AŠ LIUDIJU DVASIĄ
Kas būtum tu, kuris skaitai šiuos žodžius
Iš mano smegenų ir dvasios burtų,
|
Jeigu nebegalime vienu žvilgsniu apmesti mūsų pačių nūdieninės poezijos, tai ką jau bekalbėti apie
|
FARIZIEJŲ MINIOJEGalva nusviro ant skausmų krūtinės. Ir Kristus žmogiškoj kančioj toks buvo: Danguj
|
* * *
Karaliau Vytaute! Atleisk klajūnui,
Kad tavo vardą keikdamas minėjau!
Apsvaiginai tu man
|
|
|