Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MOKYTOJŲ STUDIJŲ SAVAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Masilionis   
Šeštoji JAV ir Kanados mokytojų, trečioji jaunimo ir antroji tautinių šokių kursų studijų savaitė, suruošta JAV LB Švietimo tarybos drauge su Kanados LB Švietimo komisija, Įvyko 1972 rugpiūčio 6-12 Dainavoje. Programą suorganizavo Pranas Joga, Clevelando Vysk. M. Valančiaus lit. mokyklos vedėjas, jo padėjėja buvo Ramutė Birgelytė, Toronto Maironio lit. mokyklos mokytoja. Komendantu buvo torontiškis A. Vaičiūnas, ūkio reikalais rūpinosi J. Kazlauskas iš Clevelando. Kapelionu buvo čikagie-tis kun. J. Vaišnys, S. J.

Iš viso buvo 19 pagrindinių paskaitų ir pranešimų: viena atidaromajai dienai sekmadienį ir po tris kiekvieną dieną.

Auklėjimas
Auklėjimo reikalams buvo skirtos trys labai brandžios paskaitos, skaitytos filosofijos daktaro, filosofijos studento ir pedagogės oratorės.
Dr. J. Girnius savo paskaitoje "Tautinis auklėjimas" apgailestavo, kad dabar sunku su auklėjimu apskritai, o dar sunkiau mums su tautiniu auklėjimu. Tautinis apsisprendimas vyksta visais augimo metais, bet. baigiant brendimo metus, aštriau kyla klausimas, su kuo identifikuoti^ jaustis amerikiečiu ar lietuviu. Mūsų tautinio auklėjimo tikslas — subrandinti sąmoningą, apsisprendusi ir veiklų lietuvį. Glaustai buvo paliesta, kaip prie brandinimo turi labiausiai prisidėti tėvai, mokykla, prganiza-cijos.

Rimas Česnius, jaunasis Čikagos aukštesniosios lit. mokyklos mokytojas, savo paskaitoje "Jaunuolio kelias į lietuvybę ir nuo jos", Į tautini' auklėjimo klausimą pažiūrėjo gyvenimiškiau ir praktiškiau, konkrečiai pasvarstydamas, kas lietuvį jaunuolį ar jaunuolę prie lietuvybės patrauk ir kas atstumia.

Aldona Augustinavičienė, pedagogė ir kalbėtoja iš Clevelando. savo paskaitoje "Asmenybės ugdymas" išryškino, kad ideali asmenybė — tai morali, valinga, žinanti, ko nori, ir norinti kitiems ką nors duoti.

Lietuvių kalba
Lietuvių kalbai šioje studijų savaitėje buvo skirtos 4 paskaitos. Įdomiausia buvo prof. W. Schmalstiego, amerikiečio kalbininko, paskaita "Kodėl aš vis mokaus lietuvių kalbos". Lietuvių k. mokytis jį paskatino profesoriai V. Krėvė, A. Sermas, A. Salys ir drauge studijavę kolegos K. Ostrauskas ir A. Klimas. Lietuvių k. yra sunki, jai išmokti reikėjo daug energijos ir valios pastangų. O išmokti vertėjo, nes lietuvių k. mažai tepakitusi nuo indoeuropiečių prokalbės laikų, todėl kalbininkams ji yra labai vertinga, lyg kokios aukso kasyklos.

Lietuvių kalbai buvo skirtas ir Juozo Plačo su Pranu Joga pranešimas "Nemokančių ar silpnai mokančių mokymas lietuvių kalbos". Pr. Joga atsivežė iš Clevelando amerikietį jaunuoli Richardą Saxtoną, kuris kalbėjo gražiai lietuviškai ir pasisakė, "Kodėl aš išmokau lietuvių kalbos". Jo atsakyme nebuvo jokių mokslinių ar filologinių motyvų, o pats paprasčiausias: norėjau ir išmokau. Naudojosi vadovėliais, bet labiausiai — kalbėdamas su draugu lietuviškai.

Giliau ir akademiškai į kalbos reikalą pažiūrėjo prof. dr. Antanas Klimas paskaitoje "Kai kurie anglų ir lietuvių kalbų fonologiniai skirtumai". Kalbos reikalams buvo skirta ir torontietės Jūratės Čeponkutės paskaita "Žodyno turtinimas".

Lietuvių literatūra
Lietuvių literatūrai buvo skirtos irgi keturios paskaitos: V. Kavaliūno, dvi dr. Br. Vaškelio ir St. Vaškelienės.
Vacys Kavaliūnas paskaitoje "Literatūros dėstymas ir dvasia" kėlė mintį, kad mokyklai turėtų rūpėti ne tik kiek ir kaip išeiti, bet kad literatūra egzistenciškai suaugtų su mokinio siela. Konkrečiais pavyzdžiais jis rodė, kaip literatūros kūrinyje reikia ieškoti žmogaus ir jį atskleisti.

Dr. Br. Baškelis dviejose paskaitose — "Tautosakos įtaka rašytojų kūrybai Lietuvoje" ir "Lietuva okup. Lietuvos poezijoje" supažindino klausytojus su dabartine okup. Lietuvos kūryba, kiek joje atsispindi pasakų motyvai, raudos ir kiti tautosakos elementai, kaip atsispindi pati Lietuva dabartinėje poezijoje.
Šiai grupei priskirtina ir St. Vaškelienės informacinė paskaita "Lituanistika Vilniaus universitete".

Geografija
Su Lietuvos geografija ir iš dalies su istorija susijusią paskaitą "Lietuvos sienų klausimas" skaitė Algimantas Gureckas iš Vašingtono. Leidžiant žemėlapius, susiduriama su klausimu, kokias sienas žymėti. Jei tai istoriniai žemėlapiai, žymimos įvairiausių laikų sienos, jei geografinis — vis tiek reikia žymėti sienas, bet čia jau ir iškyla įvairiausių nuomonių, kokias Lietuvos sienas žymėti. Prelegentas linkęs daugiausia bazuotis 1920 m. sienomis, sudarytomis laisvomis sutartimis, nežymėti demarkacinės linijos.

Mokyklinės problemos, pranešimai
Mokyklines problemas lietė trys paskaitininkai: Pr. Joga — "Mokyklinių programų turinys ir pobūdis", J. Andrulis — "Kelios svarbesnės šeštadieninių-mokyklų problemos" ir St. Rudys — "Darbas mažoje mokykloje". Čia nagrinėti gyvenimiškieji mokyklos klausimai: parengimų ilgis, turinys, atlikėjai, mokinių skaičius klasėje, drausmė, tėvų santykiai su mokykla ir pan.
Išsamų pranešimą apie lituanistinį švietimą padarė Švietimo tarybos pirm. J. Kavaliūnas, trumpesnius kiti Švietimo tarybos pareigūnai: "Švietimo Gairių" red. P. Maldeikis, St. Rudys, L. Raslavičius. Kun. K. Pu-gevičius informavo apie etninių grupių įstatymą, A. Bagdonas ir O. Zails-kienė kalbėjo "Jaunimo peticijos" reikalu.

Kursai jaunimui
Mokytojų studijų savaitės metu veikė lituanistiniai kursai jaunimui. A. Balašaitienė kalbėjo apie literatūrą, St. Barzdukas dėstė stilistiką, o R. Kinka — kalbą. Šiuos kursus lankė ir atitinkamus pažymėjimus gavo 23 jaunuoliai. Tautinių idlaų ir žaidimų kursus pravedė J. Matulaitienė ir G. Gobienė. Lankė ir pažymėjimus gavo 20 jaunuolių.

Kiti įvykiai
Be paskaitų ir kursų, buvo ir kitokių reikšmingų įvykių. Buvo du minėjimai: a. a. prof. A. Salio, kuriame kalbėjo J. Jasaitytė, R. Sakalai-tė, prof. dr. A. Klimas, St. Barzdukas ir R. Kinka, ir Romo Kalantos bei kitų dėl Lietuvos žuvusių pagerbimas. Abu minėjimai buvo su mišiomis ir atitinkamais kun. J. Vaiš-nio pamokslais.

Kaip kasmet, išėjo humoro laikraštėlis "Oro rykštė ir malonė", gražiai ir sumaniai suredaguotas R. Černiaus.

Studijų savaitė baigta gražiu literatūros ir dainos bei tautinių šokių vakaru. St. Sližio suorganizuotas choras puikiai padainavo.
Iš viso šioje studijų savaitėje buvo per 200 dalyvių.
Juozas Masilionis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai