Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alfonsas Grauslys   
Savo asmenybe, tvirta valia, socialinėm idėjom, kelionėm, nors ne vispusiškai ir savo nusistatymu, popiežius Jonas Paulius II yra įnešęs daug ko naujo į visuotinį Katalikų Bažnyčios gyvenimą. Čia spausdinama apžvalga, paremta pirmosiomis entuziastiškų autorių, ypač paties popiežiaus tautiečių, rašytomis biografijomis, yra pirmas toks platus lietuvių išeivių skaitytojų supažindinimas su šakota popiežiaus asmenybe.1

Nėra abejonės, kad du didžiausi šio šimtmečio įvykiai Katalikų Bažnyčioje yra Vatikano II susirinkimas (1962.X.11 - 1965.XĮI.8) ir neitalo popiežiaus išrinkimas (1978.X.16).
Pirmojo įvykio reikšmei suprasti reikėtų susipažinti su Vatikano II susirinkimo idėjomis ir potvarkiais, visa tai sugretinant ir palyginant su prieš tai buvusio laikotarpio bažnytiniu gyvenimu. Tokia studija būtina, norint susipažinti su šių idėjų pranašumu bei sveika pažanga. Drauge reikėtų nepamiršti, kad jų vaisingumas tegalės pilnai paaiškėti, kai jos bus įgyvendytos.

Antrasis didelis mūsų gyvenimo laikotarpio įvykis, kad po 455 metų italų popiežių valdymo popiežium buvo išrinktas lenkas — Krokuvos arkivyskupas kard. Karolis Juozapas Wojtyla, pasivadinęs Jonu Paulium II.2 Šis įvykis giminingas pirmajam, nes naujai išrinktasis popiežius jau savo pirmojoje kalboje (1978.X.17) pasakė: "... norime priminti pastovią Vatikano II susirinkimo reikšmę. Taip pat prisiimame aiškią pareigą rūpintis jo nutarimų įvykdymu . . . Mūsų pirmoji pareiga — kuo tiksliausiai įgyvendinti šio visuotinio susirinkimo dekretus, taisykles ir nurodymus . .
Vadovaudamas Krokuvos arkivyskupijai, Jonas Paulius II tą Vatikano susirinkimo programą jau buvo pradėjęs vykdyti. Artėjant Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo nužudymo 900 m. sukakčiai,3 kard. Karolis Wojtyla nutarė ją sujungti su Vatikano II susirinkimo reikalauja Bažnyčios atnaujinimu. Ta proga 1972 m. gegužės 8 d. jis sušaukė arkivyskupijos sinodą, kurio pagrindinis uždavinys buvo išstudijuoti ir pritaikyti minėto susirinkimo nutarimus savo tikintiesiems. Sinode nuspręsta visose arkivyskupijos parapijose įsteigti būrelius Vatikano II susirinkimo raštams nagrinėti ir jiems įgyvendyti. Kad tą žygį palengvinus, pats kardinolas jau buvo parašęs ir išleidęs šia tema storą knygą.4

Šių dienų šviesoje, dar labiau aiškėja, kodėl dabartinis popiežius yra toks didelis Vatikano II susirinkimo idėjų entuziastas, savo raituose bei kalbose nuolat skelbiąs jc traukas ir verčias jas vykdyti. Tai jo pontifikato pagrindinis užda-vynys.

Šiuo rašiniu nemanau čia pateikti Jono Pauliaus II išsamios biografijos. Man labiau rūpi atverti vidinį pasaulį, kuris slypi už biografinių faktų, juos gaivindamas bei įkvėpdamas. Beje, šio popiežiaus išorinis gyvenimas yra taip turtingas talentais, gabumais, charizmomis bei patirtimi, kad, norėdamas visa tai paliesti, tartum atsistoji prieš kalną, kurio viršūnę sunku pasiekti. Juk Jonas Paulius II yra ir darbininkas, ir sportininkas, ir aktorius, ir režisierius, ir poetas, ir filosofas, ir kunigas-mistikas, ir jaunimo mylimas dvasios vadas, ir naujų kelių ieškąs teologas, ir universiteto profesorius, ir moderniosios pastoracijos puoselėtojas, ir arkivyskupas, ir kardinolas ir pagaliau giliai komunizmą pažįstąs popiežius bei nuoširdus lietuvių bičiulis. Todėl, atsiribodamas nuo jo gyvenimo išorinių faktų pilnutinio aprašymo, suglaustai pažvelgsiu tik į būtinai žinotinas jo gyvenimo datas ir įvykius, kurie bus tartum rėmai šio popiežiaus atvaizdui įstatyti.

Biografiniai bruožai
Kas šiandien ką nors žinotų apie Wadowice miestelį Lenkijoje, jeigu jame nebūtų gimęs Jonas Paulius II? Tai 7000 gyventojų vietovė (tiek jų buvo 1920 m., kai gimė dabartinis popiežius), 50 km nuo senosios Lenkijos sostinės Krokuvos, kuri po trečiojo Lenkijos padalinimo su visa Galicija buvo atitekusi Austrijai.

1920 m. gegužės 18 d. iš tėvų Karolio ir Emilijos Kačorowskos — Wojtylų gimė berniukas, kuris buvo pakrikštytas Karolio Juozapo vardais. Iš paties popiežiaus užuominų spėjama apie jo motinos lietuvišką kilmę, nors tikslių žinių niekur nerandama. Galimas dalykas, kad popiežiaus senelė buvo iš Lietuvos, nes motina yra gimusi Lenkijos Silezijoje.5 Tą jo lietuviškos kilmės galimybę labiausiai patvirtina popiežiaus ypatinga meilė Lietuvai bei lietuviams.

Karoliui esant 9 metų, mirė jo motina, sulaukusi tik 45 m. amžiaus. Mirė ir brolis gydytojas, kai Karolis buvo 13 m. Jis liko su tėvu. Wadowice baigęs valstybinę gimnaziją, būsimasis popiežius 1938 m. įstojo į Jogailos vardo universitetą Krokuvoje. Studijavo filosofijos fakultete polonistiką. Tuo pačiu laiku jis lankė ir dramos studiją. Po metų II pasaulinis karas studijas nutraukė. 1941 m. mirė tėvas. 21 m. jaunuolis liko vienas. Tais pačiais metais vokiečiams okupavus lenkiją, Karolis Wojtyla kartu su M. Kotliar-czyku pogrindyje įkūrė teatrą, kurio nariai deklamavo žymiųjų Lenkijos poetų kūrinius, gaivindami tautos dvasią.

Pirmaisiais dviem okupacijos metais Karolis Wojtyla vertėsi fiziniu darbu — pradžioje akmenų skaldykloje, vėliau chemijos reikmenų "Sol-vay" fabrike Krokuvoje. 1942 m. jis įstojo į pogrindžio kunigų seminariją — Jogailos universiteto teologijos fakultetą filosofijos studijuoti. Pasibaigus karui, 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvos arkivyskupas A.S. Sapiega jam suteikė kunigystės šventimus. Po to kun. Wojtyla siunčiamas studijuoti į Romą, kur išbūna dvejus metus. Atostogų laiku susipažįsta su Prancūzijoje ir Belgijoje veikiančiais katalikais darbininkais (JOC) ir kunigais-darbininkais. 1948 m. grįžęs į Lenkiją, porą metų vikaravo Negowice ir Krokuvos parapijose, kartu studijuodamas universitete ir ruošdamasis doktoratui. 1948 m. lapkričio 24 d. už disertaciją "Tikėjimo problema šv. Jono nuo Kryžiaus raštuose" gavo moralinės teologijos daktaratą. 1953 m. Woj-tyla universitetui įteikė habilitacinį darbą apie galimybę sukurti katalikišką etiką, remiantis Max Schele-rio mokslu. Tais pačiais metais jis pradėjo dėstyti etiką Krokuvos kunigų seminarijoje, o po metų — filosofiją Katalikų universitete Liubline, kiek vėliau tapdamas filosofijos fakulteto dekanu. 1958 m. liepos 4 d.
jaunasis profesorius skiriamas Krokuvos arkivyskupo pagalbininku, o 1963 m. gruodžio 30 d. — jau minėto miesto arkivyskupu-metropolitu. Vatikano II susirinkime arkivysk. Wojtyla galutinai suredagavo pastoracinę konstituciją "Bažnyčia dabartiniame pasaulyje,\ 1967 m. gegužės 29 d. jis buvo pakeltas kardinolu. 1969 m. rugsėjo-lap-kričio mėnesiais naujasis kardinolas lankėsi Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstybėse, stiprindamas lenkų emigrantų ryšį su Lenkijos Katalikų Bažnyčia. 1973 m. sausio mėnesį kard. K. VVbjtyla dalyvavo tarptautiniuose eucharistiniuose kongresuose Melbourne, Australijoje, ir 1976 m. rugpjūčio mėnesį JAV —
Philadelphijoje. Tais pačiais metais, Pauliaus VI kviečiamas, jis vadovavo gavėnios rekolekcijoms, skirtoms Vatikano dvasiškijai, kuriose dalyvavo ir pats popiežius.

1978 m. rugpjūčio 6 d. mirė Paulius VI, ir rugpjūčio 26 popiežiumi išrenkamas Venecijos kardinolas Albino Luciani, pasivadinęs Jonu Paulium I, kuris staiga mirė rugsėjo 28 d. Spalio mėnesį sušauktoje konklavoje popiežium išrenkamas kard. Karolis Wojtyla — Jonas Paulius II.

Naujasis popiežius jau pirmaisiais dviem ganytojavimo metais išvystė nuostabią veiklą, aplankydamas šiuos kraštus: 1979 sausio 25-26 vykdamas Meksikon, sustojo Dominikos valstybės sostinėje. Meksikoje gi sausio 26-31 dalyvavo Pietų Amerikos vyskupų konferencijoje Pueblo mieste, lankėsi Marijos Guadalupės šventovėje, susitiko su valstybės pareigūnais ir su indėnų miniomis. Lenkijoje buvo 1979 m. birželio 2-10, aplankydamas Varšuvą, Gniezną, Krokuvą, Čenstakavą. Po Airiją keliavo rugsėjo 29 - spalio 1. Į JAV atvyko spalio 1 d. ir išbuvo iki 6 d., sustodamas Bostone, New Yor-ke, Philadelphijoje, Des Moines, Chicagoje ir Washingtone. 1979 m. lapkričio 28-30 lankėsi pas stačiatikių patriarchą Konstantinopolyje ir Efeze, kur, sakoma, kad Marija užbaigusi žemiškąjį gyvenimą. Afrikoje popiežius buvo 1980 m. gegužės 2-12, aplankydamas 6 valstybes. Gegužės 30 - birželio 4 Joną Paulių II jau matome Prancūzijoje. Ten jis UNESCO atstovams pasakė ilgą kalbą. Birželio 30 - liepos 11 jo kelionė Brazilijoje laikoma pačia sunkiausia. 12 dienų būvyje popiežius aplankė net 12 didmiesčių, stadi-jonuose, aikštėse, susitikdamas su darbininkija, jaunuomene, studentija, vaikais . . .Jis lankė ir vargingiausias vietas — kalėjimus, ligonines, raupsuotųjų kolonijas; kalbėjosi su stačiatikių, protestantų ir žydų grupėmis; atidarė Brazilijos tautinį eucharistinį kongresą; pašventino Marijos garbei pastatytą baziliką, kuri savo dydžiu yra antroji pasaulyje; pasakė daugiau kaip 40 pamokslų bei kalbų, iškeldamas žmogaus vertę ir būtinybę teisingai pasidalyti že-

Popiežius Jonas Paulius II Apaštališkoje delegaturoje Washingtone 1979 spalio 6 d. su Lietuvos atstovu JAV dr. Stasiu Bačkiu, žmona Ona ir sūnum prel. Audrium Bačkiu, kuris Vatikane yra Bažnyčios viešųjų reikalų tarybos pasekretorius.

mės turtais. Popiežius pasmerkė nekrikščionišką egoistinį turtų krovimą, nesiskaitant su kitų skurdu. Šiuo metu Jonas Paulius VI ruošiasi lapkričio mėnesį aplankyti Vakarų Vokietiją.

Iki Pauliaus VI popiežiai lyg ir vengdavo tolimų ganytojiškų kelionių. Bet lengva įsitikinti, kad šiais laikais toks pastoracijos metodas yra itin naudingas Bažnyčiai. Katalikiškoje Lenkijoje, kur yra pašaukimų į dvasinį luomą, atsilankius popiežiui, jie dar labiau pagausėjo. Atrodo, kad šiam ganytojavimo būdui, Apvaizda specialiai parinko šį popiežių, kurio patrauklumas laimėjo krikščionybei nutolusius žmones. Užsidaręs Vatikane, jis to negalėtų psiekti. Tai būtų tartum žiburio ap-vožimas indu (Mt 5,14).

Intelektas, poezija, filosofija, drama
Reikėtų klausti, kodėl kard. Karolis Wojtyla buvo išrinktas popiežium ir kurios aplinkybės tą išrinkimą nulėmė? Sekdami jo gyvenimo eigą, pastebime, kad tai ypatingas asmuo. Jis — 38 metų vyskupas, 43 metų — arkivyskupas-metropo-litas, 47 metų kardinolas ir 58 metų
— popiežius. Toks staigus kilimas
— jo intelektualinio bei dvasinio turtingumo vaisius.

Jau gimnazijoje pastebimi dideli Karolio Wojtylos gabumai. Jis tada mintinai deklamuodavo A. Mickevičiaus "Pono Tado" ilgas ištraukas. Taip pat jis jau skaitė Kanto, hegelio ir Schopenhauerio filosofinius veikalus, kurie jo draugams buvo neįkandami. Dėmesys filosofijai tęsiasi visą gyvenimą. Wojtyla rašo filosofinius veikalus. Tą susidomėjimą filosofija liudija ir vokiečių filosofo, fenomenologo, E. Huserlio mokinio, Max Schelerio raštų vertimas į lenkų kalbą. Max Scheleris savo skelbiamą moralę paremia dvasinėmis vertybėmis. Jų eilėje aukščiausią vietą užima religiškai suprasto šventumo vertybė. Schelerio filosofijos centre stovi žmogus, kaip dvasinė būtybė. Karolis Wojtyla įžvelgė galimybę krikščionišką moralę grįsti Schelerio filosofija ir jo mokslą suderinti su tomizmu. Ši tema, pasirinkta habilitaciniam darbui, ir jo didelis veikalas "Osoba i czyr." rodo Karolio VVojtylos drąsų intelektualinį pažangumą, kuriam įvertinti reikėtų atskiros studijos.6

Kun. Wojtylos sielos turtingumą rodo ir jo ryšys su poezija bei drama. Kai lenkai savo didžiausiais poetais laikė J. Slovackį ir Adomą Mickevičių, Wojtyla susidomėjo sunkiausiai suprantama ir net komentarų reikalaujančia gilia Cyprijano Nor-wido poezija.7 Paties K. Wojtylos poezija, spausdinta katalikiškoje Lenkijos periodikoje Andrzej Jawien slapyvardžiu, sako, primenanti Nonvido kūrybą. Wojtylos poezija gi lyrinio pobūdžio, kurioje pinasi ir socialiniai motyvai.

Wojtylos intelektualinį pajėgumą dar liudija ir jo literatūrinė-sceni-nė kūryba. Tos kūrybos šaknys buvo žymios jau tada, kai jis vaidino savo gimnazijos bei parapijos scenose. Atrodė, kad vaidyba yra jo pagrindinis talentas. Nenuostabu tad, jog, ruošiantis aktoriaus profesijai, jo dramos studijos draugai labai apgailestavo, kai jis apsisprendė stoti į kunigų seminariją. Su Wojtylos scenai skirta kūryba susidūriau prieš keletą metų, skaitydamas jo knygą "Prie auksakalio lango". Ji parašyta moterystės konfliktams vaizduoti. Pirmą sykį kūrinys atspausdintas Lenkijos katalikų mėnesiniame žurnale "Znak", vėliau išverstas į daugelį svetimų kalbų. Wojtylos gabumai šioje srityje dar labiau paaiškėjo, perskaičius jo scenos veikalą "Brat naszego Boga", kuris stebina savo paslaptingu gilumu ir psichologiniu subtilumu, ypač atsimenant, kad jis parašytas ankstyvoje jaunystėje. Šios filosofinės-socialinės dramos turinys yra pagrįstas istorinio asmens — giliai tikinčio, didelio idealisto, dailininko ir Krokuvos vargšų globėjo labdario A. Chmielovvskio gyvenimu. Drama, populiariai vadinama "Brat Albert", nagrinėja meno prasmę ir socialinę skurdo problemą. Veikalas vertas atskiro straipsnio.8

Vertinant Jono Pauliaus II intelektualinį pajėgumą, negalima nutylėti ir tai, kad jis moka septynias ar aštuonias svetimas kalbas. Taip pat primintinas ir jo bendravimas su įvairių sričių intelektualais. Būdamas Krokuvos vyskupu, jis buvo vadinamas "mokslo mecenatu". Tą vardą jis tikrai užsitarnavo. Katalikų universitete Liubline, kur dėstė
Karolis Wojtyla, ne be jo iniciatyvos ir bendradarbiavimo susitelkė žymių intelektualų būrelis filosofinėms temoms diskutuoti, kuris tapo žinomas "Iskola Lubelska" vardu. Jų diskusijų pagrindu buvo šv. Tomo Akviniečio filosofija. Diskusijose vysk. Wojtyla kėlė reikalą statyti tiltą tarp XIII šimtmečio tomizmo ir dabarties filosofijos. Vėliau kard. Wojtylos globoje buvo ruošiami moksliniai simpoziumai, į kuriuos rinkdavosi įvairių šakų specialistai. Kardinolo rezidencija buvo tapusi mokslinio darbo židiniu. Intelektualinę nuotaiką Wojtyla ugdė ir jaunime. Prieš pat išrinkimą popiežiumi jis įsteigė "Skraidantį universitetą", kur po vakarinių pamaldų bažnyčiose paskaitomis buvo papildoma tai, ko jaunimas negaudavo valstybiniuose universitetuose. Ten jis pats aiškino naujausius filosofinius sąjūdžius ir atitaisinėjo universitetuose iškreiptą tiesą. Arkivysk. Derėk Warlock teigimu, Wojtyla "gerai suprato, jog klaidingos idėjos gali būti pavojingesnės už politinius persekiojimus". "Ne sykį jutau", sako War-lock, "kad jis labiau jaudindavosi dėl ateistinės filosofijos negu dėl politinio komunistinio spaudimo" (Londono "Tablet", 1978 spalio 28). Peter Nichols rašo, kad vienas asmuo, gerai pažįstąs naująjį popiežių, teigė, jog jis buvęs pavojingesnis komunistams už patį Lenkijos primą kard. Višinskį, nes Wojtyla taip sėkmingai pajėgė kovoti su marksizmu teorinėje plotmėje, kad visos marksizmo priemonės negalėjo atsilaikyti jo argumentams (Londono "Times", 1978 spalio 17).

Ir kitų kraštų spauda aukštai vertina dabartinio popiežiaus intelektualinę jėgą. Italų "II Messagero" jo išrinkimo proga rašė: "Dar nėra buvę tokio popiežiaus Vatikano soste. Jis išsiskiria savo milžinišku mokslu". "The Wall Street Journal" tvirtina: "Naujasis popiežius į savo pontifikatą atsinešė didį intelektualinį lobį ir stiprią asmenybę" (Citatos iš "Wielka Tajemnican Božych Zna-kow" (Wydawnictwo Wici), 1979, psl. 16, 20).
Alfonsas Grauslys
(Bus daugiau)
Išnašos
1. Apie popiežių Joną Paulių II autorius surinko daug medžiagos, kuri i dalį panaudojo savo paskaitai š.m. kovo 9 Jaunimo centre Chicagoje. Šiame straipsnyje ta medžiaga pateikiama naujoje formoje.
2. Wojtylos išrinkime popiežiumi lenkai įžvelgia jų poeto J. Slovackio 1848 m. rašyto eilėraščio pranašystės išsipildymą. Eilėraštyje poetas labai iškilmingai skelbė, kad Bažnyčią valdys slaviškos kilmės popiežius, kuris ją atnaujins: "atneš sveikatos, įžiebs meilę, išgelbės pasaulį". Eilėraščio pavadinimas — Pos-rod niesnasek Pan Bog uderza w og-romny dzwon.
3. Sis Krokuvos vyskupas karaliaus Boleslovo II įsakymu buvo nužudytas mišių metu 1079 balandžio 11.
4. Šios knygos (366 psl.) pavadinimas: "U podstaw odnowy. Studium o reali-zacji Vaticanum II". Krokovv, 1972.
5. Tarp daugelio rašytojų bei žurnalistų, kurie domisi Jono Pauliaus II kilme bei gyvenimu, yra vokietis Erst Trost. 1979 m. jis su popiežium keliavo po Meksiką ir Lenkiją. Jo parašytą knygą "Der Papst aus einem fernen Land" išleido Fritz Molden leidykla Vokietijoje. 103 psl. jis rašo: "Die Mutter dūrfte litauische ahnen gehabt haben weil Wojtyla for kurzem seine verwand-scheaftliche Bindungen nach Litauen er-wahrte".
6. Deja, šios studijos negyvenančiam Lenkijoje beveik visiškai neprieinamos. Medžiaga, ypač filosofiniai, teologiniai straipsniai, atspausdinti įvairiuose šių sričių metraščiuose, tegaunami Lenkijoje ir gal kai kurių kraštų nelengvai prieinamose universitetų bibliotekose.
7. Cyprian Nonvid, poetas ir dailininkas, mirė 1883, sulaukęs 62 m. amžiaus. Šio katalikiškai nusiteikusio menininko nelaiminga meile paženklintas vienišas gyvenimas buvo lydimas labai sunkių fizinių bei dvasinių kančių. Jo poezija užmaskuota rusų caro okupacijos kritika, kurios rėmuose jis išsako save. Dar neseniai Nonvidas buvo nesuprantamas, neskaitomas ir beveik nespausdinamas. Dabar lenkai jį vis labiau pradeda vertinti. Lenkijoje keliais tomais išleista jo kūryba. Netrūksta knygų bei straipsnių, nagrinėjančių jo poeziją.
8. Šis kūrinys bus atspausdintas šiuo metu Krokuvoje rengiamame Karolio Wojtylos literatūrinių raštų tome.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai