Keistenybės Lietuvos ikonografijos senovėje Spausdinti
Parašė Dr. POVILAS RĖKLAITIS   
Bodenehro antrasis Gardinas. Žemaitis — samojedas pas Mosemanną ir Viero.

1. Senosios grafikos kolekcionieriams ir istorinių knygų iliustratoriams žinomi du "Gardino" vaizdai iš XVIII amžiaus, kurie kataloguose teisingai pažymimi Gabriel Bodenehro raižiniais.

Šių dviejų vaizdų raižytojas ir leidėjas meistras Gabriel Bodenehr d. A. [der Altere= Senasis] gyveno Augsburge (1664 - 1758) ir priklausė profesionalinių labai produktyvių raižytojų - leidėjų giminei: raižytojai buvo jo tėvas Johann Georg (1631 - 1704) ir sūnus Gabriel Bodenehr d. J. [der Jūngere=Jaunesnysis] (1705 - 1779), be to, du broliai ir du brolvaikiai.1 Bodenehrų kūryba plati, gan geros kokybės, apima portretus, Švento Rašto figūras, vaizdus. Ji tenkino didėjantį įvairių iliustracijų pareikalavimą, ne vien turtingesnių žemvaldžių ir didikų rinkiniams, bet vis labiau žinių ir įdomumo ieškančiai Vokietijos smulkesnės bajorijos ir miestiečių publikai. Šitokį daugiau beletristinį pobūdį, bet ir didaktinį tikslą išsako G. Bodenehro raižyto ir Augsburge apie 1720 išleisto svarbiausiojo veikalo "Europens Pracht und Macht" antraštė, kuri vertime skamba maždaug taip:

"Europos grožybė ir jėga dviejuose šimtuose raižinių, kuriuose pavaizduotos ne tik garsiausios ir įžymiausios, bet ir kitos vietovės, tvirtovės, pilys, vienuolynai, perėjos, rezidencijos, rūmai, kriokliai bei kita, šios gyventojais gausingos pasaulio dalies, su pagalba dailių ir tikrų prospektų, sykiu su trumpais geografiškais aprašymais, labai naudingais ir sielai linksmos pramogos suteikiančiais, išleistais ir sudarytais Gabrielio Bodenehro, piliečio ir raižytojo varyje Augsburge."2
Daugumas šio veikalo raižinių signuota jo paties, nurodant save kaip raižytoją ir leidėją, nors Bodenehras nebuvo jų autorium - išradėju: jo raižiniai tik kopijuoja senesnių autorių paskelbtus vaizdus, bet kitais formatais ir visas tekstines dalis išverčiant iš lotynų į vokiečių kalbą. Jei pavieniai raižiniai antikvarų bei įvairių senienų pirklių pasipelnymo tikslais išpiauti iš šio Bodenehro veikalo yra gan paplitę, tai pilnasis tomas su visais 200 raižinių jau yra didelė retenybė. Egzempliorius buvęs Wūrttembergo krašto bibliotekoje Stuttgarte sudegė per karą aliantų oro puolimo metu. Kad pilną tomą pamatyčiau, teko iš Vokietijos keliauti į Paryžių, į Nacionalinę Biblioteką, kur yra išlikęs vienas egzempliorius iš Prancūzijos karaliaus bibliotekos.

Bodenehro veikalo turinys pilnai patvirtina jo barokiškai reklaminę antraštę: jis savo veikalui parinko iš tikrųjų ne vien tik žymiausius ir garsiausius Europos miestus, bet pirmenybę teikė "kitoms" vietovėms, kurios nors mažiau žinomos, bet jam pasirodė įdomios ar tai jų architektūros ir gamtos ansamblių grožiu ir retumu, ar tai kitomis ypatybėmis, kaip uostai, kriokliai, būdingos tvirtovės ar kas kita. Šitokiu metodu ir apsiribojimu Europos kontinentu Bodenehras parodė tam tikrą "europinės politikos" supratimą, skirtingą nuo senesnio, bet ir nuo mūsų dienų propaguojamo Europos vaizdo. O juk Europą sudaro ne tik kelios valstybės, bet ilga eilė tautų, ne tik didelių, bet ir mažų (baskai, bretonai, valonai, frizai, sorbai, Alpių lotynai, slovėnai, slovakai, lietuviai, latviai, estai, lapiai ir kt.); ne tik metropolijos, bet ir įvairiaspalvės provincijos. Bodenehrui jau buvo aišku, kad Europos grožis ir kultūrinė jėga nėra vien vis ir vis Roma, Paryžius, Londonas — šių Bodenehras į savo vaizdų rinkinį net neįtraukė. Taip pat neįtraukė kai kurių kitų didžiųjų ano meto centrų: Antverpeno, Amsterdamo, Nūrnbergo, Krokuvos ar Pragos nerasime jo atrinktų Europos miestų vaizdų galerijoje. Tuo Bodenehro veikalas gerokai skiriasi nuo eilės senesnių ar moderniųjų Europos albumų, kurie visi fanatiškai apsiriboja pirmaujančiais centrais, paversdami juos Europos sinonimu. Bodenehro rinkinyje gi rasime vaizdus eilės labai mažai žinomų ir tolimesnių Europos vietovių, pvz. Belgradas, Cannstattas ir Vaihingenas — dabartiniai Stūttgarto priemiesčiai, Čenstakavą, DillingenaN. Esslingenas, Geislingenas, Innsbruckas, Marbur-gas, Ambrazo pilis prie Innsbrucko, Tūbingenas.
Weinheimas ir t.t. Suprantama, kad gimtojo Augsburgo davė 2 raižinius, bet nuostabu, kad pvz. Italijos uostas Gaeta pavaizduotas 3, Belgijos Na-muras — 4, Wurzburgas — 5, o Stockholmas net 9 raižiniais. Mums įdomu, kad Bodenehras prisiminė Pabaltijį kaip Europos dalį: Estijos Narva pavaizduota net 4 raižiniais, Talinas — 2, Ryga — 1, Vilnius — 1 ir Gardinas — 2 raižiniais.

Bodenehro Vilniaus vaizdas nr. 191 įvardintas \iduje rėmo: "WILNA oder WILDA die Haupt-Stadt in LITTHAUEN" ir signuotas "G. Bo-denehr scfulpsit] et exc[udit] A[ugusta] V[inde-licorum]". Šis raižinys yra sumažinta ir šalutinėse daly-e -uprastinta kopija garsiojo Vilniaus vaizdo raižinio "WILNA Lithvaniae metropolis" kun. Georgijaus Brauno miestų knygos III dalyje Kelnas 1581). Kairėje raižinio pusėje už rėmo į lapą įdėtas trumpas miesto aprašymas sekant Pierre Duval, o dešinėje — numerių paaiškinimai pagal G. Brauną, tik jo lotynų kalba pateiktus duomenis išverčiant vokiečių kalbon.3
Gardinui paskirti du raižinių lapai nr. 74 ii 75 yra visiškai skirtingi. Nr. 74: "GRODNO Eine der Fūrnehmbsten Staedte in LITTHAUEN" savo vaizdiniu turiniu mums pažįstamas: ir čia kopija iš G. Brauno miesto knygos II dalies (1575).4

Lape nr. 75 įrašu barokiniame vėliavinio tipo kartuše virš miesto panoramos — labai paveikslo centre — aiškiausiai skelbiama: "GRODNO im GrossHerzogthum Litthauen" (15,5 x 21,5 cm.) (Pav. 1 : "Gardinas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje". Kairiajame kampe net signatūra įrašyta: "G. Bodenehr fec[it] et ex[udit]". Senovinės grafikos keistenybė yra ta, kad atvaizduotasis miestas jokiu būdu nėra Gardinas. Visų pirma jau terenas Gardine yra kitas: Gardinas išaugo ant kelių aukštumų virš Nemuno krantų, kai Bodenehro raižinio nr. 75 pilis ir miestas guli lygumoje. Betgi vaizdas labai detalus ir realistiškas. Pilis šiaurės renesanso, kokio Lietuvoje nežinoma. Gardino topografija ir architektūra yra kitos. Bet telkiant iliustracinę medžiagą, ypač jei norima knygą tik paveikslais papuošti, bet ne ikonografiškai dokumentuoti, jei iliustracijos neturi tiesioginio ryšio su tekstu, tai galėjo nesunkiai ir šitoks, ir dar įsakmiai kaip "Gardinas Lietuvoje" įvardintas senosios grafikos objektas patekti į iliustracijų tarpą. 'Gardinas XVII amžiuje. Tų laikų raižinys" (!) rašoma pvz. po to pačio raižinio reprodukcija knygoje "Didžiojo Šiaurės karo frontas Lietuvoje".3
Mums nebuvo abejojimo, kad Bodenehro raižinys nr. 75 vaizduoja ne Gardiną, bet kurį nors kitą miestą Šiaurės Europos ruože. Buvo galvota apie Olandiją, Šiaurės Vokietiją, Skandinaviją. Bet tik kolekcionierių ratelio — tremtinių iš Rytų Vokietijos6 dėka pavyko pagaliau nustatyti šio Bodenehro raižinio iš tikro atvaizduotą vietovę: Gūstrovv, Mecklenburgo krašte, dabar societų okupacinėje zonoje Vokietijoje. Toliau patyrinėjus paaiškėjo, kad Bodenehro raižinys yra pedantiška kopija raižinio "Fūrstl[ich] Mecklenb[urgische] Residentz Statt Gūsterovv", kuris signuotas "Cas-p[ar] Merian fecit" (Pav. 2).7 Caspar Merian (1627 - 1686) buvo sūnus žymiojo miestų vaizduotojo raižytojo Matthaeus Merian (1593 - 1650). Aplinkybės ir priežastys Gūstrowo miesto vaizdo įvardinimo Gardinu (Gardinu Lietuvoje) nėra žinomos; panašumo tarp Gardino ir Gustrovvo visiškai nėra.
2. Daugiau keistenybių galima užtikti senes-nioje etnologinėje ikonografijoje. Štai retas leidinys spausdintas 1612 m. Schmalkaldene, Thūringijoje. kurio titulinis puslapis lietuviškai išvertus maždaug taip skamba:

"Nauja apibendrinta pasaulio istorija ir aprašymas visų imperijų, karalysčių, kunigaikštysčių ir tautų mūsų dienose žemėje, kokie kraštai ir žmonės visame pasaulyje, kokia jų išvaizda, drabužiai, kalbos ir padargai, kokia religija, tikėjimai ir įvairūs papročiai ... iš prityrusių autorių sutelkė Hermanas Mosemannas".8,

Autorius buvo kunigas Eschwego miesto. Hessene. Aprašydamas arktines tautas, Mosemannas mini tautą "Samiut", duodamas raižini vaizduojantį kailin įsivilkusį, į eskimą panašų mažo ūgio šiaurietį, apsiginklavusį lanku ir strėle (žr. pav. 3). Jei vokiškas tekstas po šiuo paveikslu komentuoja tautą "Die Samiuten", kaip Arktikos ledjūrio pakrantėje gyvenančią banginių medžiotojų tautą, tai lotyniškojoje dalyje "Samiuten" išversta į "Samogetae", kas atitinka lotyniškam vadinimui mūsų žemaičių. Samogetas yra nuo Samagitae, pagal tai žinomasis lotyniškas Žemaitijos vardas — Samogitia. Šita klaida, kuri tikriausiai senesnė, kaip kompiliatoriaus Mosemanno knyga, pagrindė tolimesnės ikonografijos keistenybe-
Štai kitas ikonografijos veikalas iš Venecij ten pasirodęs sekančiame šimtmetyje, kurio sudarytojas Teodoras Viero jam davė tokią antrašu "Rinkinys 126 raižinių, kurie vaizduoja figūras ir drabužius įvairių tautų, sekant garsiausius dabarties keliautojus, kaip ir naujųjų kraštų rašytojų^ dedikuotas šviesiausiam Ponui Tommaso degli Obizz: markizui" ir t. t.9
Leidinys atsiradęs Venecijoje 1783 - 1791 m. Kaip skaitome, Teodoras Viero savo darbo tituli-
"Gardinas Lietuvos Didžioje Kunigaikštystėje". Raižinys iš G. Bodenrhro "Europens Pracht und Macht". Apie 1720.
Gustrow Mecklenburge. Raižinys iš Meriano "Topographia Saxoniae Inferioris". 1653.

"'Samiutas", arba "Samogetas" (t. y. "Žemaitis"). Raižinys iš Mosemanno. 1612.
"Vyras iš Žemaitijos — Vyras iš Samojedų,\ Raižinys iš Viero. Apie 1783 - 1791.
niame puslapy giriasi rinkinį sudaręs, sekdamas "dabartinius keliautojus". Bet nereikia abejoti, kad jis naudojosi senesnėmis tautų tipų ikonografijomis, jų schemas įvilkdamas į elegantišką XVIII a. pabaigos meninę formą. Štai 30-tame lape skaitome: "Vomo della Samogizia — Homme de la Samoiedes", taigi "Vyras iš Žemaitijos — Vyras iš Samojedų" (žr. pav. 4). Vaizduojamas vėl kailiu apsisiautęs šiaurietis su strėle ir lanku, apsiavęs, be to, savotiškais pašliūžiniais batais, kai paveikslo foną sudaro arktinio kranto peizažas. To pačio pobūdžio yra sekantis lapas nr. 31, vaizduojąs arktinę moterį su kūdikiu pririštu ant nugaros, vėl įvardinant: "Donna della Samogizia — Femme de la Samoiedes".
Žemaičiai ir samojedai, nei etnologiškai, nei jų vardai etimologiškai, neturi nieko bendro. Senojoje rusų kalboje iki XVIII a. tam tikros arktinės tautos buvo vadintos "samojad", vardu kilusiu iš ugnį - suomių kalbų, pvz., lapiai savo kraštą vadina "sama-aena".10 Dabar vad. samojedų kalbų grupė apima kalbas Šiaurės Sibiro nencų, encų, iganasų bei selkupų tautelių, kurių bendras galvų skaičius nurodoma apie 30.000. Lotyniškasis "Samogitae" bei "Samogitia" gi pagal prof. Salį esąs viduramžių lotyniškosios rašybos padaras: vieton "j" ir "y" rašant "g", taigi vieton "Žemaite" arba "Samayte" parašant "Samagitae".
Du nurodytieji ikonografijos pavyzdžiai iš XVII ir XVIII amžių tėra tik atsitiktiniai atvejai iš ilgos vienos ikonografinės keistenybių tradicijos grandies, kurios pradžia, kaip ir išorinės bei psichologinės priežastys nesusekamos.
1. Pagal C. H. von Heineckeną (Dict. des artistes 1789), Naglerį ir Thieme-Becker; (Kūnstlerlexikon) bei Zeidlerį (UniversalIexicon 1752) vaizdžiai Bo-denehrų veiklą nušviečia Georg Hermann Mūller komentare prie "Augustus ex Polonia redux von Mo-ritz Bodenehr 1727" (Dresden 1936) su Bodenehrų šeimos genealoginiu medžiu.
2. Europens Pracht und Macht in 200. Kupfer= Stūcken worinnen nicht nur allein die Beriimtest und Ansehnlichste, sondern auch andere Statte, Festungen, Schlosser, Kloster, Passe, Residentie, Pallaste, Wasser-falle etc. dieses Volckreichen Welttheils vermittelst anmutiger und eigentlicher Prospecte, sambt kurzer geographischer Beschreibung zu sonderm Nuzen u.

Gemūth vergnūgender Ergozung vorgestellet werden, Verlegt und heraus gegeben Von Gabriel Bodenehr Burger u. Kupferstecher in A Augsburg.
3. Povilas Rėklaitis: Die Stadtansichten Alt-Litau-ens in der Graphik des 16. bis 19. Jahrhunderts. Lūneburg 1972, iš tikro 1973 (Schriftenreihe Nordost-Archiv 5.), p. 18 - 19, ir pav. 8. Tas pats: Du Vilniaus vaizdo tipai XVI - XIX amžių grafikoje (atspaudas iš L.K.M. Akad. Suvaž. Darbų 7 t), p. 298, pav. 8.
4. Tas pats: Die Stadtansichten Alt-Litauens. 1972, p. 42 ir pav. 27.
5. O. Urbonas: Didysis Šiaurės Karo frontas Lietuvoje. Dalis 1. (Brooklyn, N. Y.:) Karys 1963 (Lietuvos karinės istorijos raštai. Nr. 3), p. 95.
6. T. y. Sen. Prūsijos, Pomeranijos, Silezijos, Brandenburgo, Saksonijos ir Mecklenburgo.
7. Plg. Die Kunst- u. Geschichte-Denkmaler des Grossherzogthums Mecklenburg-Schwerin. 4. 1901, p.
187. Gūstrowo vaizdą jau turi Meriano "Topographia Saxoniae Inferioris" Frankfurt a. M. 1653, kurio faksimilę dabar išleido B'arenreiter-Verlag (Kassel u. Basei 1966).
8. Newe Summarische Wel-Historia und Beschrei-
bung aller Keyserthumb, Koenigreiche, Fuerstenthumb
und Voelcker heutiges Tages auff Erden, Was fuer
Land und Leute in der gantzen Welt, was ihre Ge-
stalt, Kleidung, Sprachen und Handthierungen, was fuer
Religion, Glauben und mancherley Sitten [ . . . ] aus
bewehrten Autoribus zusammengebracht durch [ . . . ]
Hermanni Fabroni Mosemani.
9. Raccolta di 126 štampe che representano. Fi-
gure, ed Abiti di varie Nazioni, secondo gli piū
celebri recenti Viagiatori, o degli Scriptori di Paesi
novi Dedicata a S. E. Il Signor Tommaso degli Obizzi
Marchese del S. R. I. e di Orciano Conte ec. ec.
in argomento di gratia ricognoscerga Theodoro Viero.
10. Vasmer, Max: Russisches etymologisches W6rterbuch. Bd 2. Heidelberg 1955, p. 574.

V. Ignas Liaudies daininkas (lino raižinys, 1970, 19"x30")