamai imant, daugiausia buvo tų pačių, kurie neseniai buvo dalyvavę New Yorko Dailininkų Sąjungos parodoj (žr. mūsų žurnalo vasario numerį). Parodą rengė JAV LB apygardos valdyba, ekspoziciją tvarkė J. Bagdonas ir Č. Janusas. Premijų nebuvo skiriama.

Čikagoj parodą rengė Čiurlionio galerija savo naujose patalpose. Paroda vyko 11.16 - 25 ir III.4-5. Kai pernai tebuvo dalyvavę 26 dailininkai su 70 darbų, tai šiemet net 47 dailininkai, bet tik su 65 darbais. Kūrinių atrinkimo komisiją sudarė H. Blyskis, J. Daug-vila ir J. Neimanas, premijų — A. Kašu-bienė ir du amerikiečiai: S. Prokoff (Mu-seum of Contemporary Art meno direktorius) ir F. Shulze ("Daily News" meno kritikas). Lietuvių Fondo 1000 dol. premija buvo paskirta I. Mitkutei už ofortų albumą "Pastoralės ofortai su lietuvių dainomis". Čiurlionio galerijos 500 dol. premija teko D. Aleknienei už ofortą "Konstrukcijos". Abi šios dailininkės yra baigusios Čikagos Meno Institutą, pernai jos abi buvo taip pat premijuotos. Jėzuitų skirtą 250 dol. premiją už religinį kūrinį laimėjo Ad. Valeška skaldyto stiklo vitražu "Motina". Parodos atidarymo dalyviai daugiausia balsų atidavė T. Valiui už ofortą "Žemaitija", šią 100 dolerių premiją finansavo gydytojai M. ir St. Budriai. Tapybos darbai buvo pažymėti tik garbės premijomis. Jas gavo V. Vizgirda, Irena Griežė (abu premijuoti ir pernykštėj New Yorko parodoj) ir A. Navickaitė - Bodner. Čikagos parodoj šiemet daugiau dailininkų dalyvavo ir iš kitur. Visvien reikėjo konstatuoti: "Reti svečiai šioje parodoje tiesiog paskęsta tarp vietinių čikagiečių" (Draugas, 1973.11.24). Išvada aiški: tikrai reprezentatyvios laisvojo pasaulio lietuvių dailininkų parodos klausimas tebėra neišspręstas. Daugiau ar mažiau abi parodos liko vietinio pobūdžio. O skiriant premijas, reikia respektuoti ir žanrų įvairumą: ar jau taip grafika nustelbė tapybą, ar tik premijų komisijoj nebuvo tapybos atstovo? Racionaliai organizuojant premijas, reikėtų atskirų premijų tapybai, grafikai, skulptūrai, kaip tai ir buvo keliama spaudoje.

— Tokijo mieste vykstančioj amerikiečių skulptūros reprezentacinėj parodoj (Creative America 45 Sculptures) eksponuotas ir V. Kašubos plakto švino relje-vas, kurį nupirko JAV Valstybės departamentas.
Vašingtono Corcoran galerijos dvi-metinėj parodoj, atidarytoj 11.23, tarp 12 dailininkų (su 120 darbų) dalyvauja ir K. Zapkus.
— Clevelando Artist' Cooperative galerija surengė N. Palubinskienės grafikos darbų parodą, vykusią nuo 11.16 ligi III. 17. Drauge savo darbus buvo išstatęs šios galerijos direktorius W. M. Jean, Clevelando Meno Instituto dėstvtojas. Clevelando Center Gallery III.4 - 29 vyko D. Penkauskaitės - Sitter darbų paroda (drauge su Ch. W. \Vindsor).
Rochestery III.3-4 vyko Ad. Galdiko paveikslų paroda (šioj nedidelėj kolonijoj parduota 20 paveikslų!). Tai buvo septintoji pomirtinė Ad. Galdiko kūrybos paroda. Parodos atidaryme mūsų žymųjį dailininką apibūdino T. L. Andriekus. — Clevelande III.11 rodė savo keramikos darbus A. Jonynienė (iš Detroito; drauge dalyvavo 4 clevelandietės dailės studentės ar mėgėjos). — Floridoj St. Pe-tersburge surengė parodą ten apsigyvenęs A. Rakštelė (11.24 - 25 ir III.3-4).
— Toronto Prisikėlimo parapijos salėj 11.17 - 25 V. Šiugždaitė - Fitzpatrick
rodė apie 100(!) savo paveikslų, daugiausia peizažų. — Savo galerijoj Toronte J. Račkus buvo surengęs akvarelių parodą.

M o k s l a s. — Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos pirmoji mokslo premija, 1000 dol. (iš kun. dr. J. Prunskio fondo), paskirta už Lietuvos istorijos šaltinių šaltinių veikalo "Relationes status diocesium in Magno Ducatu Lithuaniae" I tomą, kurį redagavo prof. P. Rabikauskas, talkinamas istorikų R. Krasausko. V. Gidžiūno, P. Jatulio, Z. Ivinskio ir J. Vaišnoros. Premiją skyrė Bostone sudaryta jury: pirm. dr. P. Kaladė, Br. Paliulis, prel. V. Balčiūnas, prof. J. Navickas ir A. Mažiulis.
— Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos IX suvažiavimas įvyks Bostone rugsėjo pirmomis dienomis. Lituanistikos Instituto IV suvažiavimas ir drauge II Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas rengiamas Čikagoj lapkričio 22-25.
Baltų skandinaviškasis komitetas Stockholme išleido 120 puslapių leidinį "The Baltic States 1940 - 1972" (1972).
— Wisconsino universiteto Madisone prof. B. Ciplijauskaitė paskirta "John Bascom Professor". Šio vardo profesūra įsteigta 1965 ir pavadinta šio un-to penktojo prezidento vardu yra skiriama už išskirtinį pasižymėjimą dėstyme studentams, už moksliniu tyrinėjimų gihuną ir pažangumą savo srityje. Ligi šiol šio vardo profesorių VVisconsino un-te Madisone tebuvo 3, dabar bus 7. Prof. B. Ciplijauskaitė neseniai išleido naują seikalą "Baroja, un estilo" (Madrid, In-sula, 1972).
— Čikagos universitete 11.19 prof. R. Šilbajoris skaitė paskaitą apie baltų literatūrą. — Lietuvių Istorijos Draugijos susirinkime 11.22 kun. V. Bagdanavičius
kalbėjo apie istorijos filosofija.
— Čikagos ateitininkai sendraugiai "gavėnios seminaro" vardu surengė mokslinių paskaitų ciklą: III. 10 kalbėjo K. K. Girnius apie S. Kierkegaardo įnašą religijos filosofijai, 111.24 dr. R. Šliažas — apie Nobelio laureatą radikalų kataliką H. Bollį, 111.31 kun. V. Bagdanavičius — apie kanadiečio L. Dewart religijos filosofiją, IV. 14 kun. dr. A. Paškus — apie Maceinos ir Teilhard'o dvikovą dabarties krikščionio akyse.

J a u n i m e. — Lietuvių jaunimo informacijos centro vardu G. Karoso Bostone leisto "Lietuvių Jaunimo" šiais metais išėjo 1972 nr. 8-9. Iš jo pasisakymų atrodo, kad leidimas sustabdomas, nes didesnės paramos tesusilaukta iš šaulių (2000 dol.). Po jaunimo kongreso Čikagoj buvo leidžiamas PLJS "Žiniaraštis", kurio išėjo 5 numeriai, redaguoti Em. Pakštaitės. Paskutiniame numery skelbiama, kad šį biuletenį pakeis kaip PLJS organas "Pasaulio Lietuvių Jaunimas", kurio vyr. redaktorė bus J. Jasaitytė, pagalbinė red. Em. Pakštaitė; joms talkins gausus redakcinis kolektyvas.

— Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdyba (priešakyje su pirm. kun. A. Saulaičių), sudaryta kongreso metu, dabar jo atstovų patvirtinta: 94 balsai pasisakė už, 3 prieš ir 4 susilaikė. Iš viso balsavo 101 kongreso atstovas, tad — mažiau pu--rii Nevisai tai derinasi su pačiame kongrese reikštu entuziazmu ir ryžtu.
Montrealio studentai 11.24 surengė poezijos vakarą, kuriame savo kūrybą skaitė V. Akstinas (angliškai), K. Barteš-ka ir iš vyresniųjų H. Nagys, kuris paskaitė ir kitų "Žemės" antologijos poetų kūrybos.
Čikagos Grandies šokių grupė (18 šokėjų su vadove I. Smieliauskiene, globos komiteto pirm. I. Kriaučeliūniene, soliste A. Simonaityte ir akordeonistu
4 Stelmoku) buvo išvykusi į P. Amerikos lietuvių kongresą. Pakeliui surengė koncertą Venecuelos lietuviams Caracas mieste, o Brazilijoj Sao Paulo dalyvavo kongreso programoj.
Filadelfijos ateitininkių kvintetas III. 11 koncertavo Bostone Minkų radijo programos talentų vakare.
Notre Dame universiteto Baltijos klubas 11.16-17 tame universitete surengė lietuvių liaudies meno parodą. Toronto universiteto lietuvių studentų klubas 11.23 surengė "lietuvių dieną" su dailės ir liaudies meno paroda, tautiniais šokiais, kanklininkių muzika etc.
Detroito žurnalistų skyriaus pirm. VI. Selenio iniciatyva įsteigtas jaunųjų žurnalistų klubas, kuriam pirmininkaus VI. Selenis jr. Į klubą susitelkė 8 jaunieji žurnalistai.

I š   v i s u r. — Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos valdyba taip pasiskirstė pareigomis: pirm. dr. J. Jerome, vicepirm. lietuvių reikalams dr. Z. Danilevičius, vicepirm. Dainavos stovyklavietės reikalams dr. A. Darnusis, vicepirm. moterų reikalams A. Gabalienė, sekr. P. Povilaitis, ižd. J. Paškus, sekr. pavaduotojas J. Kulys, narys spaudos reikalams kun. J. Kardauskas, organizaciniams reikalams S. Balčiūnas, jaunimo reikalams J. Jasaitytė.

— "Lietuvių Dienas" perėmė redaguoti kolektyvas: D. Mackialienė, Pr. Gasparo-nis ir V. Prižgintas. Anglų kalbos skyriaus redaktoriumi liko A. Milukas.
— "Laiškų Lietuviams" rašinio konkurso I premiją laimėjo N. Gailiūnienė, II — M. Eivaitė, III — J. Gylys. Redakcija dar premijavo G. Juozapavičiūtę ir R. Olšauskaitę.
Los Angeles II.3 - 4 vietinis LFB sambūris surengė lietuviškosios politikos studijų dienas su trimis simpoziumais ir J. Gliaudos paskaita "Tarybinės teorijos raida". Be vietinių programos dalyvių, iš Čikagos buvo atvykę dr. K. Ambrozaitis ir dr. P. Kisielius, o iš Kanados Eug. Gudauskas. Prieita išvada, kad reikia laisvinimo veiklos koordinavimo vyriausioj vadovybėj, kad VLIKas, ALTa ir LB laikytini lygiateisiais laisvinimo veiksniais, kad reikia siekti vieno fondo laisvinimo darbui finansuoti, <kad skubiai suorganizuotinas vienas specialistų vedamas informacijos centras.
— Algio Rukšėno knygą apie Simo Kudirkos tragediją, antrašte Day of Shame, išleidžia New Yorko McKay leidykla. Knygos santrauka bus išspausdinta "Harper" žurnalo gegužės mėnesio numery. Pati knyga numatoma išspausdinti taip pat apie tą laiką, turės apie 500 puslapių ir kainuos apie 8 dol.
Persekiojamai Bažnyčiai Lietuvoj pagelbėti nuo 1960 m. veikia lietuvių kunigų sukurta L. K. Religinė Šalpa. Tam darbui plėsti pereitais metais įsteigti Religinės Šalpos Rėmėjai — pasauliečių organizacija, veikianti savarankiškai, bet vieningai su Religine Šalpa. Nariais rėmėjais gali būti visi, kurie aukoja ne mažiau kaip 5 dol., amžinieji nariai — 100 dol., mecenatai — 1,000 dol. Įrašant mirusius, aukojama 25 dol. Aukoms adresas: Religinės Šalpos Rėmėjų Vyriausioji Valdyba, 6825 So. Talman Ave., Chicago, 111. 60629.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai