INŽINIERIŲ IR ARCHITEKTŲ SUVAŽIAVIMAS Spausdinti
Parašė J. Gimbutas   

Inžinierių ir Architektų Sąjungos suvažiavime Vašingtone spalio 7-8 pirmoj eilėj iš kairės centro valdyba: J. Danys, E. Arbas, V. Vidugiris, Ž. Brinkienė, Br. Galinis ir E. Vilkas, antroj eilėj skyrių pirmininkai: A. Garbauskas, V. Černius (Los Angeles), Br. Veitas (Bostonas), dr. P. Mažeika (Vašingtonas), A. Kerelis (Čikaga) ir dr. V. Klemas (Filadelfija). Nuotr. K. Daugėlos

JAV Lietuvių Inžinierių i Architektų Sąjungos XI suvažiavimas įvyko spalio 7-8 Vašingtone. Oficialiai tai buvo ir PLIAS suvažiavimas, bet atstovų iš kitų kraštų tebuvo po vieną iš Kanados ir Australijos. Dar buvo du svečiai inžinieriai iš Lietuvos. Nuo 1972 sausio PLIAS ir ALIAS turi vieną bendrą centro valdybą. Suvažiavimas vyko naujame Marriott viešbutyje arti Vašingtono centro. Rengėjų komiteto pirmininkui Stasiui Bačkaičiui pristačius dienos pirmininką dr. Stepą Matą (iš Clevelando), buvo sukviestas garbės prezidiumas, kun. dr. T. Žiūraitis, OP, atkalbėjo išmąstytą maldą, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Centro valdybos pirm. Vyt. Vidugiris (iš Kalifornijos) suminėjo sąjungos aktualijas iš savo dviejų metų kadencijos. Jis sakė, kad individualiai pasiekta nemaža, ir tatai imponuoja jaunimui, bet organizacijai dar daug ko trūksta. Daugelis narių vadovauja kitose lietuvių organizacijose, o savojoje pristinga veikėjų.

Suvažiavimą sveikindamas, dr. A. A. Bačkis (Lietuvos atstovybės patarėjas) priminė kelis inžinierius, pasižymėjusius Lietuvos diplomatijoje: T. Norų, V. Čarneckį, E. Galvanauską. PLB pirm. St. Barzdukas kalbėjo apie Lietuvių Chartos reikšmę ir suminėjo septynis inžinierius Lietuvių Bendruomenės vadovaujančiose vietose. JAV LB vicepirm. inž. Alg. Gečys pasisakė už mūsų inžinierių jungtį su pavergtosios Lietuvos ir su išeivijos visuomene. Jo įsitikinimu, lietuviai inžinieriai neturėtų jaustis esą "virš lietuvių visuomenės", kaip jaučiasi dalis kitos mūsų profesinės organizacijos narių. Šiose prakalbose nebuvo paminėti mūsų architektai, o ir jų nuopelnai lietuvių kultūroje yra reikšmingi. Kazys Škirpa, pristatytas kaip paskutinis laisvos Liet laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, kalbėjo apie savo parašytuosius memuarus iš 1940-41 metų. kaip "nesugriaunamus argumentus Lietuvos bylai tarptautiniame forume". Rašytojų draugijos pirm. T. dr.L. Andriekus sveikino ir pranciškonų vardu. Jis kalbėjo apie tremties kultūrinio gyvenimo blėsim;}, kad lietuviškos knygos ir "Aidų" kultūros žurnalo kelias vis sunkėja. Dar sveikino ALTos įgaliotinis dr. J. Genys, LKMA ir lietuvių domininkonų vardu dr. T. Žiūraitis, "Technikos Žodžio" vyr. red. G. Lazauskas, Lituanistikos Instituto vicepirm. dr. Al. Plateris ("kiekvienas lietuvių kultūros darbas yra tam tikra prasme lituanistika"). Archit. Alb. Kerelis (iš Čikagos) perskaitė sveikinimus raštu. Salėje buvo per 100 asmenų.

Technikinių darbų ir architektūros parodą tvarkė Ig. Tamošiūnas. Parodą atidarė paskutinysis PLIAS pirm. Juozas Danys iš Ottavvos. Matėme 23 asmenų darbus: brėžinius, modelius, spaudinius, raportus. Jų tarpe Al. Idikos iš Brazilijos, keturis iš Australijos, devynis iš Kanados, dešimtį iš JAV (dauguma iš Vašingtono). Paroda buvo uždaryta kitos dienos vakare. Nebuvo katalogo, tai apie jos turinį bus parašyta "Technikos Žodyje". Toje pačioje salėje buvo ir Adomo Galdiko 32 paveikslų parodėlė, kurią tvarkė rašytojas A. Vaičiulaitis.
Atidarymo žodi pasakė T. dr. L. Andriekus.

Popietinėje spalio 7 sesijoje pirmąją mokslinę paskaitą skaitė dr. Pr. Zunde, Georgia Technologijos Instituto Atlantoje profesorius. Jo tema "Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos matai" trumpu laiku, per 20 minučių, atskleidė šio meto informacijos tvano pobūdi ir problemas. Milijonai knygų ir žurnalų mokslinei ir kitokiai informacijai pasireiškia sintaktiniu, semantiniu ir pragmatiniu aspektais, kurių išmatuoti dar negalime. Sis-tematizavimui ir atrankai naudojamos elektroninės skaičiavimo mašinos.

Antroji paskaita buvo architekto Edm. Arbo (iš Los Angeles) "Lietuvis architektas išeivijoje" su iliustracijomis skaidrėse. Jis pastebėjo apgaulingą sentimentalumą, iššauktą nostalgijos: pasiskolinti architektūriniai stiliai apkaišomi tautiniais ar tradiciniais ornamentais. Tai ne lietuviško stiliaus kūrimas, nes kiekvieno krašto architektūra išplaukianti iš vietinės gamtos ir savojo laiko kultūros reikalavimų. Lietuviai turėjo savitą architektūrą savojoje žemėje. Jis pacitavo mažai žinomą 1491 m. Nuernbergo kroniką tvirtinimui paremti. Bet lietuviai architektai per tuos 25 metus išeivijoje nesutirpo juos supančioje masėje, o pasirodė vertingais kūriniais, kaip ir eilė kitų tautų imigrantų iškilieji architektai.

Paskutinioji dienos paskaita buvo dviejų dar jaunų inžinierių pašnekesys apie lietuvius inžinierius tarptautinėje tarnyboje, taip pat su skaidrėmis. Algis Lukas (iš Honning, Dur-ham & Richardson firmos) parinko mažai žinomų faktų apie kai kuriuos inžinierius, pasireiškusius JAV firmų darbuose Pietinėje ir Centrinėje Amerikoje, kur ir jam pačiam teko praleisti keletą metų. Prelegentas suminėjo Š. Nastopką, Dikinj, A. Keblinską, Ad. Mickevičių, E. Bartkaus firmą, okeanografus dr. P. Mažeiką ir A. Landsbergį. Galėjo dar pridėti bostoniškj Vyt. Izbicką. Vyt. Šliūpas, San Francisco firmos International Engineering Co. Afrikos, Europos ir Centrinių Rytų rajono viršininkas, kalbėjo daugiausia iš savos patirties. Jau nuo 1958 m. jis dirbo Liberijoje, Gvinėjoje, Ganoje, Konge, Tunise, Alžire, po to Seseris metus Rytų Pakistane ir Tailande, daugiausia prie hidroelektrinių stočių statybų. Prelegentas pažymėjo, kad Leonas Maskaliūnas labai vertinamas JAV valdžios kaip projektų vedėjas Azijoje. Minėjo jis dar Ad. Mickevičių, VI. Eikiną, Br. Garankštį, St. Malėną. Abi paskaitos galėjo būti labai įdomios plačiajai auditorijai. Bet nebeliko laiko, ar nebuvo numatyta, kalbėti apie inžinieriams rūpimus klausimus, kaip statybos darbų organizacinės schemos, jų kontrolė, techniškieji standartai, finansavimas, bendradarbiavimas su vietiniais inžinieriais. Popietės paskaitų sesijai pirmininkavo dr. Kaz. Čampė iš Vašingtono. Šis 35 metų vyras pristatė prelegentus ir pats pasirodė su labai gražia lietuvių kalba kaip potencialus prelegentas.

Pavakarėje įvyko pusantros valandos darbo posėdis jau be svečių. ALIAS skyrių pirmininkai padarė trumpus pranešimus šia eile: Bostono — Br. Veitas, Čikagos — A. Kerelis, Los Angeles — Vyt. Černius, Cle-velando — K. Civinskas, New Yor-ko — A. Garbauskas, Filadelfijos — Vyt. Klemas, Vašingtono — P. Mažeika. Pastarasis painformavo apie Vašingtone jau 6 metus veikiantį Lietuvos Ūkinių Studijų Centrą, kuriame savanoriai talkininkai, inžinieriai ir kitokie technologai yra sukaupę apie 11,000 informacijos kortelių, prieinamų studijų reikalui. Jo nuomone, tik 4% spausdinamų straipsnių Lietuvos žurnaluose ir laikraščiuose teturi išliekamos informacinės vertės. Skyrių pirmininkų pranešimų formatas nebuvo išlaikytas: vieni davė detalią statistiką ir susirinkimų bei paskaitų turinį, o kiti pasitenkino bendrais posakiais. Tad iš tų pranešimų negalima sutraukti naujausiąją ALIAS tikrųjų ir kitokių narių statistiką. Jos pasigesta ir centro valdybos pranešimuose.
Suvažiavimai! atvyko iš Bostono 15 narių iš 55, iš Los Angeles dalyvavo 10 iš apie 60; kitų skyrių atstovų buvo po mažiau, tik, aišku, Vašingtonas buvo gausiau atstovaujamas — jų yra apie 30. Įprastinius apyskaitinius pranešimus davė ALIAS valdyba: pirm. V. Vidugiris ir iždininkas E. Vilkas, PLIAS — J. Danys, "Technikos Žodžio" — G. Lazauskas.Naujoji centro valdyba išrinkta Vašingtone, bet pareigomis dar nepasiskirstė, tai pavardžių neminime. Darbo posėdžiui energingai ir grakščiai pirmininkavo centro valdybos sekretorė Žibutė Brinkienė.

Vakare įvyko tradicinis suvažiavimo banketas to paties viešbučio salėje su gausiais svečiais iš Vašingtono ir iš toliau. Programai vadovavo Alf. Petrutis iš Amerikos Balso. Solistė Birutė Dabšienė padainavo tris lietuviškas dainas ir visiems žinomą satyrišką duetą drauge su savo vyru baritonu R. Dabšiu, iš Los Angeles. Aompanavo D. Čampienė - Papievy-tė. Fotografavo K. Daugėla iš Man-chesterio, N. H. Buvo pranešta, kas laimėjo konkursus, ir įteiktos premijos. Architektūrinio konkurso Los Angeles Lietuvių Bendruomenės Na-mamams I-ją premiją (750 do..) gavo archit. Jonas Nalis iš Čikagos, dar visai jaunas vyras. ALIAS ženkliuko konkurso I-ją premiją laimėjo archit. E. Arbas. Geriausio "Technikos Žodžio" 1971 metų straipsnio premija teko dr. P. Mažeikai už tęstini straipsnį keturiuose žurnalo numeriuose ("Dabartinė Lietuvos pramonė").

Antroji suvažiavimo diena (sekmadienis) pradėtas pamaldomis Amerikos Katalikų Tautinėje Šventovėje. Mišias atlaikė T. L. Andriekus. Ir čia buvo susirinkę, tur būt, visi suvažiavimo dalyviai ir daug svečių. Savo pamoksle kunigas kalbėjo apie reikalingą pusiausvyrą tarp žmogaus technologinių užsiangažavimų ir jo dvasinių vertybių pažinimo bei ugdymo. Po pamaldų buvo aplankyta lietuvių koplyčia toje pačioje bažnyčioje, kur sienas puošia architektūriniai dail. V. K. Jonyno mozaikiniai paveikslai. Altoriaus papėdėje neseniai pridėtas ryškus užrašas Lithuania. Rengėjų parūpintas autobusas nuvežė dalyvius i užmiestyje esančią lietuvišką Zubkaus, Žemaičio & Assoc. firmos Įstaigą, sekant automobilių virtinei. Čia šeimininkai aprodė savo turtingą Įstaigą ir pavaišino bufetiniais pietumis.

Po ekskursijos Vašingtono pamatyti, kurioje ne visi dalyvavo, vėl pripildytoje Marriotto salėje dr. Arvydas Kliorė skaitė apie "Naujausius Marso tyrinėjimus su Marinei 9" ir ekrane parodė dar niekur neskelbtų nuostabiai ryškių Marso nuotraukų su jo lyg ir kadaise vandens išvagotais slėniais. Dr. A. Kliorė jau nuo 1962 m. dirba Jet Propulsion laboratorijose Kalifornijos Technologijos Institute kaip pagrindinis planetų atmosferos tyrinėtojas radijo bangomis. Valandą pavėlavus pradėtasis simpoziumas "PLIAS organizacijos esmė ir kryptis ir jos vaidmuo organizuoto lietuvio profesionalo gyvenime" turėjo būti taip sutrumpintas, pirmininkavusiai Ž. Brinkienei spaudžiant, kad nebebuvo galima tos temos išvystyti ir su klausytojais padiskutuoti. Simpoziumui vadovavo D. Šatas. Jis akcentavo reikalą mūsų sąjungai rasti ir vykdyti daugiau konkrečių darbų, kuriais patrauktume ii jaunesnįjį jaunimą. Vyresnysis "jaunimas", jau 30 -40 metų, dabar sudaro sąjungos branduolį ir jos vadovybės daugumą. Kiti keturi simpoziumo dalyviai iškėlė dėmesio vertų minčių. J. Danys kalbėjo apie profesionalizmo sąvoką inžinieriuose ir siūlė sudaryti lietuviškos architektūros studijų grupę. A. Kerelis ragino paruošti nuolat atnaujinamą lietuvių architektų ir inžinierių profesinį vardyną praktiškiems reikalams. Dr. J. Bilėnas pritarė, kad mūsų mokslininkai, lankydamiesi Lietuvoje, nevengtų tenai skaityti paskaitas, o svečiams iš Lietuvos turėtų būti sudaromos progos skaityti paskaitas mums. Jis priminė keletą tokių įvykusių faktų. Trumpose diskusijose paryškinta, kad dar nėra sąlygų paskaitų pasikeitimui tarp mūsų inžinierių organizacijos ir okupuotosios Lietuvos įstaigų. Tik pavieniai asmenys, lankydamiesi tarptautiniuose kongresuose, gali rasti tokių progų. Nagrinėjant organizacinius klausimus, J. Danys siūlė, kad mūsų paskaitininkai suvažiavimuose iš anksto atspausdintų savo paskaitų santraukas. J. Gimbutas kėlė reikalą pakeisti mūsų valdybų sudarymą taip, kad būtų išlaikytas tęstinumas — ne visi valdybų nariai iš karto pasitrauktų. Šalia centro valdybos reikalinga direktorių ar patarėjų taryba, panašiai, kaip tvarkomasi Lietuvių Bendruomenėje. Specialiems uždaviniams vykdyti reikia nuolatinių komisijų, kaip jau seniai veikianti Techniškosios Spaudos Sekcija Čikagoje, Ūkinių Studijų Centras Vašingtone ir J. Danio pasiūlytoji lietuviškos architektūros studijų grupė. Atskira komisija galėtų rūpintis lietuvių techniškuoju švietimu, studentais ir sąjungos prieaugliu.

Suvažiavimas baigtas rezoliucijomis, kurias perskaitė G. Lazauskas. Su pilnu solidarumu kitoms išeivijos organizacijoms pritarta akcijai už Lietuvos nepriklausomybę ir dėmesiui Lietuvoje dirbantiems kolegoms. Padėkota J. Kapočiui už jo leidžiamąją Encyclopedia Lituanica. Raginta padėti K. Škirpai išleisti jo dokumentuotus memuarus. Jokių diskusijų dėl rezoliucijų nebuvo. Vakare nuvažiavome priėmimui Lietuvos Pasiuntinybėje, kur suvažiavimą ir svečius sveikino atstovas J. Kajeckas. Šis suvažiavimas parodė pažangą, o ne nuosmukį PLIAS ir ALIAS sąjungose. Jis pralenkė ankstesniuosius suvažiavimus savo turiniu, dalyvių skaičiumi ir nuotaika. Tinkamai tvarkoma toji visuomeniškai profesinė sąjunga turi potencialo augti skaičiumi ir stiprėti viduje.
J. Gimbutas