Misionierių bažnyčia Vilniuje (vėlyvasis barokas) Foto
|
M O K S L A S„Naujojo Gyvenimo“ 4 nr. buvo paskelbta žinutė, kad Romoje šv. Petro bazilikos
|
Mokslininkai surado naują, dalyką — kad mumyse esama kraujo, kuris užmuša. Tuo būdu miršta
|
Žmogaus kalba yra ne tik geriausia jo sielos bei dvasios išraiška, bet tuo pat metu ir žymiausia jo
|
Faktas lieka faktu, jog gausėjant žemėje žmonių skaičiui (dabar jų yra apie 2.240 mil.),
|
156. Naujienos
1947/8 lapkritis;
Autorius : red.
* N. Ulme įvyko ukrainiečių mokslininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 142 profesoriai ir docentai.
|
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS1943 m. italų gyvenime buvo laimingi: buvo nuverstas fašistų, režimas, Badoglio
|
JO ĮNAŠAS LIETUVOS ISTORIJOS MOKSLUIPaskutinysis dešimtmetis Lietuvos istorijos mokslui buvo labai
|
MEDŽIAGA LIETUVIŲ ARCHITEKTŪRAI PAŽINTILietuvos miestelių ir bažnytkaimių medinės bažnyčios ir
|
Įžanginės pastabos.Naujai iškilusių kaimyninių valstybių, Rusijos ir Prūsijos, susikaupusi jėga ir
|
Užpernai pavasarį, balandžio 16 d., suėjo 750 m. nuo tos dienos, kai šv. Pranciškus Asyžietis
|
Senieji keliautojai ir geografai, aprašydami miestą, paminėdavo kurį vieną pastatą kaip
|
(Pabaiga)7. Misijos netikinčiųjų kraštuose Pats šv. Pranciškus veržte veržėsi į misijas, du
|
Radvilos Juodojo sūnus grįžta į Kat. Bažnyčią.Viena iš įžymiausių Lietuvos didikų,
|
(Tęsinys) II. Abejonių ir posūkio metai (1929-1940)Prosovietiniai rašytojai Lietuvoj šiandien skelbia,
|
(Vainiko vietoje jo kapui svetimoje žemėje) "Lietuvos istorijos laukai. . . neteko pagrindinio tyrinėjimų
|
MEDŽIAGA LIETUVIŲ ARCHITEKTŪRAI PAŽINTI XVIII-XIX a. statytos Lietuvos miestelių ir bažnytkaimių
|
(Pabaiga) Prisiminus Palangą, kur buvo pasišlykštėjusi moterų kūnais ir tuo atžvilgiu pritarus
|
Liaudies menas turi būti mūsų meno pamatas, iš jo turi iškilti savotiškas lietuvių stilius, jis yra
|
(IS STUDIJOS "SENASIS VILNIUS")1. SENOSIOS LIETUVOS VALSTYBĖS PRADŽIA.Kaip žinoma, senoji Lietuva
|
Moksliškas istorijos šaltinių leidėjas Her-mann Hildebrand Kuršo senų žmonių liudymus, kad
|
1. ISTORINIO LIKIMO SVARBA
Lietuvių tauta prieš 7 amžius subrendo į tikrą istorišką tautą,
|
P. M. Gimbutienė atpasakojo 3-čiame Nr. „Aidų“ trumpą turinį mano knygos „Parentė des langues
|
„Aidų“ 3 Nr. mano parašytas P. J. Gabrio paminėjimas nebuvo skirtas lingvistams ar proistorikams.
|
KOLONIJA JAMESTOWNEWulfstano laikais Lietuva anglams buvo žinoma tiktai kaip "rytų šalies" dalis.
|
|
|