Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BALTŲ STUDIJŲ ŽURNALAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Skr.   
Journal of Baltic Studies, trečias tomas, 1972 m. Leidžia Association for the Advancement of Baltic Studies, redaguoja Arvids Ziedonis, Jr.

Prieš kelerius metus įsteigta Baltų studijų draugija (AABS) 1972 metais pradėjo leisti savo žurnalą. Šis pratęsia anksčiau ėjusį biuletenį, ir todėl 1972 metų tomas laikomas trečiuoju nors ir yra pirmasis žurnalo forma. Leidinys ir toliau atlieka biuletenio paskirtį, daug vietos skirdamas bibliografijai, konferencijų programoms žinioms apie draugijos narių darbus bei planus. Tačiau pagrindinis dėmesys žurnale skiriamas jau studijiniams straipsniams.

Tolimesnis žurnalo likimas artimai susijęs su pačios AABS likimu. AABS yra amerikietiško tipo profesinė draugija, kurios nariai žurnalui sudaro Vnatūralų skaitančiųjų bei rašančiųjų užnugarį. Nors dar dabar beveik visi nariai yra ar latviškos, ar estiškos, ar lietuviškos kilmės, tačiau juos sieja ne tiek kilmė, kiek bendras studijinis dalykas. AABS jungia įvairių akademinių sričių specialistus, ypač kalbų, literatūros, socialinių mokslų ir istorijos, kurių dėmesys yra nukreiptas į Baltijos kraštus. AABS pagrindinis pasisekimo kriterijus turėtų būti jos narių sugebėjimas išugdyti baltistiką ligi pilnos akademinės disciplinos lygio ir tuo praturtinti savas mokslo šakas, nes baltistikos vietoje dar ir dabar esanti spraga yra nuostolinga visų pirma pačiam mokslui. Savo suvažiavimais ir leidiniais AABS, kartu su kitomis artimomis draugijomis, su laiku gal ir sugebės šią spragą užpildyti.
Ryšiai su AABS duoda žurnalui tvirtesnį pagrindą, nes apsprendžia jo turinį ir linkmę, duoda bendradarbių ir skaitytojų. Profesinės draugijos vardu einant, atviresnis kelias ir į bibliotekas, nes toks vardas daug kam garantuoja aukštesnį lygį ir objektyvumą. Iš kitos pusės, AABS, lygiai kaip ir kitų profesinių draugijų veiklai, gali kenkti Amerikos universitetų finansinės ligos. Mažinami universitetų biudžetai neša padaugintų dėstymo valandų grėsmę ir gali priversti profesūrą vis daugiau dėmesio skirti savo tiesioginėms pareigoms. Nuo to nukentėtų baltistinės studi-ies, tur būt, beveik visiems baltistika tėra tik antroji specialybė. Taip pat universitetai vis mažiau sugeba padengti kelionių, pašto ir kitas išlaidas.

Iš vieno tomo dar sunku spręsti, ar žurnalo atsiradimas ženklina AABS subrendimą, ar tik viltį ir ieškojimą priemonių draugijai ugdyti. Šiame tome straipsnių gausumu pirmą vietą užima latvių literatūra. Iš šešiolikos straipsnių penki yra skirti latvių rašytojams: Rodolfs Ekmanis, "Soviet Attitudes Tovvards Pre-Soviet Lat-vian VVriters", Alfreds Straumanis, "Latvian Theatre: A Synthesis of Ritual and National Avvakening", Maris U. Ubans, "Latvian Comedy: Development of Various Types of Style and Form, 1890 - 1950", Ar-vids Ziedonis, Jr., "Dramatic Works of Rūdolfs Blaumanis", Juris Sile-nieks, "The Theater of Maitins Zi-verts: The Interplay of Freedom and Confinement". Apskritai ši dalis atrodo silpnesnė, nors šis įvertinimas z\l daugiau kyla iš bendro nepasitikėjimo literatūros kritikais. Per daž-bent man atrodo, kartojasi, kad ir anas buvo pirmas: "the first in Latvian was an unexpected success", "the first Latvian original one-act play", "the first to reach pro-fessional standards were the plays of (Straumanis, p. 178); "the first play in Latvian was vvritten", "the first arnateur performance" (Ubans, p. 185). Sunku tikėti, kad latvių kultūros istorija būtų tiek išnagrinėta ir tiek siaura, kad yra galima visus LS įvykius taip tiksliai datuoti, įtarimas didėja, nes šie du autoriai, nors formaliai vienas kitam ir neprieštarauja, nevisai sutinka. Pagal Ubans "the first Latvian play" buvo parašytas 1790 m., o pagal Staumanis "the first original play in Latvian" išeitų 1868-aisiais. Jeigu sunku ir nelabai svarbu nustatyti, kas buvo pirmas, dar sunkiau, kas buvo geriausias. O tokių teigimų randame irgi daug: "is the leading figure in Latvian literature" (Staumanis, p. 180), "still is unexcelled in many phases" (Ubans, p. 186), "as the greatest dramatist of contemporary Latvian literature" (Ubans, p. 191), "is the leading Latvian classic dramatist of modern realism" (Ziedonis, p. 198).

Aišku, kiekvienas daiktas yra tam tikra prasme geriausias, reikia tik surasti rūšį, kuriai jisai pats vienas tepriklauso.

Antrą vietą savo gausumu užima straipsniai, kurie liečia visus tris kraštus. Čia rasime lietuviškoje spaudoje dažnai minėtą Ivar Ivaško apžvalgą "Baltic Literatures in Exile of a Quarter Century" ("Aiduose" šis str. buvo išverstas šių metų sausio numery), Benedict V. Maciuika, "The Role of the Baltic Republics in the Economy of the U.S.S.R.", Anatole C. Matulis, "Alexander Sol-zhenitsyn and the Baltic Peoples", Rein Taagepera, "Ineąuality Indices for Baltic Farm size Distribution, 1929 - 1940". Įdomi Mačiuikos tezė, kad sovietų ekonominę politiką Baltijos kraštų atžvilgiu apsprendė daugiausia geografinė padėtis, aplinka, gamtos turtai ir, kad jų atžvilgiu tikriausiai nėra sąmoningos ekonominės diskriminacijos. Mačiuikos straipsnis yra gera iliustracija, kaip baltistinės studijos gali prisidėti prie bendro mokslo išsivystymo., Mačiuika gali tarpininkauti lietuviškai nekalbantiems ir jiem pristatyti medžiagą, kuri dėl kalbos kliūčių būtų neprieinama. Bet dar svarbiau, kad Baltijos kraštų ekonominė analizė jam padeda išryškinti kai kuriuos bendros Sovietų Sąjungos ūkinės politikos bruožus.

Trys straipsniai yra skirti Latvijos istorijai: Stanley W. Page, "Lenin and Peasant 'Bolshevism' in Latvia, 1903 - 1915", Eižins Leimanis, "The Polytechnical Institute of Riga and Its Role in the Development of Science" ir Andrevv Ezergailis, "The October - Insurrection in Latvia: A Chronology". Panašiomis temomis Ezergailis yra rašęs ir daugiau; vienas straipsnis apie 1917 metų įvykius Latvijoje buvo spausdintas Lituanus prieš kelerius metus. Reikia manyti, kad jo surinkta medžiaga kada nors pasirodys knygos forma. Toks veikalas būtų įdomus ne vien tiktai latviams. Latvijos įvykiai buvo svarbūs bolševikų revoliucijos eigoje, o Ezergailis juos ruošiasi aprašyti labai detaliai. Jeigu jo darbas pavyktų, tai pastebimai praturtintų visos bolševikų revoliucijos supratimą, nes veikalų šia tema iš nerusiškos perspektyvos beveik ir nėra; retai kur užsimenamas nerusiškų tautu vaidmuo, o kur užsimintas, tai tik tiek, kiek atsispindi to meto rusiškuose šaltiniuose. Antru atveju, ypač angliškai, daug buvo rašyta apie nacionalizmą, bet mažai dėmesio kreipta į tas visas sąlygas, kuriose nacionalizmas gimė ir augo. Ezergailis galėtų daug pasakyti, bent kiek tai liečia Latviją. Savo straipsnyje Stanley Page liečia panašias temas. Tačiau jis daugiau vartoja jau apdirbtą medžiagą, tik atrinkdamas jo temą liečiančius dalykus. Ezergailis vartoja pačias žaliavas.

Iš likusių straipsnių du skirti estų literatūrai: Aleksis Rannit, "A Noteon Estonian Humor" ir Victor Terras.
"Some Observations on Estonian and Russian Versification". Lieka dar du, kurie į šias kategorijas netinka: Paul V. Vehvilainen, "On the Problem of Superstrata and Substratą in Balto-Finnic", ir Biruta Cap, "A French Observer of the Baltic", pastabos apie Julės Verne romaną A Livonian Tragedy. K. S kr.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai