Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKOS LIETUVIŲ TAUTINĖ SĄJUNGA ATŠVENTĖ 25 METŲ SUKAKTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos prieš 25 metus įsikūrimas nebuvo atsitiktinis įvykis, bet daugelio lietuvių ilgų metų nepalaužiamo ryžto, sunkaus visuomeninio darbo ir pasišventimo Lietuvai vaisius. 1948 metais buvo pradėti pasitarimai sujungti iki tol veikusią, 1941 m. įsteigtą, Lietuvai Vaduoti Sąjungą, panašių tikslų siekusią — Amerikos Lietuvių Misiją ir Lietuvių Tautininkų Centrą.

Prieš 25 metus tos organizacijos, matydamos, kaip totalitarinės jėgos grasina demokratijos bei laisvės principams ir kaip kovos dėl tautų laisvės vyksta pilnu tempu — kad galėtų efektingiau įsijungti į šią bendrą srovę, tautinės minties organizacijos susijungė į vieną, gausią ir vieningą Amerikos Lietuvių Tautinę Sąjungą, apėmusią senuosius ir naujuosius ateivius.

Steigiamasis seimas buvo pradėtas tokiais įžangos žodžiais:
"Lietuvių tautos gyvybei išlaikyti, Lietuvos laisvei apginti ir saugoti, susirinkę po vienybės ženklu, mes šaukiame visus Amerikos lietuvius sutelkti savo jėgas lietuvybės platesniam atgaivinimui.

"Šaukiame visus lietuvius į darbą, kuris paliktų būsiančioms kartoms vertingą pasididžiavimą jų tėvų bei senelių palikimais.

"Pradėdami šį seimą, mes prašome visatos Kūrėją, kad mūsų valia lietuvių tautos amžiniems siekimams vykdyti būtų palaiminta darbais ir aukomis".

To susijungimo iškilmingas posėdis įvyko 1949 m. gegužės 21-22 New Yorker viešbuty New Yorke. Sąjunga inkorporuota Illinois valstybėje vardu: National Lithuanian Society of America, tų pačių metų birželio 15 d. Inkorporacijos akte Sąjungos tikslas pažymėtas: lietuvių kultūros ugdymas ir tęsimas organizuotos kovos dėl Lietuvos laisvės.

Pirmuoju sąjungos pirmininku išrinktas čia gimęs ir Lietuvos nematęs adv. Antanas Olis, kuris savo kalboje pažymėjo, jog "tautinės srovės veikimas turi būti toks, kad lietuvių vienybė niekur ir niekada nebūtų pažeista. Aukštai vertindami sąžiningą bendradarbiavimo dvasią, mes privalome kontroliuoti savo veiksmus ir savo žodžius, skrupulingai žiūrėdami, kad JAV lietuvių solidarumas bendruose siekimuose būtų išlaikytas".

1953 m. kovo 15 ALTS seime Philadelphijoj buvo priimti įstatai, nurodą pagrindinius dėsnius ir tikslus, veikimo būdą ir priemones. Sąjunga veikia JAV teritorijoje per savo skyrius, būdama lojali to krašto įstatymams, gerbdama asmens laisvę ir rodydama toleranciją religijai.

Veikimo tikslai: palaikyti ir ugdyti lietuvių tautinio susipratimo ir lietuviškos tautinės kultūros vertybes Amerikos lietuvių tarpe; remti JAV lietuvių pastangas atstatyti bei išlaikyti savam krašte nepriklausomą Lietuvos valstybę, saugojančią pagrindines žmogaus teises bei laisves.

Veikimo būdai ir priemonės: ALTS stengiasi skiepyti savo nariuose pasiaukojimą ir teikti pirmenybę bendriesiems tautiniams reikalams; rodyti solidarumą bei organizacinę drausmę viešame veikime ir deramą pagarbą kitokioms nuomonėms, kai ginami savi nusistatymai bei pažiūros.

Savom jėgom ir bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis bei institucijomis arba jas remdama, ALT Sąjunga stengiasi, kad JAV

ALTS seime naujai išrinkti Vilties Draugijos valdybos nariai, dalyvavę seime. Iš kairės sėdi: dr. V. Čekas, T. Blinstrubas, E. Čekienė — Sąjungos pirm., K. Pocius — Vilties Draugijos pirm., ir V. Gedgaudas — Dirvos red. Stovi: J. Švoba, P. Švarcas, A. Laikūnas, S. Lazdinis, J. Jurkūnas.

įstaigoms bei visuomenei būtų tinkamai nušviesti lietuvių tautos rūpesčiai ir siekimai. Valstybinėj ii tarptautinėj plotmėj — kad, ginant žmogaus ir tautų teises, lietuviu tautos reikalai būtų teisingai verti-tinti ir susilauktų deramo pripažinimo, užtarimo ir paramos. Sąjunga organizuoja lietuvių kilmės jaunimą Amerikoje, kad jis veiktų šių tikslų bei dėsnių dvasioje.

Vyriausias sąjungos reikalų sprendėjas yra seimas, kuriame renkamas dviem metam pirmininkas, valdyba, taryba ir kontrolės komisija. ALTS valdyba, laikydamasi įstatų ir seimo nutarimų, vadovauja veikimui, duoda nurodymus, daro nutarimus, atstovauja sąjungai jos santykiuose su organizacijomis, įstaigomis bei asmenimis. Sąjungos veikla reiškiasi per savo skyrius ir grindžiama altruizmu bei pasiaukojimu.

Nuveikti darbai. Pirmojo ALTS pirmininko A. Olio pastangomis nuo 1949 iki 1956 m. buvo surengti didžiuliai lietuvių sąskrydžiai Vašingtone, kiekvieną kartą sutraukę per tūkstantį žmonių iš visos Amerikos. Gausiai dalyvaujant JAV senatoriams, diplomatams, kongresma-nams ir JAV spaudos atstovams, buvo atskleidžiama daug tiesos apie mūsų tėvynę, atskirtą nuo laisvojo pasaulio. Suvažiavimuose atsispindėjo trokštanti savo tėvynei laisvės išeivių siela. Ne vien iškilmingose salėse skambėjo Lietuvos vardas, bet jos nelaimė — komunistinė okupacija — buvo minima katedrose, kur aukšti dvasiškiai kalbėjo apie Lietuvą, jos vargus ir mūsų siekius atgauti tautai laisvę bei nepriklausomybę.

ALTS 25 metų tėkmėje pateikė savo įnašą ir bendrinėms organizacijoms, kaip Vyriausiam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui, Bendrajam Amerikos Lietuvių Šalpos Fondui, Amerikos Lietuvių Tarybai ir Lietuvių Bendruomenei, jas organizuojant ir jose veikiant.

Manydami, kad spauda yra mūsų veiklos pagrindas, ALT Sąjungos nariai nuo pat įsisteigimo daug dėmesio skiria savai spaudai išlaikyti — šiuo atveju "Dirvai", kurios leidimą 1951 m. rugpiūčio 24 d. perėmė ne pelno tikslu įsteigta ir Ohio valstybėje inkorporuota Vilties Dr-ja — American Lithuanian Press and Radio Association VILTIS. Nuo to laiko ne vieną kartą savaitėje Kazio Karpiau s leidžiamą "Dirvą" nutarta dažninti ir netrukus pradėta leisti 2 kartus, vėliau — tris, o po kelių metų pasitenkinta vėl dviem numeriais savaitėje.

Be-planuojant gi iškilmingai švęsti 60 metų "Dirvos" leidimo sukaktį, š.m. liepos 30 d. įvyko gaisro nelaimė ir sunaikino jos pastatą bei spaustuvę. Tikime, jog artimiausiu laiku ji bus vėl atstatyta. 25 metų laikotarpyje "Dirvos" redaktoriais buvo: Kazys Karpius, Vincas Rastenis, Balys Gaidžiūnas, Jonas Čiuberkis ir dabar — Vytautas Gedgaudas. Nepamirština taip pat, kad ALTS ir Korp! Neo-Lithuania sutarimu, prieš penkerius metus pradėtas leisti žurnalas "Naujoji Viltis", redaguojamas dr. J. Balio. 1964 m. Sąjunga išleido A. Merkelio parašytą Lietuvos prezidento A. Smetonos 740 psl. monografiją.

ALTS skyriai yra įsigiję nuosavų namų kultūros reikalams ir davę didelį įnašą įvairiems mūsų fondams. Jų lėšomis Lietuvos Nepriklausomybės Fondas išleido J. Aisčio redaguotas "Laisvės kovų dainas" ir 1969 m. informacinį veikalą anglų kalba "Lithuania 700 Years", redaguotą dr. A. Geručio, 488 psl. Jo išplatinta 3,500 egz. — daugiausia tarp kitataučių.

Šiuo metu sąjungos valdyba gauna daug informacinių pageidavimų anglų kalba apie Lietuvą, lietuvius JAV-se, mūsų kalbą, kultūrą, papročius ir t.t. Jie ateina iš JAV universitetų, kurie įveda etninių grupių skyrius bibliotekose. Stengiamasi kiekvienam suteikti žinių, nurodoma, kur rasti atitinkamos literatūros, tačiau tenka apgailestauti, kad ji labai ribota. Bet reikia pasidžiaugti, kad informacinių žinių kitataučiams mielai suteikia mūsų specialistai — savo sričių žinovai, universitetų profesoriai. Greit ir nuoširdžiai talkina prof. A. Klimas, dr. J. Balys, R. Žymantaitė ir kiti.

ALTS 25 m. sukaktis atžymėta š.m. gegužės 24-25 d.d. Clevelan-de įvykusiame 14-me seime, o taip pat išleidžiant specialų jubiliejinį "Dirvos" numerį. Šis seimas pradėtas tokioj pat susikaupimo ir vieningumo dvasioje, kaip ir prieš 25 metus pirmasis.

Seimas prisiminė visus sąjungos steigėjus ir aktyviuosius mirusius narius: A. Olį, J. Bachuną, dr. M. Colney, J. Ginkų, J. Paplėną, A. Seniką, J. Smetoną, P. Žiūrį, K. Karpių, dr. S. Biežį ir paskutiniu laiku iš gyvųjų tarpo išsiskyrusius. Pagerbti gyvieji veteranai: A. Lapinskas, Marija Sims. A. Trečiokas, dr.
J. Bartkus, P, Narvydas, S. Nasvytis ir kiti.

25 metų bėgyje Tautinei Sąjungai yra vadovavę šie pirmininkai; A. Olis (1949-1951), dr. M. Colney-Aukštikalnis (1951-53), A. Lapinskas (1953-55), dr. S. Biežis (1955-57), inž. E. Bartkus (1957-61), V. Abrai-tis (1961-65), inž. J. Jurkūnas (1965-67), T. Blinstrubas (1967-73) ir E. Čekienė (1973-75). Ji šiame seime išrinkta antram terminui.

Ateities darbai. Siekiant šį jubiliejų tinkamiau paminėti ir išryškinti tautinės srovės įnašą Lietuvos bei išeivijos gyvenime, ruošiama spaudai istorinė knyga "Tautinės minties keliu", į kurios redakcinį kolektyvą įeina prof. J. Jakštas ir prof. J. Puzinas. Istoriją rašys gi prof. B. Nemickas, V. Abraitis, J. Švoba, inž. J. Jurkūnas ir A. Juodvalkis.

Seimas buvo gausus atstovais (76) ir svečiais. Sąjungos 25 m. nueito kelio apžvalgą pateikė J. Jurkūnas, o spaudos klausimu kalbėjo dr. J. Balys. Vyko gyvos diskusijos ir priimta eilė nutarimų. Pasiryžta visur, ypač politinėje srityje, veikti vieningai suglaustose gretose dėl Lietuvos išlaisvinimo. Rūpintasi, kad mūsų balsas neliktų tyruose skambančiu aidu, bet pakiltų į tarptautinę plotmę.

Seime išrinkta ALT Sąjungos valdyba: Emilija Čekienė — pirmininkė, Jurgis Sirusas — vicepirm., Stela Abraitiene — vicepirm., dail Juozas Bagdonas — sekretorius ir Petras Mačiulaitis — iždininkas.
Seimą surengė Clevelando skyrius, vadovaujamas dr. A. Butkaus. Seimo pirmininku buvo Vytautas Abraitis, vienas iš ALTS steigėjų.
E. Čekienė




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai