DR. ANTANAS VASYS Spausdinti
Parašė S. Suž.   
Netekome istoriko, kuris rūpinosi ateitimi

Philadelphijoje birželio 18 mirė dr. Antanas Vasys (Vasiliauskas), istorikas paleografas, buvęs Kauno, Vilniaus ir Fordhamo universitetų profesorius, penkiolika metų vadovavęs Fordhamo universiteto lituanistikos kursam; kad "lietuviškas jaunimas pamiltų ir pasisavintų savo tautos kultūrą". Šiais žodžiais jis išreiškė susirūpinimą ne tuo, kas yra sugulę archyve, bet kas išlaiko tautinę gyvybę ateičiai. Jis taip suprato savo tremties uždavinį ir jį uoliai vykdė.

Velionis buvo kilęs iš pietvakarių Sūduvos, Vižainio trikampio, kuriame susiduria Lietuva, Prūsija ir Lenkija. Lenkai, užėmę 1919-20 Vižainio valsčių, tebelaiko jį savo valdžioje. Antanas Vasys, gimęs 1902 sausio 15, kai Vižainio nuo Lietuvos dar jokia siena neskyrė, liko ir toliau suaugęs su nepriklausoma Lietuva. Jis mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose ir Seinų kunigų seminarijoje (1922-25), atkeltoje į Gižus prie Vilkaviškio. Istoriją studijavo Humanitarinių mokslų fakultete Kaune 1925-30 ir Istorijos tyrimo institute Vienoje 1932-35. Čia jis savo specialybe buvo pasirinkęs pagalbinius istorijos mokslus (paleografija, diplomatika). Vienos universitetas 1935 suteikė jam daktaro laipsnį už disertaciją "Vytauto Didžiojo diplomatika". Savo šioje studijoje, vėliau atspausdintoje žurnale "Senovė" (Nr. 2 ir 4, 1936-38), apibūdino formaliniu atžvilgiu kai kuriuos Vytauto Didžiojo kanceliarijos išleistus dokumentus. Tai buvo pirmas lietuvio istoriko pa-leografinis darbas. Grįžęs iš Vienos, paleografiją, kitus pagalbinius istorijos mokslus ir kai kuriuos epizodinius istorijos kursus dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune 1936-40, būdamas vyresniu asistentu, ir Vilniaus universitete 1940-43, pakeltas į docentus. Iš Lietuvos pasitraukė nuo bolševikų invazijos 1944 su didžiąja bėglių mase. Gyvendamas tremtinių stovykloje Augsburge, ten buvo lietuvių gimnazijos direktorius (1946-49) ir skaitė paskaitas Baltų universitete Pinneberge. Jungtinėse Amerikos Valstybėse pradžioje dėstė rusų kalbą Syracuse universitete (1950-53), vėliau Fordhamo universitete New Yorke (1954-72).

Šiame universitete jis savo vasaros atostogas buvo apsunkinęs nauju darbu — vadovavimu akademiniams lituanistikos kursams, apie kuriuos pats yra rašęs "Aiduose" (Nr. 1-2, 1972). Kursai buvo įsteigti 1957 padėti mūsų "jaunimui pagilinti lietuvių kalbos mokėjimą ir supažindinti su lietuvių tautos istorija, literatūra, tautosaka ir kitomis kultūrinėmis vertybėmis . . . Rūpintasi ir mokytojų paruošimu lietuviškom mokyklom . . . Kviečiami buvo klierikai ir jaunesnieji kunigai pagilinti lietuvių kalbą". Vasaros kursam (semestrui) užsirašydavo tarp 15-25 studentų; iš viso per 15 metų praėjo apie 300 klausytojų. Prof. Antanui Vasiui teko rūpintis ne tiktai suorganizavimu reikiamo klausytojų kontingento ir suradimu tinkamų lektorių, bet ir finansiniu kursų išlaikymu. "Tai buvo sunkus darbas, — jis rašė. — Apie dešimtį metų mudu su prof. kun. Jaskevičiumi rinkome aukas stipendijų fondui . . . važinėjome net į provinciją . . . suradome eilę geradarių, kurie mums pagelbėjo . . . Paskutinius tris semestrus finansiškai kursus rėmė JAV LB Švietimo Valdyba iš Lietuvių Fondo lėšų". Kursai užsidarė 1972 ne dėl lėšų stokos, bet dėl mažo studentų skaičiaus, kurio padidinti neįstengė net ir geras organizatorius, kokiu buvo prof. dr. Antanas Vasys, ir pats 1972 pasitraukęs į pensiją.

Tremtis atitolino dr. Antaną Vasį nuo tiesioginės specialybės — pagalbinių istorijos mokslų. Šios rūšies studijos reikalauja turėti po ranka originalius archyvų ir bibliotekų dokumentus ir kai kuriuos muziejų rinkinius, kad galima būtų pasisakyti tokiais klausimais, kaip lietuvių diplomatika, sfragistika, genealogija, heraldika ir kt. Ligi šiol pačių lietuvių iš šios srities labai mažai kas buvo rašyta. Dr. Antanas Vasys buvo tam darbui gerai moksliškai pasiruošęs ir pradėjęs savo tyrinėjimus, bet karas ir okupacijos jo darbą Lietuvoje nutraukė. Be anksčiau minėtos disertacijos apie Vytauto Didžiojo dokumentus, paskelbė stambesnį straipsnį "Pirmoji Kauno popieriaus dirbtuvė", atspaustą "XXVII knygos metraštyje" .(Nr. 2, 1937), ir keletą apybraižų "Lietuviškoje Enciklopedijoje" Kaune. Bostone leidžiant "Lietuvių Enciklopediją", buvo pagalbinių istorijos mokslų skyriaus bendradarbiu. Angliškajai lietuvių enciklopedijai (Encyclopedia Lituanica rašė ligi savo mirties; stambesni jo straipsniai parašyti apie genealogiją, heraldiką ir popieriaus gamybą. Be to, Lietuvoje karo mokslo žurnalam (Karo Archyvas, Mūsų Žinynas, Karys) parašė keletą straipsnių iš Lietuvos nepriklausomybės kovų.

Su dr. Antano Vasio mirtimi mūsų išeivija neteko dar vieno kultūros darbuotojo, subrendusio nepriklausomoje Lietuvoje, iš kurios išsinešė kaitrią savo tautos meilę ir, kiek galėdamas, stengėsi ją įkvėpti jaunajai kartai, kad jos širdyje liepsnotų ne-gęsdama ir toliau. Tesuteikia Viešpats jam savo dieviškąją paguodą!