Eilėraščiai Spausdinti
Parašė ANTANAS GUSTAITIS   
Iš leidžiamo rinkinio "Saulės šermenys"

LIAUDIŠKAI
Kas tenai kukuoja? Gal gegutė šaukia?
Kas ten gailiai suokia? Ar ne volungė?
Kas ten atsidūsta? Ar mergelė laukia,
Akeles įrėmus rymoja lange?

Ne, ne volungėlė mūs vargų pagaili,
Nekukuos gegutė žiemą vakare. —
Tai tik motinėlė už tėvelio kailį,
Su kitu pabėgus, krykštauja bare.

Tai ne mergužėlė gelsvą liną verpia,
Tai ne lelijėlė dūzgina stakles, —
Ūbauja berneliai, barzdomis apkerpę,
Kol tą lelijėlę su rūta sules.

Ne raiba antelė ežerėly irias,
Ne palši jauteliai baubia pabariais, —
Tai narsus brolelis, po stalu numiręs,
Kenčia, kol tėvynėn jo dvasia pareis.


SENATVĖ
Laikas žydėti, laikas nuvysti,
Laikas jaunystei, žiedui gėlių.
Džiaugsmas ir laimė — vien apgavystė,
Kai reikia tarti: nebegaliu . . .

Plikas perukas, ausys apžėlę,
Linksta ir kojos, ir ketera,
Meldžiasi siela į mergužėlę,
O mergužėlės jau nebėra.

Šąla prie lūpų žodžiai mirtingi,
Gundančio sapno nepabaigi,
Netgi bučiuotis — nori ir tingi
Ir apsimąstęs vėl užmiegi.

Laikas užpusto širdį skylėtą,
Laikas sukeičia sostų vietas:
Šunes salone valgo omletą,
O tu ant slenksčio grauži plutas . .


DIALOGAS SU KRAŠTU

Susitiko gentys gentį,
Alpo laimės burte.
Vienas kentė, kitas šventė,
O visi apkurtę . . .

Kalba broliai, kalba sesė,
Kalba ne tą patį:
Viens Vorkutoj vargą tęsė,
Kits — Las Vegas matė.

Atminimą atgaivinęs,
Brolis broliui sako,
Kaip viens verkė be tėvynės,
Kitas — be tabako.

Vienas skundės: rentė trobą,
Kai ten purga ūžė,
Kits —jog širdį graužia boba,
O degtinė gūžį.

Viens — kad žemė ten sustirus,
Karčios tundrų uogos,
O kitam — Nevados tyruos
Visos mergos nuogos . . .


BALTOSIOS VARNOS DILEMA
Lėkčiau skrisčiau į tėvynę
Su draugėm ir sesėm,
Ten, kur slieką prisimynę
Kolektyviai lesėm;


A. Dargis      Kompozicija (aliejus)

Kur tripenom žagrės taką
Rudenio parade,
Puolėm šturmu į ataką,
Gaidžio galvą radę;

Ten, kur krankėm, kol užkimom,
Pusnimis ropojom
Ir už arklio palikimą
Žvirblį užkapojom.

Tik nuskridus, tik sukarkus
Virš laukų viešųjų,
Krykaus kuosos, rūsčios šarkos:
Atsiųsta buržujų!

Jog prabilus griaunu darną
Jų kolūkio dvaro, —
Tarpe vištų jankių varna
Propagandą varo . . .

O kai grįžčiau, teprarijus
Rugį, miežį, vikį, —
Rėks čia broliai, seserijos:
Tupi išdavikė!

Ir už grūdus atrajotus,
Plungės šunio plautį
Gali kartais patriotas
Nuo šakos nušauti. ..