Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATSISVEIKINANT PROF. ANTANĄ SALI PDF Spausdinti El. paštas
Mano didžiausias troškimas, linkėjimas yra, kad lietuviškoji šeima išlaikytų gyvą senutę mūsų gražią kalbą ir ją perduotų ateinančioms kartoms, kad jaunoji mūsų karta ne tik patriotiškai šoktų, dainuotų, bet ir kalbėtų skambia lietuviška šnekta. Lietuviškai nebemokančiam Lietuva ne tik tolima, bet ji bus ir svetima.

Dirbdamas Pensilvanijos universitete, esu nemaža prisidėjęs prie specialistų paruošimo, kurie dirba ir baltistikos srityje. Gaila, jų tarpe lietuvių kandidatų neturėjau. O vis tiek, kodėl iš mūsų jaunosios kartos negalėtų kada gimti ir lietuvių kalbininkų? Tėvynėje lietuvių kalbos tyrimo darbas varomas plačia ir šakota vaga. Dirbama, kaip pats mačiau, su dideliu entuziazmu ir užsidegimu. Tik kad tas užsidegimas ir entuziazmas nebūtų užgesytas šiauraus rytų vėjo. Vis kažkaip prisimenu šūkį, kurį Jonas Jablonskis buvo padėjęs skaitymų knygoje, išleistoje Petrapilyje 1916 metais, skirtoje mūsų tremtiniams, pavadintoje "Vargo mokyklai ". Ten tas šūkis skamba šitaip: "Nedidelė garbė svetimomis kalbomis kalbėti, bet didi gėda — savosios gerai nemokėti".

Tai testamentiniai prof. A. Salio žodžiai, tarti vos 20 dienų (VII. 11) prieš jo mirti, kai kun. A. Kezys ruošė jo dokumentinį filmą.

Šiame numery dr. P. Jonikas Įvertina jo mokslinę veiklą, o dr. W. R. Schmalstieg pateikia atsiminimų apie savo buvusį mokytoją. Dar turėjo būti biografinio pobūdžio straipsnis, prieš metus užsakytas prof. A. Salio 70 metų sukakčiai. Negalėjus šio straipsnio laiku sulaukti, šioj vietoj priduriama pora žodžių.

Antanas Salys gimė 1902 liepos 21, tad kaip tik šią vasarą sulaukė 70 metų amžiaus. "Kinkų linku už dėmesį septyniasdešimtei, nors šiaip septyniasdešimtiniai jau priklauso atlaikams. Ir pats nesu linkęs nei švęsti, nei porengių laukti" (VI. 5 laiškas). Deja, šią sukaktį nuo mirties teskyrė vos dešimt dienų.

Prof. A. Salio biografija — mokslininko biografija. Iš esmės ji duodama dr. P. Joniko straipsny. Tačiau, būdamas socialus žmogus, prof. A. Salys nebuvo kabinetinis mokslininkas.

Nuo gimnazijos dienų ateitininkas, vėliau įsijungė į jų meno draugiją "Šatriją" kaip garbės narys. Vilniaus universitete buvo ir jos oficialus globėjas.

Lietuvoj ir JAV buvo aktyvus Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos narys, skaitė jos suvažiavimuose paskaitų, drauge su J. Eretu suredagavo II suvažiavimo darbų tomą. 1959 m. buvo išrinktas šios akademijos- nariu mokslininku.

A. Salys buvo ir tarp tų 16 jaunųjų katalikų intelektualų, kurie 1936 m. "Naujojoj Romuvoj" paskelbė reikšmingą deklaraciją "Į organiškos valstybės kūrybą", ieškojusią kelio į demokratinės santvarkos Lietuvoj atkūrimą.

Kaip profesorius, A. Salys buvo dėstytojas, kuris sugebėjo ir "sausus" dalykus paversti įdomiais. Kaip žmogus, jis buvo tokio tiesumo ir bičiuliš-kumo, kad artimiau jį pažinti reiškė ne tik jį gerbti, bet ir pamilti.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai