Iš ciklo "Atsukau laikrodį" (Eil.) |
Parašė Lidija Šimkutė |
Įėjęs spindulys Nušvietė aukso juostą ant grindų, Atgimsta spalvų esybė, Atbunda lubos, Kalbasi stalčiai ir komodos. Rytas renkasi rūbus Ateinančiai dienai. * Užkerėtame name Neįprasta šviesa ir keistas kvapas Kažką svaigino. Prie ilgo ąžuolinio stalo Sukniubusi meldėsi kėdė. Spintoje slypėjo paslaptys. Iš kažkur aidėjo Satie: Gimnopedis. Staiga pakilo audra, Nukrito paveikslai. Namų šuo sulojo, Kai praėjo profilis, Pridengtas šaltu žvaigždynu. * Ranka rašė sienomis. Iki kraujo nutrinti nagai Siekė nepasiekiamo. Seilėmis suvilginti sakiniai Paliko kartėlį burnoj. * Užmigusiame kambaryje Budi paniurusi freska. Šalia jos voratinklis Raizgo Fra Angelico mįslę Neatspėtuose žvilgsniuose. Išsilaisvinę iš vilties ir nusivylimų Atsisakę atminties, Dalinamės dienomis be aušros ir vakaro: Naktimis be miego, Kūnu be Dievo. * Dienos šešėlis nusigręžė nuo ryto. Vakaro džiaugsmas apsnūdo. Laikas ir gamta tapo įvardžiu Dienai pasimetusiai savaitėje. Mano paslaptis Luošoje eilių eisenoje: Trapus ilgesys, Baltas Rankose Plyštantis Popierius. * Juoda anglimi piešiu šešėlius ant juodo fono, Žiūrėdama pro tamsią miglą į baltas negro akis. * Sugersiu laiką, Kad liktų tik smiltys, Kad akinančios kopos Ir šviesios mintys Taptų paminklais. * Praeina rytmečiai tyri, permatomi, tušti. Sustingusi šviesa, Priėjusi prie lango, Žaidžia tylos kamuoliais. Sapnas dvelkia toliu, glosto pečius, miegančias krūtis. * Blakstienų uždanga kaip vartai užkrito taką. Liko naktis be pažado: tiršta, juoda. * Uždusęs rytas, palietęs kaktą, blakstienas, Nuslinko prie medžio. Nustebo šakos, Suvirpo lapai, Išklausę monolitinį refreną. * Nemiga persunkta pagalvė Dvelkia neapykanta laikui. Tiksinčios minutės Subėga į dienas savaites, metus. * Atsirėmiau į praeitį, Vaškiniuose rėmuose Kabančią tirpstančiose mintyse. Išgėrusi rasos, Prieš saulėleidį, Atsukau laikrodį. |