Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ POEZIJA VOKIŠKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ona Penkauskaitė   
Vokiečių Wilhelm Fink leidykla išleido antologiją 'Litauische Lyrik" (Muenchen, 1972, 308 psl.). Eilėraščius parinko ir išvertė Lucia Bal-dauf. Visi eilėraščiai duodami dviem kalbomis: lietuvių ir vokiečių. Mokantieji abi kalbas gali tuoj pat palyginti orginalą su vertimu. Rinkinys nemažas — poezijos tekstai apima 286 psl. Taigi, yra apie 140 eilėraščių. Atrodytų, kad tiek eilėraščių galėtų apimti visus mūsų reikšmingesnius poetus. Deja, taip nėra. Eilėraščių parinkimas labai asmeniškas ir laiko, ir skonio atžvilgiu. Atrodo, kad vertėja pasirinko tik tuos autorius ir tuos eilėraščius, kurie labiau atitiko jos skonį, nesistengdama duoti kaip galima pil-nesnio lietuvių poezijos vaizdo. Iš panaudotos literatūros sąrašo matyti, kad vertėja nesekė mūsų poezijos raidos, nes nepamini daugelio reikšmingiausių išeivijos poetų. Panaudoja tik tris čia išleistus rinkinius, tuo tarpu jų susidarytų kelios dešimtys. Išeivijos poezijai skirta vos 25 eilėraščiai. Čia rasim Aistį (vertėja jį dar tebevadina J. Kuosa-Aleksandriškiu), Brazdžionį, Radauską, Bradūną, Jasmantą ir Andriekų. Iš jų tik du paskutiniai išleido savo rinkinius jau užsienyje. Visai neminimi A. Nyka-Niliūnas, H. Nagys. J. Kėkštas, A. Mackus, V. Šlaitas. Liūne Sutema ir kt., kurie su savo pirmaisiais rinkiniais pasirodė tik po karo, bet ryškiausiai atstovavo naujai poetų kartai. Jų neminint, atrodo, kad lietuvių poezija svetur labai sumenko, tuo tarpu tie neminėtieji atėjo į poeziją su nauja pasaulėjauta ir nauju žvilgiu į gyvenimą. Okupuotosios Lietuvos poetams duota 35 eilėraščiai, bet ir čia pasirinkimas atsitiktinis.
Aplamai, daugiau eilėraščių paimta iš periodikos, antologijų, o ne iš pačių rinkinių.
Vertėjai, atrodo, artimiausia yra Salomėja Nėris — jos išversta net 41 eilėraštis! Iš okupuotos Lietuvos lyrikų gausiausiai atstovaujama J. Degutytė — 18 eilėraščių. Taigi, tos dvi poetės sudaro beveik pusę antologijos. Tai yra vienašališka, jei prisiminsim, kad Maironio tėra vos 3 eilėraščiai, Aisčio — 5, Bazdžionio — 7. Gausiausiai iš senosios kartos atstovaujamas Putinas su 12 eilėraščių. Randame po kokį eilėraštį silpnesnių, o pasigendama stipresnių poetų, todėl iš antologijos negalime susidaryti tikro lietuvių lyrikos vaizdo.

Užbaigiamajame žodyje vertėja pasisako, kad ėmėsi to darbo, norėdama supažindinti vokiečius su XIX ir XX amžių lietuvių poezija, kadangi lietuvių literatūros istorijos vokiečių kalba nėra. Yra parašyta daug reikšmingų veikalų apie lietuvių kalbą seniau ir dabar, tačiau labai maža težinoma, kas ta kalba yra sukurta. Be senų liaudies dainų vertimų, tik senieji kūrėjai: Donelaitis, Baranauskas ir vienas kitas dabartinių okupuotos Lietuvos poetų yra išversta į vokiečių kalbą. Kodėl vertėja ėmėsi lyrikos, nors tai sunkiausiai išverčiama, pasiaiškina tuo, kad lyrika yra charakteringesnė lietuvių literatūrai ir kad čia pasiekta (didesnių laimėjimų. Visa lietuvių meninė kūryba esanti lyriška savo pagrinde.
Vertėja gerai moka abi kalbas, todėl iš anksto žinojo, jog susidurs su eile sunkumų, kurie kyla iš kalbų bei jų formų skirtingumo. Iš karto pasisako net nebandžiusi atkurti lietuvių poezijos rimo, tik stengusis šiek tiek išlaikyti kalbinį ritmą ir kiek galima tiksliai perduoti eilėraščio mintį, nes, anot jos, mintis yra charakteringiausias lietuvių poezijos bruožas. Kažin ar tai teisingas kelias? Parinktas žodis, ritmas, sukaupta žodžiuose emocija lyrikoj dažnai daugiau reiškia nei mintis. Tai gal ryškiausiai jaučiama S. Nėries eilėraščiuose. Mūsų dainingoji Salomėja vokiškai skamba labai sausai, pasigendam melodingumo ir emocinės galios, kas jai taip charakteringa, nors ir vertime parinktas žodis mintį tiksliai išreiškia. Skirtumas ryškiai jaučiamas palyginus tų pačių eilėraščių vertimus su prof. H. Engerto vertimais "Aus litauischer Dichtung". Jis stengėsi ne tik perduoti eilėraščio mintį, bet ir atkurti eilėraščio charakterį. Užtat jo vertimai primena originalius eilėraščius.
Kas gali rasti lengvumo ir žaismingumo K. Binkio "Rugiagėlės" vertime?

Blau, ueberall blau vor den Augen, — Am Boden,in der Luftundam Himmel Nichts wirst du sonst mehr sehen, — Blau, ueberall blau vor den Augen . . .
Machst du die Augen zu, sįnnst ein Stuendchen, Lachen must du . . . Und danach — Blau, ueberall blau, — Am Boden, in der Luft und am Himmel.
(psl. 81)

Geriau skamba "Rūta", nes čia pagautas eilėraščio ritmas.
Sie laechelt und pflueckt eine Raute, Sie laechelt und flicht sich ihr Haar.
(psl. 79)

Visai sausai ir proziškai skamba
Aisčio "Bernelis"
Weshalb, meine Worte
Habt ihr euch so aneinandergereiht,
Dass mein Maedchen
Mir keinen Glauben schenkte? . . .
O kas vertime atpažins Brazdžionio
"Per pasaulį keliauja žmogus"?
VVeisshaarig, weisshaarig wie ein
bluehender Kirschbaum, Im Gesicht spiegelt sich ihm der Himmel, Wie die Seele eines Verstorbenen
die nie mehr verdirbt,
Geht der Mansch, geht der Mensch
durch die VVelt (psl. 183)

Vertėjai nemaža sunkumų sudarė kai kurių poetų labai taupus žodis. Norėdama tiksliai išreikšti mintį, turėjo ją plačiau atpasakoti, todėl kai kurių eilėraščių eilutės veik dvigubai pailgėjo. Geriau pavyko tie eilėraščiai, kur mintis vaidina reikšmingesnį vaidmenį. <Pvz., Nėries "Atleisk, o Dieve" Verzeih, oh Herr, mir meine Suenden, Ich liebte viel, ich litt auch viel, Ich sehnte mich, ich kaempfte, Jetzt bring ich Dir Mein blutig und zerfleischtes Herz.
(psl. 99)

Neblogai perduodama nuotaika ir J. Degutytės eilėraštyje "Juodas medis", nes jis nėra paremtas rimu. bet vertime eilutės gerokai pailgėja. Hoch und gerade ragst du — wie ein schwarzer Blitz — der in meinen Huegel sich gebohrt hat Wie nackt bist du:
es gibt keine Masken — in diesem
KarnevaL
keine Antwort — in diesem eisernen
Gericht
Žinoma, lengva surasti trūkumų turint prieš akis atliktą darbą. Daug sunkiau ar stačiai neįmanoma būtų jį pačiam atlikti. Todėl, nepaisant pasitaikiusių netobulumų, vertėja nusipelno tikros pagarbos, kad viena ėmėsi tokio milžiniško darbo — supažindinti vokiečius su lietuvių poezija, bent kiek įvesti ir mūsų poetus į Vakarų pasaulį.
Ona Penkauskaitė

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai