PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENES IV SEIMAS Spausdinti
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS   
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas St. Barzdukas atidaro PLB IV seimą. Šiame seime St. Barzdukas buvo išrinktas PLB garbės pirmininku


 

Šių metų mūsų išeivijos organizuoto gyvenimo reikšmingiausias įvykis neabejotinai bus buvęs rugpiūčio 30 - rugsėjo 2 dienomis Washingtone PLB IV-sis seimas. Nors jis ir nepasižymėjo naujais visuotinio pobūdžio sumanymais ar konkrečiais laimėjimais, pritaikant išeivijos organizacinę sąrangą laiko uždaviniams, vis dėlto jis ne tik pagyvino išeivijos tautinės sąmonės budrumą, jos tarpusavio tautinio bendrumo ir ryšių su tautos kamienu jautresnį išgyvenimą, bet taip pat suteikė išeivijos tautiniams polėkiams naujų paskatų, sustiprino ir pagilino rūpestį bendromis tautos problemomis. Negalima nesidžiaugti ir nesididžiuoti tokiu išeivijos darbuotojų sąskrydžiu, kuriame, susirinkę iš įvairių laisvojo pasaulio kraštų — Argentinos, Australijos, Brazilijos, D. Britanijos, Jungtinių Valstybių, Kanados, Kolumbijos, Prancūzijos, Venecuelos, Vokietijos, N. Zelandijos, — skirtingų kartų, skirtingų įsitikinimų lietuviai bendromis pastangomis ieško tinkamiausių būdų, paveikiausių priemonių, kaip išlaikyti ir ugdyti svečiose šalyse pasklidusios lietuvių tautos dalies tautinį savitumą, tautines tradicijas, tautinę kultūrą; kaip kuo sėkmingiau talkinti sovietinės Rusijos okupacijoje prievartaujamai, alinamai, bet dėl savo teisių, savo išlikimo ir išsivadavimo kovojančiai savo ir savo tėvų tautai. Ypatingai džiugus ir padrąsinantis yra jaunesniosios kartos atstovų dalyvavimas ir reiškimasis seime.

Pati šio šeinio programa pagal buvusių PLB seimų pavyzdį vyko dviejose plotmėse: a. pranešimų, svarstymų, rinkimų, nutarimų ir b. diplomatinių, meninių, religinių, banketinių renginių plotmėje.

Pranešimai. PLB Valdybos 8 pranešimai ir kraštų LB 13 pranešimų buvo paskelbti PLB valdybos leidiny "Pasaulio Lietuvių Bendruomenė > IV Seimas". Pačiame seime atitinkamų pranešėjų jie tebuvo parafrazuoti ar kiek papildyti. Iš šių pranešimų sužinome: kokias JAV lietuvių menininkų išvykas PLB valdyba surengė į P. Ameriką, kuriais metais skelbė šeimos ar jaunimo "Metus", kada ir kur PLB tarėsi su JAV ir Kanados LB atsto1 kokiuose pasitarimuose su Vliku dalyvavo; kada, kur, kuris PLB valdybos narys, savo lėšomis ar PLB valdybai paremiant, buvo išvykęs į Europą, Australiją, N. Zelandiją ar P. Ameriką. Iš tų pranešimų sužinome, kad Austrijos ir Danijos LB organizacijos sunyko, kad ir Italijos LB, nors ten turime Šv. Kazimiero kolegiją, Liet. Katalikų Mokslo Akademijos centrą, gražų būrį dvasininkų, "organizuoto savo gyvenimo neturi'' ir į PLB seimą savo atstovų neatsiuntė. Prel. M. Krupavičiaus palaikai Chicagos kapinėse dėl to, tur būt, bus smarkiai sunerimę. Iš minėtų pranešimų taip pat sužinome, kas organizavo PLB valdybos prezidiumo posėdžius, kas kokią premiją kam įteikiant dalyvavo, ar Tabor Farmoje organizavo LB veikėjų ir spaudos bei -dijo atstovų susitikimus; kas paruošė PLB valdybos statuto ir visuomeninės veiklos gairių projektui kas PLB valdybai atstovavo JAV LB ir Alto pasitarimuose ir kas ten buvo ir nebuvo sutarta; kas PLB valdyboj rūpinosi pasaulio lietuvių jaunimo II kongreso reikalais; kuriam reikalui sudaryta PLB Kultūros taryba ir kodėl ji neveiksminga. Iš tų pranešimų sužinome, kad 1972/73 mokslo metais laisvajame pasaulyje veikė:

1) 28 lietuvių vaikų darželiai: 8 veikiantys kasdien (Australijoj 4 su 46 vaikais, JAV 2 su 30 vaikų, Kanadoj 2 su 20 vaikų) ir 20 veikiančių šeštadieniais (JAV 17 su 189 vaikais ir Kanadoj 3 su 35 vaikais).

2) 59 pradinės mokyklos, būtent: Argentinoj 5 su 100 mokinių, Australijoj 6 su 198 mokiniais, Brazilijoj 3 su 100 mokinių, D. Britanijoj 3 su 40 mokinių, JAV 22 su 1244 mokiniais, Kanadoj 9 su 712 mokinių, Venecueloj 3 su 54 mokiniais ir Vokietijoj 8 su 80 mokinių.

3) 9 pradinės mokyklos, praplėstos į aukštesniąsias, visos JAV su 1062 mokiniais.

4) 8 aukštesniosios lietuvių mokyklos ir kursai, būtent: Australijoj 2, JAV 4 (181 mokinys), Kanadoj 1 ir Vokietijoj 1 (Vasario 16-sios gimnazija su 90 mokinių).

5) 5 lietuvių mokykloms mokytojam ruošti įstaigos, visos JAV, būtent: Pedagoginis lituanistikos institutas ir 4 pedagoginio paruošimo kursai. Pedagoginis lituanistikos institutas turi ir neakivaizdinį skyrių. Studentų 120.

Pagaliau iš PLB valdybos pranešimų sužinome, kad "bet kurio krašto lietuviai, nors ir mažus (tautinio solidarumo) įnašus mokėdami, galėtų sudėti didelius pinigus", o JAV lietuviai kasmet galėtų sudėti "iki trijų šimtų tūkstančių dol. ar ir daugiau". Bet faktiškai "tautinio solidarumo įnašų reikalas apskritai mažai teprigydytas, dėl to ir vaisiai menki .. . beveik visų kraštų lietuvių bendruomenėse". Dėl to ir atskirų kraštų LB pajamos nedidelės. Pagal PLB konstituciją kiekvieno krašto LB kasmet turi atiduoti PLB valdybai savo visų pajamų 15%, pagal JAV LB tarybos nutarimą JAV LB apylinkės dar ir savo surinktų tautinio solidarumo įnašų 10%. Šie abeji %% nuo 1968.X.1 iki 1973.VI.30 PLB valdybai davė tik $5,896.44. Būtent, Australija $266.02, JAV $2,000.00, Kanada $856.67, Šveicarija S100, ir Vokietija $684.36. Iš viso tie 15% sudarė 83,908.05, o JAV LB apylinkių 10% solidarumo įnašų _ $1,988.39. Kitos Europos ir P. Amerikos LB, net tokios pasiturinčios kaip Venecuelos ar Kolumbijos, savo įnašų PLB valdybai nėra atidavusios. Dėmesio vertas taip pat Vokietijos, Šveicarijos įnašų palyginimas su Australijos, JAV ar Kanados įnašais, turint galvoj vienų ir antrų LB ūkinį pajėgumą. Iš kitų šaltinių PLB valdyba gavo pajamų $11,883.51 ir "Pasaulio Lietuviui" prenumeratos ir aukų $15,674.18. Nuo 1968.X.1 iki 1973.VI.30 PLB valdyba turėjo išlaidų $12,184.87 ir "Pasaulio Lietuviui $14,604.75. 1973.VI.30 PLB valdybos ižde buvo pačios valdybos $5,595.08 ir "Pasaulio Lietuvio" $1,069.43. PLB valdybos finansinę padėtį labai pataisė Pasaulio Lietuvių Jaunimo II kongreso apyvartos likutis $40,931.66. PLB jaunimo sekcija savo apyvartos likutį $21.52 taip pat perdavė PLB valdybai. Su šiais įnašais PLB valdybos ižde atsirado $47,617.69.

Iš atskirų kraštų LB pranešimų sužinome, kad Argentinoje lietuvių skaičiuojama apie 40,000, bet tautiškai sąmoningų besą kokie 5,000; eina "Laikas" ir "Argentinos Lietuvių Balsas"; visas lietuvių organizacijas, chorus, mokyklas ir "Laiko" savaitraštį jungia Argentinos Lietuvių Organizacijų ir Spaudos Taryba — ALOST, kuri atlieka ir LB organizacijos pareigas ir uždavinius. Australijoj yra per 9,000 lietuvių; Brisbanės, Canberros, Gee-longo, Melbourno, Sydney lietuviai turi bendruomeninius namus, o Adelaidės lietuviai — net dvejus; yra 7 chorai, 5 tautinių šokių ansambliai, teatras Vaidila; eina "Mūsų Pastogė" ir "Tėviškės Aidai". Brazilijoj skaičiuojama per 40,000 lietuvių, minimalius ryšius su lietuvybe palaikančių apie 20,000, organizacijose dafyvaujančių apie 800, "Mūsų Lietuvą" prenumeruojančių šeimų apie 600, tautinius renginius lankančių apie 400, LB tarybos rinkimuose dalyvaujančių 489, nors prieš keletą metų dar dalyvavo per 2,000. D. Britanijoj LB tarybą sudaro Anglijos ir Škotijos lietuvių organizacijų, klubų, chorų, laikraščių atstovų santalka, greta kurios savarankiškai veikia tik Lietuvių Sąjunga (PLB seime D. Britanijos lietuvių delegacija buvo dvilypė — santalkos ir Lietuvių sąjungos). Kanados LB organizacija jungia 18 LB apylinkių, aktyvių lietuvių skaičiuojama apie 15,000, bet tautinio solidarumo įnašus atiduodančių — tik apie 2,000. Kolumbijoj savarankiškai veikia Bogotos ir Medelino LB apylinkės; Bogotos apylinkė turi tautinių šokių grupę, vaikų darželį, lituanistikos kursus, nors jungia tik 198 lietuvius. Šveicarijoj yra 87 lietuviai, bet aktyvių tik apie 50, kurie betgi gyvai reaguoja aktualiais Lietuvos klausimais ir PLB valdybai yra įnešę po 2 dol. nuo galvos. Nemažai Urugvajaus lietuvių yra tapę komunistinės propagandos aukomis; LB funkcijas vykdo Lietuvių kultūros draugija; nuo 1953 susiorganizavusi jėzuitų vadovaujama lietuvių parapija pamažu atgaivina Urugvajaus lietuvių tautinę sąmonę. Venecuelos LB jungia 710 lietuvių. Vokietijos LB organizacijai priklauso tik 1027 lietuviai, nors lietuvių yra per 10,000, nes Vokietijos įstatymai iš juridinio asmens teises turinčios organizacijos reikalauja, kad jos formalūs ir atsakingi nariai būtų raštu pareiškę norą būti organizacijos nariais ir tuo prisiimtų atsakomybę už eventualius jos nuostolius.
Tame pranešime apstu daug smulkmenų, galima sakyt, apie atskirų PLB valdybos narių kiekvieną pajudėjimą. Betgi PLB seimui, atrodo, būtų buvę svarbiau iš PLB valdybos sužinoti duomenys apie pačios PLB tautinę, kultūrinę, intelektualinę, ūkinę padėtį, apie pačios PLB praėjusio penkmečio lietuviško reiškimosi rezultatus. Vienintelis A. Rinkūno pranešimas pateikė seimui konkrečius, tegu ir nevisai pilnus, PLB lituanistinio švietimo duomenis. Beje, PLB valdybos vicepirmininkas informacijų reikalams iš PLB valdybos pranešimų visai iškritęs. Jo pranešimo nėra PLB valdybos leidiny. Jis ir seime nedalyvavo. Nežinia, ar jam nepatiko PLB valdybos narių pranešimų turinio kryptis, ar jis neturėjo ko seimui pranešti.

Atskirų kraštų LB pranešimuose paberta šiek tiek konkrečių duomenų apie tautinę, kultūrinę lietuvių padėtį, bet PLB valdyba nepasirūpino jų apibendrinti ir savo atitinkamų išvadų seimui pateikti. Būdingas faktas, kad atskirų kraštų LB pranešimuose nėra JAV LB pranešimo. Matyt, JAV LB valdyba kažkodėl nesuteikė PLB valdybai atitinkamų duomenų apie JAV lietuvius ir JAV LB organizacijos padėtį.

Svarstymai. Seimo svarstymams buvo numatytos keturios pagrindinės temos: PLB ateities uždaviniai ir veikla; LB laisvinimo veikloje; PLB konstitucijos pakeitimai; Jaunimas tautinėje veikloje ir lietuvių bendruomenėje. Pirmosioms trims temoms buvo skirti seimo pilnaties posėdžiai, jaunimo temai — sekcijos posėdis lygiagrečiai su kitų sekcijų ir komisijų posėdžiais. Konstitucijos pakeitimų svarstymas vyko įprastine tvarka su pakeitimų pranešėju ir seimo atstovų eventualiais pasisakymais. Kitų temų svarstymai vyko simpoziu-mine tvarka su moderatorium, keliais (4, 8 ar 9) diskutantais, ir tik po jų pasisakymų įsiterpiant seimo atstovams. Simpoziumo svarstymai nėra paties seimo užsiėmimas, o veikiau tik jo užėmimas ("en-tertainment"). Simpoziumo svarstymuose seimas atsiduria daugiau tik stebėtojo veidmeny. Seimas gali pasitelkti savo svarstymams ekspertų ir prireikus išklausyti jų nuomonę. Bet ir geriausio eksperto nuomonė nėra seimo nuomonė. Praktiškai simpoziuminė svarstymo tvarka nėra ir patogi tais atvejais, kai svarstymui nustatyti griežti laiko rėmai. Pvz. PLB ateities uždavinių ir veiklos simpoziumą dar tik pusiaukelėje teko pertraukti, nes atėjo laikas vykdyti kitą seimo programos punktą.

Antra vertus, simpoziumas gali būti geras minčių ir sumanymų inkubatorius. Šiuo atžvilgiu seimo simpoziumai buvo pozityvūs ir vaisingi. Pvz. buvo iškelta mintis, kad, Vliko sąrangą pritaikant laiko reikalavimams ir uždaviniams, būtų tikslinga, jog Vliko seimą sudarytų LB atstovai, paliekant dabartinių Vliko grupių kompetencijoje Vliko tarybą. Arba: jaunimo simpoziume kelta mintis, kad visomis progomis reikia mūsų jaunimui skiepyti pasididžiavimą savo lietuviška kilme, lietuvių kultūra etc.

Jau PLB ateities uždavinių ir veiklos simpoziume Kanados LB darbuotojai aiškino, kad pasaulio lietuvių bendruomenė apima ne tik išeiviją, bet ir Lietuvos lietuvius. Tą savo mintį jie įdėjo ir į PLB konstitucijos pakeitimus. Lietuvių char-ta betgi skelbia, kad "pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą pasaulio lietuvių bendruomenę" (pabrauktą mano — Vt. Vt.). Pabrauktieji žodžiai aiškiai nurodo, kad PLB taikoma tik išeivijai. Tatai dar aiškiau pabrėžta įvedamajame žodyje, skelbiant Lietuvių chartą ir PLB santvarkos laikinius nuostatus. Ten skaitome:

Šiandien, kai Lietuva svetimųjų okupuota, pasaulyje pasklidę lietuviai ypač privalo
vieningos ir veiksmingos savo bendruomenei organizacijos. Pirmieji ledai tuo reikalu buvo pralaužti 1946 m. kovo 4 d., vakarinės Vokietijos zonose ir Austrijoje sudarius lietuvių tremtinių bendruomenės organizaciją . . . Šiandien yra zengic tolimesnis žingsnis į viso Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vieningą organizaciją . . . (pabraukta tekste — Yra nuogąstaujančių, kad PLB organizacija prarysianti veikiančias lietuvių išeivių draugijas. Baimė be mažiausio pagrindo. PLB organizacija ateina ne esamos tvarkos ir esamų draugijų keisti, griauti ar naikinti, bet tik jų veiklos paremti, papildyti ir apvainikuoti bendra visų lietuvių organizacija (pabraukta tekste — Vt. Vt.).

Tad Lietuvių chartos autoriai ir PLB organizacijos pradininkai PLB apimtį neabejotinai taikė tik mūsų išeivijai. Tiesa, pačia plačiąja prasme lietuvių bendruomenę sudaro ne tik "visi pasaulyje gyvenantys lietuviai", bet ir amžių būvyje mirusios lietuvių kartos. Todėl, Lietuvių chartos žodžiais tariant, "Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims" (10) ir todėl "Savo tėvų išlaikytą lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume" (2). Tačiau PLB organizacijos prasme PLB neabejotinai apima tik : ei viją. Jau nepriklausomybės laikais išeivijai turėjome Pasaulio lietuvių sąjungą, leidome, kaip ir dabar, "Pasaulio Lietuvį". O ir šiuo metu turime Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungą, Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungą. Kai kurių Kanados LB darbuotojų įsitikinimas ir įtikinėjimas, kad PLB apima ir Lietuvos lietuvius, yra vienas nesusipratimas.

Kiti konstitucijos pakeitimai PLB centro organizaciją papildė kontrolės komisija ir garbės teismu; suteikė seime balsą kraštų LB pirmininkams, PLB kontrolės komisijos ir garbės teismo pirmininkams; nustatė, kad seimo naujai išrinktoji PLB valdyba pareigas perima iš buvusios valdybos ne vėliau kaip per 30 dienų po išrinkimo; pakeitė seimo kvorumą. Pagal veikusią konstituciją seimo sesija įvyksta, "jeigu susirenka ne mažiau kaip 1/3 seimo narių" (10). Pagal pakeitimą tikra seimo sesija įvyksta, kai susirenka ne mažiau kaip pusė seimo atstovų. Susirinkus tarp pusės ir trečdalio seimo atstovų, seimo sesija taip pat įvyksta, bet jos kompetencija aprėžta svarstymu tik tų klausimų, "kurie nurodyti iš anksto PLB valdybos paskelbtame dienotvarkės projekte" (15). Pati pakeitimo redakcija labai nenusisekusi. Seimo kvorumo nuostatai tekalba apie seimo atstovus, o kiti nuostatai sako, kad, be atstovų, balsavimo teisę ex officio seime turi dar eilė kitos rūšies žmonių (5). Tad kvorumo pakeitimai dar bus reikalingi paties seimo interpretacijos. Labai savotiškai pakeitimai nustatė ir kvalifikuotą kvorumą, būtent: "du trečdaliai nuo sesijoje asmeniškai užsiregistravusių atstovų". Kadangi seimo sesija gali įvykti ir tik 1 3 seimo atstovų susirinkus, kvalifikuotą kvorumą tada sudarys tik 2/9 visų seimo atstovų. Ir tie 2/9 galės keisti PLB konstituciją ir spręsti kitus PLB valdybos pateiktus klausimus. Veikusi konstitucija buvo nustačiusi, kad PLB konstituciją keisti gali tik 2/3 visų seimo atstovų. Kuriais sumetimais pakeitimas taip suprastino kvalifikuotą seimo kvorumą — neaišku. Pakeitimai taip pat panaikino PLB Kultūros tarybą ir nustatė, kad PLB valdybos nariai "gali prie savęs turėti valdybos tvirtinamas vienkartines ar nuolatines komisijas" (28). Pakeitimai įsigaliojo 1973.IX.1.

Be simpoziumų, seimas dar išklausė aktualią St. Lozoraičio jr. paskaitą apie tarptautinę padėtį ir Lietuvos laisvinimą (šią paskaitą prelegentas pažadėjo duoti šiam žurnalui. Red.).

PLB IV Seimo atstovai ir svečiai Lietuvos pasiuntinybėje Washingtone. Pirmoje eilėje (iš dešinės) matomi Lietuvos atstovas J. Rajeckas, VLIKo pirmininkas dr. K. Valiūnas, PLB pirmininkas St. Barzdukas

Nutarimai. Simpoziumų, sekcijų komisijų svarstymų išvados, praėjusios nutarimų komisijos koštuvą, savo galutinę išraišką rado seimo nutarimuose. Jų buvo nemažai: tautinės kultūros ir švietimo reikalais, jaunimo ir sportininkų reikalais, Lietuvos vadavimo ir informacijų organizavimo reikalais, lietuvių parapijų ir lietuvių jaunimo pasaulinės sąjungos reikalais etc. Tačiau visų PLB seimų visų nutarimų realioji reikšmė labai reliatyvi. Jų silpnoji savybė — saistomosios galios stoka. PLB seimo nutarimai formaliai saisto tik patį seimą, panašiai kaip Jungtinių Tautų nutarimai saisto tik pačias JT, Moraliai jie dar saisto seimo atstovus ir ex officio narius. Bet pvz. JAV žymios dalies atstovų PLB seime praktinis vaidmuo JAV LB organizacijoje nėra paveikus ir reikšmingas. PLB organizacija savo apimtimi yra tarptautinio pobūdžio: apima keliolikos valstybių lietuvių bendruomenes. PLB organizacija laikosi tik atskirų kraštų bendruomenių tautiniu solidarumu, jų savanorišku susiklausymu. Todėl ir PLB seimo nutarimai atskirų kraštų LB organizacijas praktiškai tiek tesaisto, kiek jos savanoriškai jų įpareigojimus prisiima. PLB seimo nutarimai todėl gal būtų teisingiau laikyti tik pageidavimais, atsišaukimais, įtaigojimais.

• Nuo PLB I-ojo seimo jau yra tradicija laisvųjų lietuvių vardu tarti žodį sovietinės Rusijos sunkų okupacinį jungą užkartai tautai tėvynėje, paties seimo vardu tarti žodį laisvojo pasaulio lietuviams pačios išeivijos ir tautos reikalais, o dėl tautos ir žmogaus pagrindinių teisių bei laisvių užgniaužimo sovietų okupuotoje Lietuvoje, dėl religijos išpažinimo varžymų ir tikinčiųjų persekiojimo atsišaukti į žmonijos sąžinę ir tarptautinę opiniją. PLB IV seimas kažkodėl minėtos tradicijos nepratęsė, pasitenkinęs tik žodžiu tėvynės lietuviams ir žodžiu laisviesiems lietuviams. Atsišaukimas į pasaulio sąžinę Lietuvos reikalais iškritęs, nors tokiam atsišaukimui yra labai aktualios dokumentinės medžiagos ir krašto tautiečiai šaukiasi išeivijos juo garsesnio šaukimo dėl jiems okupanto daromų skriau-dų.

Kai kuriem seimo stebėtojams seimas pasirodęs blankus, nes jame nepasirodęs joks JAV senatorius ar kongresmanas, seimo delegacijos nesilankiusios kongrese ar atitinkamose vyriausybės įstaigose. Priekaištas vargiai pagrįstas, turint galvoj, kad Argentinos, Australijos, Kanados ar kurios kitos valstybės piliečiams lankytis JAV įstaigose Lietuvos reikalais anaiptol ne tas pats, kaip lankytis JAV piliečiams pas savo krašto pareigūnus. Lygiai ir JAV senatoriams ar kongresmanams anaiptol ne tas pats interesas lankytis tarptautinio pobūdžio susirinkime, kaip lankytis JAV piliečių, eventualių balsuotojų, susirinkime.

Rinkimai. Nors šiame PLB seime PLB valdybos rinkimai tokios įtampos, kokia buvo PLB III seime, nesukėlė, bet vis tiek ligi tol buvusią vieningą seimo nuotaiką pusėtinai sudrumstė. Dar prieš seimą kilusi mintis abiejų globalinių mūsų organizacijų — PLB ir Vliko — jėgų konsolidacijos pradžiai sujungti PLB valdybos ir Vliko valdybos pirmininkų pareigas viename asmenyje nerado seime užtenkamai paramos, ir ta iniciatyva atkrito. Tačiau aiškiai susikryžiavo Chicagos artininkų pastangos PLB valdyboje turėti sau palankius žmones su bendruomenininkų pastangomis, kad PLB valdyba nepatektų į altininkų, juoba į patriotinio ekstremizmo atstovų, įtaką. Altininkų taktika buvo rasti sau palankų tokį iškilų bendruomeni-ninką, kuris galėtų patraukti juo daugiau seimo balsų % Tokiu jauku artininkai pirmiausia pasirinko JAV LB garbės pirmininką prel. J. Balkūną, vėliau dar jam pridėjo ir Vliko pirmininką dr. K. Valiūną. Šiedu vardai altininkų kandidatų į PLB valdybą priešakyje kėlė bendruomenininkams nemažą rūpestį. Tačiau jau preliminariniai balsavimai dėl seimo renkamų PLB valdybos narių skaičiaus parodė aiškią bendruomenininkų persvarą. Bendruo-menininkai buvo įteikę nominacijų komisijai T kandidatus ir pasisakė, kad seimas rinktų tik 7 PLB valdybos narius. Altininkai nominacijų komisijai buvo įteikę savo 9 kandidatus ir pasisakė, kad seimas rinktų 9 PLB valdybos narius. Gana žymia persvara seimas pasisakė už 7 renkamus PLB valdybos narius. Patys rinkimų rezultatai taip pat patvirtino bendruomenininkų žymią persvarą. Pirmaujantis bendruomenininkų kandidatas J. Kavaliūnas surinko 58 balsus, o pirmaujantis altininkų kandidatas prel. J. Balkūnas — tik 41 balsą. Į naująją PLB valdybą buvo išrinkti visi bendruomenininkų kandidatai. Altininkų pirmaujantis kandidatas praėjo tik pirmuoju PLB valdybos kandidatu.

Dėmesio verta šiuose rinkimuose JAV LB garbės pirmininko prel. J. Balkūno padėtis. Sunku suprasti jo sutikimas būti patrauklia iškaba a ninku kandidatų sąrašui, nepaisant net kai kurių draugų pastangų jį nuo to atšnekinti. Antra vertus.
lygiai sunku suprasti jam parodytas bendruomenininkų afrontas. Argi bendruomeninis solidarumas nediktavo, kad, nepaisant pirmojo JAV bend-ruomenininko pozicijos altininkų sąraše, jis vis tiek yra JAV LB garbės pirmininkas ir JAV bendruo-menininkams dera jį respektuoti. Kai savo metu Kauno karinis komendantas buvusį iki Steigiamojo Seimo Lietuvos prezidentu A. Smetoną, nusikaltusį beredaktoriaujant, nubaudė pinigine bauda ir, jos nesumokėjus, areštavo, vyresniajai kartai gerai žinomas prof. A. Voldemaras ta proga - parašė piktą straipsnį, kurio antraštė buvo rusų kalba: "Mandarin štarši čyn — suchinsyn počitai". Sulietuvinus tai, išeitų maždaug taip: "Mandarinas yra aukščiausias rangas — šunsnuki, pagerbk".

(Be abejo, straipsnio autorius "bendruomenininkų" ir "altininkų" terminus vartoja ne griežta, o, sakytume, apyvartine reikšme. Nei vieni nusistatę prieš ALTą, nei antri prieš LB. Naujoji PLB valdyba išrinkta iš žmonių, įrodžiusių savo atsidėjimą LB darbui. Tačiau būtų buvę pageidautina, kad PLB valdybos rinkimus laimėjęs sąrašas vis dėlto būtų sutelkęs įvairesnio atspalvio bendruomenės veikėjus. Nėra kalbos, kad reikia žmonių dirbti darbui, bet ne "atspalviams" atstovauti. Bet vis dėlto svarbu, kad kaip galima plačiau darbui būtų sutelkiami įvairių "atspalvių" darbininkai. — Red.)

Naujosios PLB valdybos būstinė bus Chicagoje. Valdybą sudaro energingi ir apdairūs vyrai. Duok, Dieve, jų pastangoms kuo gražiausios sėkmės. Naujojo PLB valdybos pirmininko B. Nainio žingsnis — priėmimas PLB seime dalyvavusiems kitų kraštų atstovams — gali tapti PLB valdybos bendradarbiavimo su kraštų valdybomis gražia pradžia.

Su PLB naujosios valdybos išrinkimu išėjo į atsargą", amerikietis pasakytų, Mr. Bendruomeni-ninkas. Stasys Barzdukas tikrai yra Bendruomeni-ninkas didžiąja B raide. Kaip lietuvių chartos referentas - redaktorius kūrė LB idėjinius pagrindus, kaip prel. M. Krupavičius ant tų Lietuvių chartos idėjinių pagrindų pastatė PLB organizacinio statinio karkasą, taip Mr. Bendruomenininkas labai nepalankiomis sąlygomis gebėjo JAV LB organizaciją pastatyti tvirtai ant kojų. Be Mr. Bendruome-nininko sunku ir įsivaizduoti, kokioj padėty šiandien būtų JAV LB organizacijos statinys. Netausodamas nei savo laiko po sunkaus darbo, nei savo kuklių išteklių, nei savo sveikatos, nenusilenkdamas nei JAV LB organizacijos priešininkų piktiems puolimams, nei kai kurių bendradarbių abuojam opozicingumui, su nepalaužiama valia ir ištverme Mr. Bendruomenininkas pirmiausia stojo į JAV

LB pirmūnų gretas, vėliau į PLB vadovybės labai daug reikalaujančias, bet su labai ribotomis galimybėmis pozicijas. Mr. Bendruomenininkas JAV LB ir PLB reikalams atsidavė, kaip sakoma, su kūnu ir siela. Suprantama, kad PLB IV seime Mr, Bendruomenininkas atrodė pavargęs, išsisėmęs. Seimas vertai dėkojo visai buvusiai PLB valdybai.

Renginiai. Kai kurie jų kartojasi visuose PLB seimuose. Šį kartą, seimui vykstant Washing-tone, išskirtinis buvo priėmimas Lietuvos pasiuntinybėje. Nežinau, ar dažnas priėmimo dalyvis pajuto ir išgyveno, kad yra nepriklausomos Lietuvos tebelaisvoje teritorijoje. Gaila tik, kad priėmimas vyko seimo išvakarėse (rugp. 30), nevisiems seimo atstovams spėjus į Washingtoną atvykti.

Šutas labai kliudė ir kitą vakarą (rugp. 31) priėmimui nevėsinamoj Corcoran meno galerijoje, kur vyko mūsų rinktinių dailininkų paroda. Meno mėgėjui ji buvo patraukli.

Marylando universiteto Tawes dailiųjų menų teatro nevėsinamoj salėj vyko ir Čiurlionio ansamblio koncertas rugsėjo 1 d. Tik čia šuto pačioje salėje beveik nebuvo justi. Pats koncertas mėgėjui buvo įspūdingas. Atrodė, kad per kelerius praėjusius metus Čiurlionio ansamblis kokybiškai yra ūgtelėjęs.
Įspūdingiausias seimo renginys buvo rugsėjo 2 d. 1:30 vai. p. p. ekumeninės pamaldos katalikų katedroje. Pamaldas laikė 10 katalikų kunigų su vysk. V. Brizgiu priešakyje ir du protestantų kunigai. Giedojo Čiurlionio ansamblis. Katedra buvo pilna žmonių. Kai kam krito į akį amerikiečių hierarchijos atstovo nepasirodymas pamaldose.

Nuotaikingiausias renginys buvo seimo baigiamasis banketas. Jo metu PLB Kultūros taryba 9 kultūrininkus: A. Mikulskį, A. Kučiūną, L. Sagį, G. Breichmanienę, B. Brazdžionį, S. Zobarską, J. Kapočių, Ad. Varną ir Alg. Bielskų apdovanojo LF medaliais; JAV LB valdyba įteikė premijas vienaveiksmių operų "Juodi laivai" ir "Lakštutės meilė" kompozitoriams J. Kačinskui ir J. Gaideliui po $1,000 ir libretistams A. Landsbergiui ir A. Kairiui po $300; literatūros premijos mecenatas Lietuvių Fondas $1,000 premiją įteikė Lietuvių rašytojų draugijai. Banketą baigė A. Gustaitis savo humoristine poezija.

Koks PLB IV seimo bendras balansas? Neabejotinai aktyvus, tariant, teigiamas. PLB seimas dar kartą paliudijo, kad PLB organizacija jau yra tvirtai įaugusi mūsų išeivijoje ir svečiose šalyse svetimos aplinkos vėjų gairinamam išeivijos tautiniam savitumui puoselėti sudaro būtinąją užuovėją, būtinąsias sąlygas.