Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ CHICAGOS LIETUVIŲ MUZIKINIO GYVENIMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algis Šimkus   
1. Solistės B. Aleksaitės debiutas
Spalio 13 d. Chicagos Jaunimo Centre įvyko "Margučio" suruoštas neseniai iš Lenkijos atvykusios, Suvalkų trikampyje kilusios lietuvaitės* dainininkės Birutės Aleksaitės rečitalis. Jauna, scenoje išvaizda žinomąją amerikietę dainininkę Julie Andrevvs primenanti, Varšuvos konservatorijos absolventė prisistatė su reiklia net 23-jų dalykų programa.

Stipriausią įspūdį rečitalyje paliko atliktosios Debussy, Verdi, Banaičio bei Gaidelio operų arijos. Jose debiutante parodė įgimtą muzikalumą ir neblogos mokyklos bei rimto pasiruošimo žymių. Tačiau visoje eilėje individualių Banaičio, Gruodžio, Vainiūno, Vanagaičio, Žilevičiaus, Jakubėno ir Lapinsko dainų išryškėjo dar gana rimtas tolimesnio jos malonaus tembro balso lavinimo reikalas. Tą, atrodo, ir pati solistė supranta, tebetęsdama dainavimo studijas Bostono Nevv Eng-land konservatorijoje. Jos jau neblogai apvaldytas žemesniųjų gaidų registras dar per žymiai skiriasi atspalviu nuo aštrokų ir neišlygintų aukštesniųjų gaidų. Taip pat ir dainų interpretacijoje norėtųsi girdėti nuodugnesnio įsigilinimo, frazavimo atspalvių įvairumo ir dainos charakterio pajautimo. Visa tai dar labiau buvo pastebima pirmojoje rečitalio dalyje atliktose pasaulinių klasikų dainose. Sių dainų originalų kalbos dikcijoje taip pat reikėtų dar gerokai padirbėti.

Naujoji solistė gausios publikos buvo šiltai sutikta. Reikia tikėtis, kad jauna dainininkė nepasitenkins vien panašiais skubotai paruoštų pasirodymų lietuvių tarpe pasisekimais, bet su parodytu jaunatvišku entuziazmu ir meile dainai ištvers rimtesnėse studijose, išvystydama savo vidutinio stiprumo balsą iki tobulumo.
Rečitaliui akompanavo kompozitorius Darius Lapinskas su jam charakteringu muzikiniu sklandumu ir atidumu palydimam solistui.

2. Kompozitorės G. Gudauskienės kūrinių koncertas
Spalio 29 d. Chicagos Jaunimo Centre įvyko Kalifornijoje besireiškiančios kompozitorės Giedros Gudauskienės kūrinių koncertas, kurio programą atliko taip pat iš Kalifornijos atvykę solistai Birutė ir Rimtautas Dabšiai ir pianistė Raimonda Apeikytė. Jiems talkino čikagiečiai solistė Janina Šalnienė ir aktorius Algimantas Dikinis.

Giedra Gudauskienė muziką komponuoti pradėjo, bestudijuodama kompoziciją ir muzikologiją Chicagos Roosevelt universitete. Po to ji dar muzikos studijas tęsė Kalifornijos universitete (UCLA). Pačios kompozitorės žodžiais, jos muzikos stilius yra mozaikinis. Ji nesiriboja viena pakraipa, bet bando kurti įvairiais stiliais, pradedant kiek modernišku im-presionistiškai romantišku ir baigiant operetinio pobūdžio bei nuosaikaus džiazo bandymais.

Pirmojoje koncerto dalyje atliktosios jos dainos Sode, Peizažas, Piemenėlis, Viešpaties pasaulis, Apynėlis ir Requiem mano draugams, o taip pat fortepijonui solo parašytos Trys impresijos lietuviškoms patarlėms ir variacijos Pasvarstyk, antele skirtinos prie "rimtesnių" Gudauskienės kūrinių. Šiuose dalykuose išryškėja kompozitorės muzikinis išradingumas, sugebėjimas įdomiai bei logiškai vystyti melodinę slinktį ir nebloga kompozicinė technika. Gudauskienė daugiausia vartoja nuosaikiai pažangią, nekontroversinę harmoniją. Išdava — jos Viešpaties pasaulis (B. Brazdžionio žodžiams), Reąuiem mano draugams (J. Švabai-tės - Gylienės žodžiams) ir fortepijoninės variacijos Pasvarstyk, antele dainos tema neabejotinai turi išliekančios vertės ir yra sveikintinas įnašas į lietuviškos originalios muzikos kūrybą.

Antrojoje koncerto dalyje atliktiems veikalams Gudauskienė, matyt, sėmėsi įkvėpimo Kalifornijos žibučių mieste — Hollywoode ir gal iš dabartinėje Lietuvoje paplitusios lengvosios muzikos. Gyvai bedaly-vaudama Los Angeles lietuviškų minėjimų bei baliukų sūkuryje, kompozitorė šio tipo kūrybai pastaraisiais metais bus pašventusi bene daugiausia jėgų. Tam ji turi neabejotinų gabumų, nors savitą veidą lengvesnėje muzikoje jau sunkiau sekasi surasti. Dainos Daug pavasarių, Akim tau pasakysiu, Pirmas pasimatymas, Oi tu kregždute, Mirties sūkuryje, Pabučiavimas ir Metų laikai, kai kurios susilaukę net audringų publikos ovacijų, savo stiliumi, struktūra, o vietomis net ir melodiškai dar per kukliai tesiskiria iš daugybės aplinkui girdimų šios rūšies dalykų. Net ir Chicagos koncerto proga Raimondai Apeikytei sukurti ir jos sklandžiai atlikti fortepijoniniai Los Angeles vaizdai praskambėjo kiekvieną dieną filmuose, per radiją ir televizijoje girdimos "pritaikomosios' mu-1 zikos šešėliuose. Todėl kiek ironiškai muzikiniu atžvilgiu originaliausiai bei nuotaikingiausiai šio "tarptautinio" ciklo dalių tarpe praskambėjo Lietuvių bažnytėlė Šv. Jurgio gatvėje.

Šiais žodžiais nesiekiu nuvertinti lengvosios muzikos vertės ar reikalingumo: kas gi galėtų užginčyti Straussų, Leharo, Gershwino, Rom-bergo, Rodgers ir šimtų kitų genijaus šioje srityje? Tačiau norėtųsi, kad mūsų Giedra Gudauskienė, pasišventusi lengvajai muzikai, sugebėtų aiškiau išsiskirti iš aplinkos įtakų ir pateiktų mums originalesnės lengvosios muzikos, kurią galėtume vadinti sava, nors ir nebūtų ji labai "lietuviška".

Birutė Dabšienė turi šiltą, vidutinio stiprumo ir neblogai valdomą soprano balsą. Jai geriausiai pavyko lengvosios antrosios dalies dainos ir duetas Metų laikai.

Rimantas Dabšys patraukė savo sodriu boso balsu su gražiomis žemosiomis gaidomis, kurias jis moka įspūdingai panaudoti. Jis jaučia muzikinę veikalo slinktį ir sugebėjo atliekamose dainose surasti glaudų ryšį tarp teksto ir kompozitorės jam duoto melodinio rūbo. Dabšio pirmojoje programos dalyje atliktos dainos Viešpaties pasaulis ir Requiem mano draugams praskambėjo išbaigtu ir apgalvotu apipavidalinimu. Tačiau jo ne per galingam balsui ypatingai tiko lengvesnio stiliaus antrosios dalies dainos. Pabučiavime ir Metų laikuose jis sublizgėjo kaip patrauklus operetinio žanro dainininkas.

Janina Šalnienė padainavo keturias koloratūrinio pobūdžio dainas, iš kurių Oi tu kregždute ir Ar ateisi? geriausiai tiko jos lengvam balsui.

Pianistė Raimonda Apeikytė šiame koncerte pasirodė kaip solistė ir akompaniatorė. Solo paskambintuose Gudauskienės veikaluose  užsirekomendavo tvirta technika, gera atmintimi ir sugebėjimu palaikyti klausytojo dėmesį. Akompanuodama solistams, ji išlaikė tinkamą pusiausvyrą ir buvo patikimu talkininku dainų išpildyme.

Čikagietis aktorius Algimantas Dikinis programą paįvairino padeklamuodamas G. Gudauskienės muzikos fone E. Tumienės eilėraštį "Kalifornijos aguona", nors melodeklamacija, kaip pasirodė, jam dar kiek svetima sritis.

3. Aldonos Stempužienės koncertas
Lapkričio 2 d. Aldona Stempu-žienė pasirodė Chicagos Jaunimo Centre su daugiausia jai naujos programos dainų rečitaliu. Mezzosopra-nas A. Stempužienė, nepaisant jos gana ribotų balsinių išteklių, yra tapusi savo natūralaus muzikalumo bei sceninio atlikimo dovanų dėka viena mūsų iškiliausių solisčių. Ne vienas jos lietuvių operos pastatymuose sukurtų vaidmenų bei koncertinių pasirodymų yra palikę atmintino įspūdžio meniniu išbaigtumu ir muzikine kultūra. Liaudies dainų interpretacijoje ji ypač pasižymi sugebėjimu suteikti adiekamai dainai savitą veidą, apjungiant melodiją ir tekstą į vieną darnią visumą. Daugelis mūsų dainininkų tai pasiekti tesugeba vien dramatinėse operų arijose.

Koncerte stipriausią įspūdį paliko antrosios programos dalies lietuvių liaudies dainos ir joms artima dvasia parašyti originalūs kūriniai. Lietuvoje dabar kuriančio Algio Bražinsko Keturios Raudos (M. Martinaičio žodžiams) praskambėjo autentiška liaudies dvasia su įdomiu modernistinio atspalvio akompanimentu. Solistė raudas atliko su įsijautimu ir stiliaus nuovoka.

Po to sekusios penkios Stasio Šimkaus apipavidalintos liaudies dainos praskambėjo solistės siektu kontrastu ir buvo publikos šiltai priimtos dėl muzikaliai įdomaus jų adikimo. Šios kompozitoriaus vėlesniojo kūrybos periodo dainos išsiskyrė savo šviesia ir teigiama nuotaika. Beklausant šių dainų, neatsikratomai piršosi klausimas: kodėl Stasys Šimkus, kilęs, augęs ir ilgą laiką dirbęs betarpiame rvšvje su lietuviškąja liaudimi, mūsų liaudies dainų supratime taip skiriasi nuo dabartinių jau miesto sąlygose brendusių mūsų kompozitorių, kurie su retomis išimtimis lietuviškoje liaudies melodijoje tesugeba atrasti vien tamsų beviltiškumą ir bekraštį raudos liūdesį. Neginčytina, kad lietuvis nuo senų laikų turėjo daug liūdnesniems gyvenimo atvejams pritaikytų dainų. Tačiau būtų nerealu patikėti, kad jis sugebėjo per amžius išlaikyti savo tautinį atsparumą ir gaivališkumą, vien beverkdamas ir bedejuodamas "aiman". Gal Stasys Šimkus giliau suprato lietuvį, nes jis žinojo, kad be gyvenimiško džiaugsmo, teigiamos nuotaikos ir gajaus humoro niekas nesugebėtų jo sąlygose išsilaikyti. Tad gal mūsų naujųjų kompozitorių nesugebėjimas lietuviškosiose liaudies dainose į-žvelgti šviesesnių atspalvių yra ne jų ultra-lietuviškumo apraiška, o asmeninės kūrybinės tapatybės krizės madingo modernizmo sūkurių verpetuose? Argi tik ta muzika gali būti "lietuviška", kuriai tempas pažymė-įdante doloroso ar lėčiau?

Koncertas baigtas nauju Dariaus Lapinsko liaudiškai pakraipai artimu dainų ciklu, pavadintu Balyvera!. Tai taip pat aukščiau minėtomis "verkšlenančiomis" nuotaikomis parašytas veikalas. Jame Lapinskas, kaip daugelyje savo ankstyvesnių darbų, pakartotinai pasirodo talentingu kompozitorium, sugebančiu puikiai išvystyti melodinę slinktį ir pasirinkto teksto mintį. Tačiau nuoširdžiai norėtųsi Lapinską išgirsti, atsipalaidavus nuo jam jau rutina bevirstančio simplistinio ir labai abejotino originalumo monotoniškai besikartojančių keletos charakteringų frazių akompanimento. Šis paskutinis veikalas tikrai laimėtų, įvilkus jo kūrybingas melodijas į muzikiniu atžvilgiu išradingesnį rūbą. O talento tam Darius Lapinskas jau seniai įrodė turįs su kaupu.

Klasikinių kompozitorių kūriniams skirtoje pirmojoje koncerto dalyje geriausiai pavyko vokiečių romantiko R. Schumanno dainų ciklas "Dichterliebe". Aldona Stempužienė šioje dešimties neilgų dainų pynėje sugebėjo atrasti vientisumo su reikiama kontrastų priemaiša. Sklandus ir poetiškas A. Saulyno lietuvių kalbon šių dainų vertimas taip pat ne mažai prisidėjo prie jų patrauklaus įspūdžio.

Gaila, aptariant šį koncertą, netenka panašiai atsiliepti ir apie programos pradžioje atliktus barokinių kompozitorių kūrinius bei operų arijas. Gal dėl solistės koncerto pradžioje susikoncentravimo stokos dauguma šių dalykų nuskambėjo Aldonai Stempužienei neįprastai blankiai ir paviršutiniškai.

Solistei sklandžiai ir nuosaikiai fortepijonu akompanavo kompozitorius Darius Lapinskas.
Algis Šimkus



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai