* Meno srityje tremties gyvenime pastaruoju laiku pastebimas gyvesnis judėjimas. Apie mūsų dailininkus (Čiurlionį ir kt.) jau rašo ir įtakinga užsieninė spauda, grožimasi skoningomis mūsų dailininkų monografijomis (Jonyno, Kasiulio, Augiaus) ir kitais vertingais meniniais leidiniais, kurių skaičius svetimomis kalbomis netrukus dar pagausės. Tiek savieji, tiek užsieniečiai gėrėjosi Vyt. Kasiuliu, vykusiai užsirekomendavusiu Freiburgo parodoje, ir grafikais Jonynu, Augium, Valium, Ratu ir Petravičium, po įvirių parodų atkreipusius į save specialistų Innsbrucko tarpt, meno parodoj. Gyvą susidomėjimą vokiečiuose savo paveikslais buvo sukėlęs Vilimas. Šiuo metu stambiausias dailininkų ir lietuviškosios visuomenės rūpestis — kiek galint tinkamiau pasirodyti su savo eksponatais ruošiamoj meno parodoje Amerikoj.
Dailininkai susiorganizavo į Dailės Institutą. Gyvesnio organizuotumo pasigenda kitų meno sričių darbininkai. Ligi šiol aktyviausi nebent rašytojai ir literatai. Pereitų metų knygų derlius nemažas. Pasigendama didesnės ir raiškesnės Kultūros Fondo veiklos.
Muzikos, gyvenime minėtini Čiurliono ansamblio pasirodymai. Jei tik pavyktų kelionė į Romą, tat prie lietuvių muzikos išpopuliarinimo dar daugiau prisidėtų — tada nuoširdi užuojautos ašara pasirodytų ne tik dabartinio italų užs. reikalų ministerio grafo Sforzos šeimos akyse, kaip kad įvyko per Kalėdų šventes, kai minimoji šeima pasikvietė švenčių praleisti vieną lietuvę studentę ir nesusilaikė neverkusi, išgirdus Tautos himno garsus, bet ir daugelio kitų lietuvių simpatikų, kurių ten, ypač tarp aukštųjų katalikų pareigūnų, yra apsčiai. Iš viešų pasirodymų minėti dar Izidoriaus Vasyliūno smuiko koncertas per Miuncheno radiją, lietuviškų dainų koncertas Neprikl. šventės išvakarėse per Hamburgo radiją, kelintas iš eilės A, Dambrauskaitės viešas koncertas Miuncheno lietuvių ir vokiečių visuomenei ir II simfoninis koncertas Augsburge.
Dramos gyvenime pažymėtinas įvykis — K. Binkio „Generalinės repeticijos“ pastatymas Hanau stovykloje. Baletas suruošė sėkmingas gastroles po prancūzų zoną.
* Pirmajame tarptautiniame filmologijos kongrese, sušauktame Sorbonos universitete Paryžiuje, dalyvavo 20 kraštų atstovai. Nuo šiol filmologija įgauna pilietines teises tarp kitų mokslo disciplinų. Filma ir jos įsrava ima domėtis ne tik mokslininkai, bet taip pat rašytojai, menininkai. Filmoje laukiama lyg tam tikro renesanso. Ją norima atpalaiduoti, žinoma, kiek tai yra įmanoma,nuo visokių pašalinių, ypač propagandinių, įsravų ir nukreipti jos tiesioginei paskirčiai — tarnauti menui. Tam tikslui įvairiuose kraštuose prancūzų pavyzdžiu steigiami filmų institutai, pagal geriausius rašytojų kūrinius inscenizuojami ekrano veikalai, švarinami patys filmų gamintojai ir jų scenarijų rašytojai. Sėkmingų rezultatų šiuo atžvilgiu davė nuo komunistinių tendencijų apvalymas Hollywoodo filmų centro. Kitur patys autoriai stengiasi prižiūrėti savo veikalų „sufilminimą“, kad nebūtų iškreipta jų prasmė. Tos misijos paskiausiu metu ėmėsi net toks estetas, kaip prancūzų rašytojas ir filosofas Albert Camus, kuris pasiėmė parašyti filmai scenarijų ir prižiūrėti režisūrą savo paskutinio romano ,,Maras“. Tokių rašytojų yra ir daugiau. Tuo pačiu kyla ir filmų meninė vertė.
* Be lietuvių profesūros, dėstančios ir dirbančios Baltų Universitete Hamburge ir buv. UNRRos universitete, kai kurie iš mūsų tautiečių dėsto ir svetimose aukštosiose mokyklose: prof. Pr. Skardžius — Tiubingeno un-te, Dr. K. Avižonis — Freiburgo, Dr. K. Cirtautas — Erlangeno, Dr. V. Bieliauskas — Miuncheno; Amerikoje mokomąjį darbą universitetuose dirba prof. A. Salys, prof.. KrėvėMickevičius, A. Vaičiulaitis, Dr. A. Kučas. Neseniai nuvykęs į Ameriką ekonomistas Dr. A. Tarulis taip pat pakviestas dirbti į Carnegic Institute of Technologie Pitsburge. |