Pirmieji lietuviai Bostone Spausdinti
Parašė Algirdas Budreckis   
Minint Amerikos dviejų šimtų metų sukaktį, dažna tautybė kreipė ypatingą dėmesį į Bostoną, į "laisvės lopšį", ieškodama savo tautiečių pėdsakų. Lietuviai gali su pasididžiavimu prisiminti bajoro Felikso Mikla-ševičiaus veiklą Amerikos revoliucijos karo metu. Buvęs konfederatas Miklaševičius jau 1782 rugsėjo 5 išplaukė laivu "Scotch Trick" kovoti prieš anglų laivus. 1783 kovo 13 Massachusetts Bay taryba Miklaševi-čiui suteikė leidimą naudoti prieš anglus naujai įsigytą skūnerį "Prince Radvil". Švenčionių apskrities (pavieto) bajoras Miklaševičius buvo pats pirmas Bostono lietuvis.

Pirmojo lenkmečio kariškis majoras Juozas Hordynskis 1831 lapkričio 7 pasiekė Bostoną. Bostoniečio Samuel Gridley Howe padedamas, jis parašė pirmą veikalą Amerikoje apie lietuvių istoriją. 1832 Hordynskio "History of the Late Polish Revolution in Lithuania" susilaukė teigiamo atgarsio amerikiečių inteligentų tarpe.
 Po to lietuvių pėdsakus randame jau Amerikos pilietinio karo metu. "The Massachusetts Soldiers, Sailors and Marines in the Civil War by the Adjutant General" aštuoni tomai liudija apie lietuvių dalyvavimą Unijos arba federalinės valdžios pusės kariuomenėje. Minėtini šie lietuviai kariai: Jonas Česaitis, Rapolas Ignaitis, Jurgis Kurnaitis, Antanas Krasinskis, Kazimieras Lapelis, Jonas Lauraitis, Pranciškus Laučius, Leonardas Mažeika, Vilius Petraitis ir Povilas Mikulis. Po JAV pilietinio karo jau nieko negirdėti apie tuos lietuvius karius.

Tiktai po 15 metų, t.y. po 1880, randame pastovios lietuvių kolonijos užuomazgą Bostone. 1890 lietuviai Bostone ėmė užmegzti ryšius su kitų kolonijų lietuviais, kviesdami kunigus "ant velykinių". Maždaug 1880 lietuviai ateiviai pradėjo telktis South Bostono kvartale. Jų skaičius sparčiai augo, nes buvo daug darbų geležies, cukraus, virvių, kojinių bei trąšų dirbtuvėse. Bet daugumas dirbo siuvyklose. Lietuvių skaičius pradėjo augti po 1904, kai daugelis bėgo į Ameriką, norėdami išvengti dalyvavimo rusų - japonų kare. Mokytesni ir vikresni lietuviai turėjo savo tėvynę palikti po 1905 metų revoliucijos, kai caro valdžia ėmė persekioti visokio plauko revolicionierius bei veikėjus.

Kiek galėjo būti lietuvių Bostone? Kun. J. Žilinsko apskaičiavimu 1899 galėjo būti maždaug 1,500. Anot JAV oficialios statistikos ir mūsų istorikų (Žilinsko, Račkausko, Kemėšio ir Miliuko), tarp 1899 ir 1914 į Massachusetts valstybę atvyko 37,049 lietuviai. Neskaitant mūsiškių ateivių iš Vilniaus ir Suvalkų gubernijų, kurias JAV imigracijos įstaiga priskaitė prie lenkų, pagal 1920 JAV gyventojų surašymą Massachusetts gyveno 20,784 lietuviai. Demografas prof. Kazys Pakštas apskaičiavo, kad 1925 Massachusetts galėjo būti 70,000 lietuvių. Vienybė skaičiavo, kad 1915 račiame Bostone buvo apie 5,000 lietuvių. JAV 1920 cenzo statistika rodo, kad Bostono apylinkėse gyveno 9,413 lietuvių. Pagal 1930 JAV jyventojų surašymą Bostone gyveno 5.869 Lietuvoje gimusieji ir 6,482 Amerikoje gimusieji lietuviai. Iš viso buvo 12,351.

Pirmieji Bostono lietuvių "inteligentai" buvo kunigai ir laikraštininkai. Dvidešimto amžiaus pradžioje Bostono lietuviuose atsirado čia mokslus išėjusieji laisvų profesijų žmonės. Pirmasis profesionalas buvo gydytojas Pranas Matulaitis, kuris 1908 baigė John Hopkins medicinos kolegiją. Pirmasis lietuvis advokatas buvo ugningas Fortūnatas J. Bagočius. 1917 baigęs Tufts universitetą, Antanas Kapočius iš Shenandoah, Pa., buvo pirmas lietuvių dantistas Bostone. K. Šidlauskas buvo pirmas vaistininkas, o Jurgis Stanaitis — pirmas fotografas. Paminėtina yra moterų veikėja sufražistė Zuzana Puišytė-Šalnienė, kuri 1921 gavo Bostono universitete advokato diplomą. Ji buvo pirmoji lietuvė teisininkė ne tik Bostone, bet ir bendrai visoje Amerikoje.

Pirmosios organizacijos buvo savi-šalpinio pobūdžio draugijos. 1889 įsikūrė "Draugystė Broliškos Pašai-, pos po Vardu Švento Kazimiero, Lietuvos Patrono". Antra organizacija buvo sukurta 1894 balandžio 29. Ji vadinosi "Draugystė Kareivių DLK Vytauto"; iš karto turėjo 80 narių. Ši kultūrinė ir pašalpinė draugija veikė 50 metų, t. y. iki 1944.

Prof. Pranas Čepėnas.
kuriam balandžio 4 suėjo 80 metų amžiaus.
Pranas Čepėnas yra gimęs 1899.IV.4 Daigailių vl., Utenos aps. 1920 baigį Šiaulių gimnaziją, studijavo LU humanitarinių mokslų fakultete istoriją.
Reiškėsi moksle, pedagoginiame darbe rašte ir visuomeninėje veikloje. Kurį laiką mokytojavo pradžios mokyklose ir suaugusių gimnazijoje Kaune. 1940 pakviestas į Vilniaus universitetą visuotines istorijos katedros vyriausiu asistentu. Mokymo darbą tęsė ir tremtyje, 1945-1949 dėstydamas Pabaltijo universiteto Hamb rge-Pinneberge.
Prof. Pranas Čepėnas taip pat žymią jėgų bei laiko dalį skyrė enciklopedijai. 1931-1940 jis Lietuviškosios enciklopedijos sekretorius, 1940-1945 — vienas iš jos redaktorių. Kaip redaktorius nuo 1953 įsijungė ir į JAV leistą Lietuviu enciklopediją.
Be raštų periodiniuose leidiniuose, atsimintina jo su kitais redaguotas Tarptautinių žodžių žodynas (1935) ir stambus veikalas — Naujųjų laikų Lietuvos istorijos I tomas, išleistas 1977.



Peržvelgę ankstyvą Bostono lietuvių istoriją, matome Amerikos lietuvių mikrokosmą. Tam tikrų išvadų ir pamokų galima suformuluoti apie Bostono lietuvių gyvenimą iki 1920. Būtent:

1. Ankstyvesnieji bajoriški ateiviai išnyko be žymės. 1880 ateiviai jau nieko nežinojo apie bajorų politinių pabėgėlių žygdarbius čia, Amerikoje.
2. Daugumas didžiosios imigracijos žmonių buvo dzūkai, kapsai, zanavykai ir sūduviai.
3. Nors daugumas ateivių buvo žemdirbių luomo žmonės, jie buvo gana nagingi ir raštingi. Jų darbas Bostono metalo įrankių bei masinių įmonėse, spaustuvėse ir siuvyklose reikalavo šiek tiek išsilavinimo.
4. Lietuviai patys susiburdavo draugijose apsidrausti prieš nelaimes ir pasižmonėti. Atsirado devynios galybės draugijų. Draugijų pavadinimai liudija steigėjų ir dalyvių patriotiškas ir religingas nuotaikas.
5. Bostono lietuviai sugebėjo steigti ir išlaikyti laikraščius bei knygynus; tai parodo tuometinės kolonijos palyginti aukštą raštingumą.
Jau 1895 kun. Žebrys redagavo Bostono Lietuviszką Laikraštį. Po jo atsirado įvairių pažiūrų periodika: Keleivis (1905), Vaistininkas (1905), Tėvynė (1908), Ragana (1908), Dagis (1909), Pipiras (1910), Laisvė (1911), Ateitis (1914), Sandara (1918), Darbininkas (1917). Dar 1915-1917 ėjo žurnalai Vytis ir Žvirblis. Bostone rodėsi įvairaus turinio literatūra.
6. Vietiniai meniniai talentai stipriai reiškėsi choruose (pvz., Gabijos chore) ir vaidyboje (Žaibas).
7. Patys pasauliečiai bostoniškiai suprato savos parapijos reikalingumą. Jie ėmėsi iniciatyvos atsiskirti nuo lenkų. Deja, steigdami katalikų parapiją (iš pradžių Šv. Kazimiero parapiją 1896), bostoniškiai neišvengė bendros katalikų ateivių kontroversijos. Būtent, teko kovoti su vietos airiu arkivyskupu Williams dėl bažnyčios nuosavybės ir teisės rinkti pinigus. Kaip ir kitur, vietos pasauliečiai katalikai ilgainiui turėjo nusileisti vyskupo valiai. Užtat tik 1904 sausio 31 kun. Jonas Žilinskas tegalėjo eiti klebono pareigas Šv. Petro bažnyčioje.
8. Bostono bendruomenė perėjo visą ideologinio susiskirstymo raidą. Pirma vyko skilimas tarp bažnytininkų ir laicistų. Paskiau laicistai suskilo į tautininkus - sandariečius ir į socialistus.
9. Ideologiniai ginčai ir politinė diferenciacija suskaldė lietuvių pajėgas. Nesantaika ir kultūrinis uždarumas neleido lietuviams efektingai reikštis amerikiečių politikoje. Airiai politikuotojai uzurpavo teisę visam South Bostonui atstovauti tiek mieste, tiek valstybėje.

10. Bostono lietuviai davė visuotinius lietuvių veikėjus — vadus, kuriuos pripažino visi Amerikos lietuviai. Pas katalikus iškilo kunigai Jonas Žilinskas, Fabijonas Kemėšis, Kazimieras Urbonavičius, iš pasauliečių katalikų iškilo vyčių steigėjas Mykolas Norkūnas. Stasys Michelsonas ir Fortūnatas Bagočius buvo lietuvių socialistų vadai. Tik tautininkai san-dariečiai tais laikais nesugebėjo turėti visiems žinomo visuomenininko iš Bostono.
11. Visos Bostono politinės pastangos buvo nukreiptos į Lietuvos nepriklausomybės atstatymą ir į karo nusiaubto krašto (Lietuvos) gyventojų šelpimą. Katalikai ir tautininkai išmoko atidėti ideologinius skirtumus ir bendrai veikti Lietuvos labui pirmojo pasaulinio karo metu. Nors socialistai prie jų neprisidėjo, jie irgi išvystė veiklą Lietuvai gelbėti.
12. Bendromis jėgomis veikdami, Bostono lietuviai kartais padarydavo įspūdį amerikiečiams; pavyzdžiui: 1910 minint Žalgirio mūšio 500 metų sukaktį ties Faneuil Hali, 1919 balandžio 23 Commonwealth of Massachusetts seimeliui pravedant rezoliuciją Lietuvos de jure pripažinimo reikalu ir 1919 gruodžio 5 sumosiant daugiatūkstantinę lietuvių demonstraciją Bostono Commons, reikalaujant Lietuvos valstybės pripažinimo- Algirdas Budreckis