Mieli Skaitytojai ir Bičiuliai Spausdinti
Mieli Skaitytojai ir Bičiuliai,
Laikas taip greitai lekia, kad Jūs gal nepastebėjote, jog AIDAI įžengė į 25-sius gyvavimo metus Amerikoje. Tie metai, deja, nebuvo nuberti žiedais, bet nukloti vargais. Mūsų kultūrinis veikimas tremty vyko didžioje įtampoje. Čia ne tėvynė, kur žydi tauta pilna idėjų bei troškimų — čia tremtis, kur kiekviename žingsnyje juntama svetimos žemės trauka. Kultūriniame kelyje daugeliui sunku jai atsilaikyti. Trūksta sąlygų, vadų, finansų žymiems kultūriniams planams vykdyti, ir jie dažnai, vos pradėti, sudūžta.

Mėnesinio kultūros žurnalo leidimas tremty įeina į šią pavojingą zoną. Kai 1950 metų pradžioje pradėjome leisti AIDUS, kažin ar buvo bent vienas žmogus, kuris tikėjo, kad žurnalas susilauks sidabrinio jubiliejaus. Jis susilaukė ir dar tikisi ilgai gyventi. Bet tai nereiškia, jog tie gausūs metai jam buvo be įtampų. Svetimos žemės trauka laimėjo kai kuriuos mūsų skaitytojus ir bendradarbius. Jie neatplėšiamai prilipo prie kasdienės buities ir ėmė šaukti, jog nebeturį laiko skaityti arba rašyti. Tai padidino leidėjų rūpesčius. Metų pabaigoj vis kylo baimė, ar kartais neatkris tokia skaitytojų dalis, be kurios subraškėtų žurnalo finansinis pagrindas. Ačiū Dievui, iki šiol to neatsitiko, ir tikimės, kad greit neatsitiks. Amerikos lietuvių šviesesnioji visuomenė gėdysis palaidoti savo vienintelį mėnesinį kultūros žurnalą ir tuo būdu užsitraukti sau amžiną gėdą.

Mes įžengiame į 25-tus metus, kai pasauly plečiasi medžiaginės energijos krizė. Dėl jos dreba galingos valstybės, neišskiriant nė vačios Amerikos. Daiktų kainos nuolat kyla. Kalbama jau net apie popieriaus nepriteklius. Bijoma infliacijos ir nedarbo. Visa tai tiesiogiai liečia ir AIDUS. Kylant medžiagų ir darbo kainoms, sunkės mūsų žurnalo kelias ir didės leidėjų įtampos.

Bet gilėjančioje medžiaginės energijos krizėje, mes pasitikime savo tautiečių dvasine energija. Neįsivaizduojame, kad ji išsektų, ir liktų mirštančios mūsų kultūrinės institucijos. Tai būtų lietuvių dalies tremty tikra apokaliptinė krizė. Priešingai — mes manome, kad kuo sunkesnės kliūtys ištiks kultūrinius veiksnius, tuo gyvesnės pastangos įsižiebs jiems gelbėti. Mes tikime savo tautiečių tremty gera valia, mes žvelgiame į AIDŲ ateitį be desperacijos.

Šiuo laiku gi, linkėdami Jums visiems, mieli Skaitytojai ir Bičiuliai, palaimiu 1974 metų, teprašome tik vieno dalyko: pasilikite su mumis! Atnaujinkite savo metinę prenumeratą, atsilyginkit, jei esate skolingi, už nudelstus metus, ir tapkite, kurie galite, garbės prenumeratoriais, paaukodami 25 dol. Tai padės mums vėl atsistoti ant finansinio pagrindo ir palengvins AIDŲ leidimo rūpestį medžiaginės energijos krizėje.

Aidų LEIDĖJAI