Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TARPTAUTINIS ŠV. TOMO MINTIES ĮVERTINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. V. Rimšelis   
(Iš tomistinio kongreso Romoje ir Neapolyje)
Šie 1974 metai Vakarų ne tik krikščioniškajam, bet ir aplamai visam kultūriniam bei moksliniam pasauliui yra būdingi tuo, kad jie yra Šv. Tomo Akviniečio jubiliejiniai metai. To didžiojo krikščionybės mąstytojų 700 metų mirties sukakties proga daug universitetų suruošė mokslinius suvažiavimus. Nuostabu yra ir tai, kad šiemet Rusijoje verčiamas į rusų kalbą šv. Tomo veikalas "Suirimą Contra Genules".

Romoje šv. Tomo 700-ji jubiliejiniai metai buvo pradėti Kapitoliu-je kovo 7, dalyvaujant valstybės prezidentui Leone ir miesto burmistrui Darida. Anicetas Fernandez, domininkonų generolas, sveikinimo kalboje pareiškė, kad šv. Tomas yra jų vienuolijos didžioji pažiba, ir priminė, kad jo filosofijoje visoms žmogaus galioms pripažįstama visos teisės, nepaneigiant dvasios primato. Tą dieną prof. Cornelio Fabro skaitė paskaitą apie Tomą kaip laisvės mokytoją.

Su valstybiniu orumu jubiliejiniai šv. Tomo metai pradėti Italijoje susilaukė didelio pasisekimo, kai Romoje ir Neapolyje vyko tarptautinis Tomo Akviniečio kongresas. "Ange-licumo" (šv. Tomo popiežiškame universitete Romoje) balandžio 17 buvo atidarytas tarptautinis jubiliejinis kongresas, kuris baigėsi balandžio 24 Neapolyje. Kongreso vedamoji tema buvo: Tomas ir pagrindiniai mūsų laikų klausimai.

Šv. Tomo minties dinaminė vertė
Į kongresą suvažiavo iš viso laisvojo pasaulio daugiau kaip 1300 filosofų, teologų, mokslininkų. Krikščionybės istorijoje nežinoma, ar kada nors buvo suvažiavę tiek daug žymių pasaulio asmenybių pagerbti mirusį vieną mąstytoją. Todėl, kai Paulius VI balandžio 20 aplankė kongresą, domininkonų vyriausias vadovas su pagrindu galėjo popiežiui pareikšti, kad Tomo mintis yra gyva ir po 700 metų, ir sakė, jog kongreso nuotaikos nurodo į tomistinio mąstymo atgimimą mūsų laikų sąlygomis. O popiežius, priminęs Pasca-lio pasakymą, jog reikia daug pastangų, kad galėtum gerai mąstyti (travailler a bien penser), kalbėjo apie Tomą kaip filosofą, kuris moko dar ir šiandien gerai mąstyti.

Kongreso visos paskaitos sukosi apie šv. Tomo minčių aktualumą mūsų laikams. Pirmoji paskaita buvo kardinolo Gabrieliaus M. Garrone tema: Tomo Akviniečio doktrina mūsų laikų katalikiškojo mąstymo horizonte. Tą pačią dieną antrą paskaitą skaitė M.-D. Chenu apie Tomą kaip apie naujojo pasaulio kūrybingumo pradininką

Paskui kongreso sekcijose buvo svarstomos iš anksto numatytos temos: Tomas vakarų pasaulio minties istorijoje; Dievas ir išganymo ekonomija; moralinis veikimas; būtis; žmogus; pasaulis ir mokslas.

Balandžio 18 kongreso diskusijos vyko apie Tomo minties dinaminę vertę. Fernand Van Steenberghen, Liuveno un-to profesorius, plačiai dėstė, kad Tomo reakcija į anų laikų problemas yra mums didelė pamoka, kaip mums reikia tikros filosofijos ir "naujo tomizmo", kuris nėra paleo-tomizmas ar į ghetto uždarytoji filosofija, nepajėgianti sueiti į dialogą su naujomis mintimis, nes, sakė prelegentas, tomistinė filosofija yra dinaminė ir turi būti pažangi, o naujos filosofinės apraiškos nėra pasibaigusios ir mirusios su Akviniečio mirtimi.

Cornelio Fabro diskusijoms pateikė temą būties pažinimą, lygindamas tomistinę būties sampratą su M. Heideggerio egzistencine filosofija. Fabro kalbėjo apie metafizinį pesimizmą Vakarų pasaulio filosofijoje, kuri užmiršo kalbėti apie būties tiesą ir sujaukė būties esmę bei jos egzistenciją. Heideggeris, pranešėjo mintimi, buvo atsiribojęs nuo tomistinės egzistencijos, kaip buvimo veiksmo, sampratos. Šiandien, sakė Fabro, pasauliui trūksta filosofų metafizikų, kurie kalbėtų apie daiktų esmę, o Bažnyčiai trūksta teologų, kurie būtų dieviško apreiškimo interpretacijoje pranašai.

Filosofo Dievas iš tikėjimo
Heideggerio egzistencializmo • kritinį vertinimą tomistinio egzistencializmo šviesoje toliau tęsė Liuveno un-to prof. A. Dondeyne, kuris padarė pranešimą apie dialogą tarp tikėjimo ir filosofijos. Jis dėstė, kaip krikščioniškasis tikėjimas kai kuriais atžvilgiais yra tapęs graikiškosios metafizikos kalinys, nors biblinės apreiškimo tiesos visą laiką tramdė protą nuo kūrimo savojo filosofinio Dievo, kuris betgi jokiam sukurtam protui nėra prieinamas savojo gyvenimo intymioje tikrovėje.

Diskusijose, kalbant apie Tomo filosofijos ir teologijos aiškumą, sistemingumą bei tikslumą, kur kiekvienam konkrečiam klausimui yra duodamas atsakymas, buvo labai pabrėžta, kad šventasis mąstytojas buvo daugiau teologas kaip filosofas, daugiau mistikas kaip logikas, nes visą laiką ieškantis Dievo gilioje kontempliacijoje. Prof. Italo Mancini savo pranešime lygino Tomo teologiją su Kari Bartho vadinamąja Dievo Žodžio teologija ir atrado panašumą. O Kari Bartho Dievo samprata yra tik iš apreiškimo. Jis atmeta visas teologines sistemas apie Dievo paži-, nimą, nes, pagal jį, spekuliatyvinis Dievo pažinimas yra grįžimas prie stabmeldybės. Ryšium su Dievybės kontempliavimu apreiškimo šviesoje kalbėjo taip pat Pierre Benoit, domininkonų biblinio instituto Jeruzalėje profesorius, ir tvirtino, kad Tomas uoliai studijavo Šv. Raštą ir sąmoningai tikėjo, jog apreiškimo tiesos žmogaus sieloje vystosi, o kontempliacijoje eina už tų žodžių ir sakinių, kuriuos šventraštis talpina.

Apie Įsikūnijimo tomistinę teologiją kalbėjo prof. Sauras. Kaip šitoji teologija yra aktuali mūsų laikams, turėjo daryti pranešimą Kari Rahner. Bet numatytos paskaitos'jis negalėjo skaityti, nes turėjo kažkodėl kongresą palikti.
Moralė iš antgamtės per Evangelijos įstatymą

Balandžio 20 d. buvo paskirta temai: moralinis veikimas pagal šv. Tomo mintį. Tuo klausimu pranešimus padarė profesoriai: Jean Mane Aubert, J. Pieper ir Marceliano Lia-mera. Iš pranešėjų ypač buvo aišku, kad tomistinė moralė nėra kazuistinis sugrupavimas normų, pagal kurias žmogus turi elgtis. Buvo išryškinta, kaip tomistinė moralė veda žmogišką veržlumą gyventi pagal Dievo kūrybingą planą. Ypač Yves Congar, darydamas pranešimą apie Šventąją Dvasią, iškėlė aplamai dvasios primatą ir jos laisvę, taikliai pabrėždamas, jog laisvės įstatymas 'yra. ypatingas krikščionio veiksmui įstatymas. Negalima paneigti, kalbėjo Y. Congar, įstatymų ir įsakymų, kurie turi ryšius su veikliuoju tikėjimu per meilę, bet taip pat turi būti aišku, kad kanonai bei visos kitos normos evangelinio įstatymo galia pasiekia mus tik per Šv. Dvasios malonę. O evangeliškasis įstatymas žmogaus laisvajam apsisprendimui palieka plačias galimybes ir neužkrauna naštos bei pareigų, kurios sieloje pirma nesužadintų vidinio įsitikinimo. Tomo "Summa Theolo-gica" yra daugiau kaip krikščioniškosios moralės interpretacija. Tomo moralė yra pritaikymas prigimties ir malonės pusiausvyros evangelijos paradoksui, kuris pajuntamas dėl dieviškos prigimties susitikimo su žmogiškąja. Pagal tomistinę sampratą, moraliniam krikščionio gyvenimui normą duoda, pripažįstant meilės primatą, teologinės dorybės (tikėjimas, viltis, meilė) ir Šv. Dvasios dovanos. Tomas kaip tik teigia žmogaus prigimties istoriškumą ir prigimties teisę, kur visada įsiterpia dvasios veikimas. Betgi, kai krikščionybė pripažįsta Dievo valią išgelbėti žmogų, tai į mūsų veikimą įsiterpia dieviškas veikimas, kuris be prievartos veda mus toliau ir aukščiau, kaip mes galime numatyti ar nutarti.
Tomas pristato moralę, kalbėjo Congar, ne pagal įstatymus, bet kaip mūsų laisvosios valios asmeninę etiką pagal malonės šviesą. Ir šitai gražiai atitinka krikščionybę ir mūsų laikų filosofines išvadas.

Baigdamas savo pranešimą, Congar pasisakė prieš legalizmą, primindamas jo pavojus Bažnyčiai, kai pamirštama, jog įstatymo tikslas yra meilė. Tomas ne viską yra pasakęs ir aptaręs, bet jo moksle yra pagrindai toliau vystyti įstatymo ir teisės sampratą Bažnyčioje, kuri yra Įsikūnijusio Dievo ir Šv. Dvasios Bažnyčia.
Iš diskusijų galima padaryti bendrą išvadą, kad, Tomo mintimi, Dievo pažinimui nepakanka proto šviesos, o krikščionišką gyvenimą įprasminti šiame pasaulyje neužtenka prigimties normų bei žmonių įstatymų.

Apie Tomo įnašą metafizikoje
Sekmadienį, balandžio 21, kongreso dalyviai lankė Tomo turistines vietas: Akviną, Fossanovą, Rocca-seccą, Montecassino. Kitą dieną kongresas buvo tęsiamss jau Neapolyje, kur Tomas studijavo, pasirinko gyvenimo pašaukimą ir dėstė teologiją universitete paskutiniaisiais dviem savo gyvenimo metais. Kardinolas Corrado Ursi, kalbėdamas apie Tomo asmenybę, labai pabrėžė, kad šventasis yra Neapolio žmogus, kurio mintys ir asmenybė susietos su Neapolio anų laikų gyvenimu, o tomizmo didysis šulas prancūzas M.-D. Chenu įsiterpė ir pabrėžė, kad Tomas nėra suprantamas be Paryžiaus ir anų laikų jo garsiojo universiteto.

Bendrame posėdyje, kuriam vadovavo prof. Mc Nichols, buvo nagrinėjama tomistinė būties samprata, apie kurią jau Romoje buvo kalbėjęs C. Fabro. Milano katalikiškojo un-to profesorius Bontadini savo pranešime įvertino Tomo didįjį įnašą metafizikai, kuriai jis paliko sampratą apie būtį, kaip jos esimo veiksmą (aktą). Diskusijose daug buvo kalbėta apie istorinį būties sampratos vystymąsi. Apsvarstyta Parmenido ir Heraklito būties pastovumo ir vyksmo aiškinimas, kuris surado sintezę Aristotelio filosofijoje. Pranešėjai priminė ir arabų filosofą Avi-cenną, iš kurio, sakoma, Tomas paėmęs būties analizę, pagal kurią esmė nuo savo egzistencijos turi skirtis esimo tikrovėje.

Genujos un-to profesorius M.-F. Sciacca skaitė paskaitą tema: Šv. Tomas šiandien. Jis pripažino, kad Tomas dar ir šiandien yra visuotinasis teologijos mokytojas. Referentas drauge apgailestavo, kad daugelis mūsų laikų filosofų apie Tomą kalba tik kaip apie Bažnyčios teologą ir filosofą, kai šventojo mąstymo bei dėstymo tematika yra aktuali kiekvienam žmogui. Savo pranešimą Sciacca baigė, nagrinėdamas kūrybos ir kūrinių tomistines sąvokas.

Tomo antropologija
Balandžio 23 d. buvo skirta žmogiškosios prigimties nagrinėjimui: kaip ir kokias problemas sprendė Tomas, ir ką šiandien filosofija sako apie žmogų. N. Luyten, Friburgo un-to profesorius, pabrėžė, kad šiandien reikia tik stebėtis, kiek daug dėmesio anų laikų spiritualistiniame pasaulyje šventasis skyrė savo kontempliatyvioje filosofijoje medžiagai ir žmogaus kūnui. Tomistinėj antropologijoj nėra dvasinės sąvokos be juslinės vaizduotės ir nėra dvasinio žmogaus be kūno tikrovės, o dvasia yra žmogaus protinė sieku Visą tomistinę antropologiją galima trumpai išreikšti Tomo tvirtinimu, kad intelektas (protas), kuris yra protinio veikimo pradžia, yra žmogaus kūno forma (Summa Th. 1. q. 76. a. 1, c). Pastebėta, kad tomistinė antropologija ir psichologija orientuojasi į metafiziką. Todėl Tomo mintis dar ir šiandien yra aktuali. Žinant anų laikų gyvenimą, negali laukti iš Tomo mąstysenos jo antropologijoje atrasti mūsų laikų psicho-analitinę filosofiją. Bet jo antropologijoje yra suvesti visi ontologiniai pradai. Svarstydamas apie žmogų, Tomas svarsto apie medžiagą ir for-.mą, paskui substanciją, šios ypatybę, kurios dėka žmogus gali vadintis būtimi savyje. Taigi iškyla klausimas apie vadinamą "suppositum", žmogaus atžvilgiu — asmenį ir asmenybę. Visa tai sueina į žmogaus prigimties esmės lauką. O tą fizinę esmę, kaip anuomet scholastikai sakydavo, į daiktų tikrovę išveda buvimo veiksmas — egzistencija.

Taigi Tomo antropologija baigiasi tuo, kad ir žmoguje būtis yra sudėta iš dviejų pradų — galimybės ir veiksmo (potentia et actus', arba iš esmės ir egzistencijos.
Diskusijose iškilo ir vėl Heidegge-rio egzistencializmo klausimas. Gre-gorianumo Romoje profesorius J. B. Lotz palygino ir analizavo Heideggerio egzistencializmą su Tomo egzistencializmu. Pagal naujųjų studijų išvadas, tvirtino Lotz, išeitų, kad Hei-deggeris, kalbėdamas apie egzistenciją, kalba tik apie žmogaus buvimą, bet tai esanti klaidinga nuomonė. Heideggeris esąs bendrąja prasme būties filosofas, o ne vien tik žmogiškosios egzistencijos vertintojas. Žmogus esąs Heideggeriui toji būtis, kurioje jos buvimas (egzistencija) pasireiškia.

Pasaulis, kad žmogus praregėtų
Paskutinė kongreso diena buvo skirta temai: Pasaulis ir mokslas. Diskusijose dalyvavo Sergio Cotta, Laterano un-to profesorius, J. Meu-rers, Vienos astronominio institute pirmininkas, prof. Evandro Agazzi, Krokuvos kardinolas K. Wojtyla.

Žinoma, anų laikų Tomo kosmologija negali būti mūsų laikų kosmologija. Fiziniai ir astronominiai mokslai anuomet mažai davė tikrų duomenų didžiajam genijaus protui. Todėl visas pasaulis atrodė yra tam, kad žmogaus dvasia vis daugiau ir daugiau praregėtų. Iš tikrųjų, šitai ir patvirtina visa istorinė mokslų pažanga ir šių dienų atradimai. Šv. Tomą galima vadinti šventadienio nuotaikos filosofu, kuris svarsto ir mato, jog žmogaus dvasiai yra skirta būti vienybėje su kūnu, kad iš arti galėtų stebėti medžiagos pasaulyje didelius ir gražius Dievo darbus.
Kun. V. Rimšelis, MIC



Los Angeles LB Jaunimo ansamblis 1974. Šiais metais ansamblis minėjo savo veiklos 25 metų sukaktį, birželio 30 surengdamas tautinių šokių ir dainų šventę, kurioj dar dalyvavo Chicagos Grandies ir Detroito Šilainės ansambliai. Nuotraukoje Los Angeles LB jaunimo ansamblio visos grupės — vaikų, jaunių ir jaunimo. Sėdi ansamblio bendradarbiai: iš kairės antroji O. Barauskaitė, R. Žukas, D. Razutytė, pianistė O. Barauskienė, muz. G. Gudauskienė, ilgametė ansamblio vedėja mokytoja Ona Razutienė, komp. Br. Budriūnas, L. Zaikienė, K. Reivydas, R. Polikaitis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai