DIDYSIS VISUOMENININKAS Spausdinti
Parašė Leonardas Andriekus   
Prel. Jonui Balkūnui 70 m. sulaukus

21 d. prel. Jonui Balkūnui sueina 70 m. amžiaus. Tai Įdomi ir minėtina sukaktis, atsižvelgiant i šio dvasininko asmenį bei darbus. Prelato asmuo yra labai iškilęs tarp lietuvių, o darbai apėmę Įvairias visuomeninio ir kultūrinio veikimo sritis.
Lietuvių Enciklopedijoje mūsų jubiliatas apibūdinamas kaip prelatas ir visuomenės veikėjas. Apibūdinimas aiškus, vaizdus ir nekėlias abejonių.

"Prelatas" išreiškia paaukštintą kunigą už religinį triūsą. Balkūno viso gyvenimo pagrindas gi yra kunigystė su pareigom parapijai ir vyskupijai. Tas pareigas jis atlieka didžiojo New Yorko padangėje — Mas-petho lietuvių parapijoje, Brooklyno vyskupijoje. Čia Prelatas atėjo 1933 m. ir išgyveno iki šio rudens, pastatydamas naują kleboniją, bažnyčią ir seselėms vienuolėms namus. Parapija ne iš didžiųjų, bet jam pasisekė patraukti žmonių iš apylinkės, kurie prisirišo prie lietuvių bažnyčios. Būdamas klebonu, prel. Jonas Balkūnas per daugelį metų buvo ir Brooklyno vyskupo patarėjas. Už uolumą bažnytinėje plotmėje iš savo vyskupo anksti susilaukė prelato titulo, kuris jį iškėlė tarp kitataučių bei lietuvių. Pernai gavo paaukštinimą iš paties popiežiaus — apaštalinio protonotaro titulą su teise dėvėti kryžių ir atlikti kai kurias pamaldas vyskupiškame apdare.

Visuomenės veikėjo vardas prel. Jonui Balkūnui yra ne suteiktas, bet įgimtas. Vargu rastume žmogų Amerikoje, ypač taip lietuvių dvasininkų, kuris taip intensyviai, plačiai ir ilgai būtų reiškęsis visuomeninėje darbuotėje, kaip mūsų Jubiliatas. Organizaciniuose suvažiavimuose jis kaip namie — drąsus, energingas, gyvas ir Įkvėpiąs kitus. Pirmininkauti gausiuose sambūriuose jam, tarsi, vieni juokai. Posėdžiauti ilgiausias valandas, rodos, jam tik malonumas. Geriausioj formoj ir nepralenkiamas, prel. Jonas Balkūnas būna tada, kai plačioms minioms kalba iš įkvėpimo, ypatingai apie pareigas lietuvybei bei tautai. Neįveikiamas jis ir tuomet, kai suvažiavimuose, pradėjus irti tvarkai, ypačiai vienybei principiniuose klausimuose, duoda įspėjimus, užvesdamas karštuolius maištininkus ant teisingo kelio. Tokias įkvepiančias kalbas yra tekę girdėti koaliciniuose mūsų organizacijų suvažiavimuose, ir jos liks nepamirštamos. Tada jauti, jog matai autentišką Balkūną, nepalaužiamą tikėjimo ir lietuvybės gynėją. Panašiai, ir kartais gal net dar labiau, jis išsilieja, kalbėdamas kitataučiams apie Lietuvos pavergimą. Lietuvių ir anglų kalbų geras mokėjimas, graži tartis, skambus balsas ir tikėjimas skelbiama tiesa padarė prel. Joną Balkūną geriausiu Amerikos lietuvių kalbėtoju plačioms masėms. Šiaip jis yra tolerantiškas, plačių pasaulėžiūrinių akiračių ir dėl savo gilios lietuvybės priimtinas visiems. Tai bendras prel. Jono Balkūno asmens bei darbo vaizdas.

Biografinės žinios
Einant prie konkrečių faktų, pirmiausia tenka stabtelėti ties biografiniais daviniais. Jie gana aiškūs ir paprasti. Gimęs 1902 m. spalio 21 d. nežymioj Pennsylvanijos Moltby vietovėj iš tėvų, neseniai imigravusių iš Lietuvos, prel. Jonas Balkūnas Amerikoj užbaigė tik pradžios mokyklą. Dešimties metų su tėvais išvyko Lietuvon. Ten augdamas, mokėsi Mariampolės gimnazijoje, paskui Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminarijoje Zypliuose ir Gižuose. Po 10-ties metų gyvenimo Lietuvoje su tėvais vėl grįžo Amerikon. Tai buvo 1922 m. Cia tęsė teologines studijas Niagaros universitete ir Lackawanoje. Kunigu įšventintas 1926 m. Vikaravo Brook-lyne Apreiškimo ir Angelų Karalienės lietuvių parapijose, kol 1933 m. buvo paskirtas Maspetho Kristaus atsimainymo lietuvių parapijos klebonu, perimdamas ją iš kito pasižymėjusio lietuvybės šulo bei veikėjo kun. Antano Miluko.

Jei kas norėtų leistis toliau į prel. Jono Balkūną gyvenimą, sutiktų daugybę datų, rodančių, kuriose organizacijose jis yra pirmininkavęs, kokias keliones atlikęs, kokius memorandumus įteikęs, kokiuose kongresuose bei suvažiavimuose vadovavęs ir t. t. Susidarytų labai ilgas sąrašas skaičių, kurių čia ne-apsiimame suminėti. Tai būsimų biografų darbas, reikalaująs studijinių ie- kojimų mūsų periodinėje spaudoje 40 metų laikotarpy. Mums čia labiau rūpi parodyti, kas už tų datų slepiasi, t. y. gyvą gyvenimą, kuriuo reiškėsi prel. Jonas Balkūnas taip Amerikos lietuvių kunigų bei pasauliečių katalikų: labdarybėje, politinėje ir kultūrinėje dirvoje.

Katalikiškuose sluoksniuose
Mūsų jubiliatas giliausiai yra įleidęs šaknis katalikų organizaciniuose sluoksniuose. Pats būdamas kunigas, jis nuo jaunų dienų įžvelgė, kad tik organizuoti lietuviai gali kiek ilgiau atsilaikyti labai dinamiško krašto, Amerikos, triuškinančiai įtakai. Parapija jam rodėsi visuomet gana saugi užvėja lietuviui katalikui imigrantui. Paprastai ji čia. Amerikoj, su mokykla ir organizacijomis, vaizduoja tikrą lietuvių religinį - tautini branduolį daugiakalbėje visuomenėje. Bet apjungti lietinių katalikų parapijoms nėra bažnytinės institucijos — jos priklauso įvairioms amerikiečių vyskupijoms. Taip pat ir lietuviai kunigai. Lietuviams jungti belieka religinės bei patriotinės organizacijos. Jų laikraščiai, visuotiniai suvažiavimai ir bendrom jėgom atliekami darbai tampa savotišku cementu, palaikančiu lietuvių katalikų dvasini pastatą.

Prel. Jonas Balkūnas pirmiausia ieškotinas vadovaujančiųjų organizacijoje — Amerikos Lietuvių Kunigų Vienybėje. Veikė apskrityse ir centre. Būdamas pakartotinai šios dvasininkų organizacijos pirmininkas arba centro valdybos narys, jis per visus savo gyvenimo dešimtmečius lemtingai prisidėjo prie veikimo programos sudarymo, naujų idėjų iškėlimo bei vykdymo ir panašiai. Tarp kunigų visur jaučiama jo Įtaka, o per kunigus gi tos programinės idėjos, užmojai bei planai pasiekia taip pat ir pasauliečius katalikus.

Amerikos lietuviai labai pasižymėjo įvairių organizacijų gausa. Bet yra viena, kuri visas jas apjungia bei derina — tai Lietuvių Romos Katalikų Federacija. Ji — savotiškas dabartinės Lietuvių Bendruomenės pirmavaizdis. Ten apjungiami visi katalikai, čia — visi lietuviai be pasaulėžiūrinių skirtumų. Prel. Jonas Balkūnas šioje organizacijoje, kuri laikytina lyg visų kitų motina, yra veikęs visą gyvenimą. Jis čia vilko įvairias atsakingas pareigas kaip informacijos centro vedėjas, imigracijos reikalų komisijos pirmininkas, katalikų akcijos fondo pirmininkas ir organizuotų lietuvių katalikų atstovas prie Amerikos katalikų centrų bei vyskupų. Mūsų jubiliato vaidmuo čia yra žymus atkviečiant bei įkurdinant tremtinius iš Europos. Ką besakyti apie įvairiausius kitus Amerikos lietuvių katalikų žygius nepriklausomai Lietuvai šelpti ir jai vaduoti iš komunistinės priespaudos, kuriuose Jubiliatas atliko vadovaujamą vaidmenį.

Koaliciniuose sambūriuose
Labai pažymėtina, kad Jubiliatas yra Amerikos Lietuvių Tarybos iniciatorius. Užėmus Lietuvą, mūsų broliai šioj pusėje Atlanto, nustūmę į šalį pasaulėžiūrines skirtybes, ėmė glaustis vienybėn. Prelatui tenka garbė, kad jis 1940 m. rugpiūčio 6 d. Kunigų Vienybės suvažiavime Atlantic City mieste iškėlė sumanymą Įkurti Tarybą Lietuvai Gelbėti. Taryba ten buvo įkurta ir į ją netrukus įsijungė visos centrinės lietuvių organizacijos. Šį politinį sambūrį mes vadiname Amerikos Lietuvių Taryba arba sutrumpintai ALTa ir prel. Bal-kūnas yra nuolatinis centro valdybos narys. Visuomeninėje - politinėje srityje jis dirba be atvangos, prisiimdamas pačias sunkiausias pareigas — lėšų telkimą; jis per daugelį metų Tautos Fondo pirmininkas. Dalyvavęs delegacijose pas Amerikos senatorius, Kongreso atstovus, dvasinės vyriausybės hierarchus; veikiąs Pavergtų Jungtinių Tautų organizacijoje, Laisvosios Europos Komitete, kalbėjęs beveik visuose žymesniuose kitataučių suvažiavimuose, kur ėjo reikalas apie Lietuvą — tikrai mūsų Jubiliatas nusipelno visų Amerikos lietuvių pagarbos bei dėkingumo. Jis taip pat nuo 1956 m. pirmininkas amerikiečių, kilusių iš Vidurio ir Rytų Europos — organizacijos, apimančios apie 12 milijonų žmonių, Amerikos Balso bei Vatikano radijo nuolatinis kalbėtojas ir 1966 - 68 m. BA-TUNo (Baltic Appeal to the United Narions) organizacijos pirmininkas.

Taip pat nemažo dėmesio verta aplinkybė, kad Jubiliato politinė darbuotė nesuėjo į konfliktą su kultūrine. Paprastai kultūrininkai nelabai pasitiki politikais, bet kai reikėjo organizuoti Amerikos Lietuvių Bendruomenę, neatsirado tinkamesnio asmens už Balkūną, kuris geriau būtų galėjęs vadovauti tai gimstančiai organizacijai. Laikai pradžioje buvo sunkūs. Amerikos lietuviai, pristeigę savų organizacijų ir brolijų, nebenorėjo naujos ir į Lietuvių Bendruomenės idėją žvelgė su tikru nepasitikėjimu. Tai ne vien paprastų žmonių, bet ir dalies šviesesniųjų nusistatymas. Neseniai atkeliavę tremtiniai iš Europos ir įsikūrę iš tų pačių amerikiečių malonės, neturėjo autoriteto, kol materialiai prasimušė. Prel. Jonas Balkūnas atliko žymų kultūrinį vaidmenį, visu užsidegimu įsijungdamas į Lietuvių Bendruomenės organizavimą Amerikoj. Jo autoritetas daugeliui padėjo išsklaidyti abejones ir įtarinėjimus tiek kunigų, tiek pasauliečių tarpe. Jubiliatas ėjo ALB Laikino Organizacinio Komiteto pirmininko pareigas 1951 -1953 m.,— pačiu jautriausiu bei kritiškiausiu laiku. Jam vadovaujant, ši reikšminga koalicinė organizacija įsikūrė, sustiprėjo ir dabar jau plačiai apima Amerikos lietuvių kultūrinį gyvenimą. Prel. Jonas Balkūnas, visą laiką aktyvus jos veikėjas, buvo pakeltas garbės pirmininku.

Labdarybės ir spaudos dirvoje
Jam nesvetima nė labdarybė. Prelato labdaringieji polinkiai greičiausia turi šaknis tolimoje praeityje. Gimęs angliakasių vargingoje aplinkoj, gyvenęs I pas. karo nuskurdintoje Lietuvoje, stebėjęs amerikietiško gyvenimo nepriteklius — jubiliatas labdarybei skyrė nemažą gyvenimo dalį. Pačioj pradžioj jis neatskiriamai susirišo su vadinama "Motinėlės" draugija studentams šelpti, būdamas centro valdybos iždininku ar sekretorium nuo 1936 iki 1953 m. Per tą laiką daug išmokėjo stipendijų studijuojantiems įvairiuose universitetuose Amerikoj ir Europoj. "Motinėlės" draugijai nusilpus, tų pačių šalpos tikslų siekė ateitininkuose, taip pat per daugelį metų būdamas jų Susi-šelpimo Fondo pirmininku ir globėju. Bet labiausiai prel. Jonas Balkūnas galėjo pasireikšti labdarybėje, kai, iš Lietuvos pasitraukę, mūsų tautiečiai atsirado Europoje tremtinių stovyklose. Jis vienas iš Bendrojo Amerikos Lietuvių Fondo (BALFo) iniciatorių ir nuo pat įsikūrimo direktoriato narys. Prieš masinę imigraciją jam buvo pavestas Našlaičių Komisijos skyrius, kuriam pirmininkavo 1944 -1949 m. Jubiliatas taip pat buvo lietuvių atstovas ir Amerikos labdaros organizacijoje, vadinamoje American Overseas Aid. Jo pastangom, atitraukta ir apgyvendinta 170 lietuvių našlaičių. Taip pat manome, kad prie prel. Jono Balkūno religinės - visuomeninės veiklos būtinai jungtiną ii pagalba lietuviams pranciškonams, kuriantis Amerikoje. Turime minty Brook-lyną. kur prelatas sykiu su kitais miesto bei apylinkės lietuviais kunigais išlaikė savaitrašti "Ameriką". Jo pagalba buvo didelė pranciškonams, kuriantis Brooklync ir perkeliant čia iš Bostono spaustuvę. Prelatas mielai pritarė, kad jų leidžiamas laikraštis "Amerika" būtų sujungtas su "Darbininku", vadovavo lietuvių kunigų delegacijai pas Brooklyno vyskupą, prašant leidimo Įsikurti, ir per 23 metus yra vyskupo įgaliotinis vienuolyną liečiančiais reikalais. Per tą laiką darbas vyko nuoširdžioj ir draugiškoj dvasioje. Pagaliau prel. Jonas Balkūnas labiausiai kėlė ir Kultūros Židinio statybos planą, išgaudamas leidimą iš vyskupo, palankiai nuteikdamas miesto bei apylinkės lietuvius kunigus paramai, skatindamas žodžiu bei raštu visuomenę aukoti, patardamas perkant žemę ir planuojant pastatą. Nėra abejonės, kad prel. Jono Balkūno pagalba pranciškonams prisidėjo prie spaudos ir apskritai lietuvybės išsaugojimo. ypač rytiniame Amerikos pakrašty.

Pats Prelatas yra rašęs tiek. kiek reikalavo jo visuomeninė bei religinė veikla. Jo straipsnių įvairiais lietuvybės bei religijos klausimais galima rasti visuose katalikų laikraščiuose bei žurnaluose. Išleido ir brošiūrinio pobūdžio knygų: Present situation of the Catholic Church in Lithuania (1941) ir Lietuvybės silpnėjimo priežastys (1950).Vėliau — Baltic Exiles Continue Struggle for Freedom (1966). Pažymėtina, kad jo Įsitikinimu, prie lietuvybės nusilpnėjimo daug prisidėjo mūsų tautiečių intensyvios pasaulėžiūrinės kovos, atėmusios laiką ir energiją, kuri galėjo būti pozityviau pasukta tautiniams-kultūriniams reikalams.

Taip atrodo prel. Jono Balkūno gyvenimo bendras vaizdas 70 m. jubiliejaus šviesoj. Žinoma, jis būtų dar daug spalvingesnis, jei turėtume tiksliai surinktus visus faktus. Bet ir dabar matome, jog tai dinamiškas, turtingas ir reikšmingas gyvenimas. Linkime kad prel. Jonas Balkūnas ir po jubiliejaus ilgai pasiliktų su mumis kaip vadovas ir autoritetas. Tėv. Leonardas Andriekus. O.F.M.