Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Kompiuteris — lietuviškosios veiklos naujas talkininkas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS DUNDZILA   
II Mokslo ir Kūrybos Simpoziume Vytautas Strolia skaitė pranešimą apie kompiuterio naudojimą sudaryti lietuviškosios diskografijos vardynui. Pranešimas buvo įdomus bei aktualus ne tik platesnei visuomenei bei įvairių kultūrinių duomenų rinkėjams, bet ir kompiuterių srities darbuotojams. Toje pačioje sesijoje už prelegentų stalo sėdėjęs dr. Pr. Zunde (Georgia Institute of Technology informacijos technologijos profesorius, buvęs Vokietijos LB Krašto Valdybos pirmininkas) apie V. Strolios darbą taip atsiliepė: "Jeigu šiame simpoziume būtų dalinami ordinai, tai Tamsta už savo darbą tikrai būtum apdovanotas!"

Čia nekartosime V. Strolios skaityto pranešimo. Verčiau bus žvelgiama į patį V. Strolios atlikto darbo pobūdį ir, remiantis šiuo pavyzdžiu, į galimybę kompiuterius panaudoti kitose lietuviškosios veiklos srityse. Čia nebandome vertinti V. Strolios atlikto darbo muzikos mokslo atžvilgiu, bet džiaugiamės autoriaus pasirinktu darbo įrankiu — kompiuteriu ir teigiame, kad kompiuteris gali būti ir kitų lietuviškųjų darbų talkininku.

Pradėsime su keliais aptarimais. Diskografijos vardynas, V. Strolios apibrėžimu, yra plokštelėse įrašytos muzikos kompozitorių, poetų, atlikėjų (solistų, instrumentalistų, dirigentų ir t.t.), leidėjų ir kitų su plokštele susijusių asmenų su-katalogavimas. Vardynas mums duoda ilgą sąrašą pavardžių, kokiu nors keliu pakliuvusių į lietuviškos muzikos, lietuvių išleistas plokšteles.

Kompiuteris yra per paskutinius 25 metus visame pasaulyje paplitusi elektroninė informacijos apdirbimo (rūšiavimo, skaičiavimo, grupavimo, laikymo ir t.t.) mašina, naudojama visose moderniųjų dienų gyvenimo srityse. Lietuviuose jau bandėme su kompiuteriu skaičiuoti I-jo Jaunimo Kongreso anketos duomenis. V. Strolia šiuo savo darbu bene pirmasis kompiuterį panaudojo kiek platesniam, gal sunkesniam, jau grynai lietuviškam uždaviniui.

Strolių pavardės muzikos srityje yra plačiai žinomos. Vytautas Strolia, profesionalas — fagotistas, chorų ir ansamblių vedėjas, New Yorke dirba su kompiuteriais kaip programų rašytojas, analistas. Pastaroji profesija apima įvairių sistemų sprendimus bei procedūras ne tik kompiuteriams reikalinga forma, bet ir kompiuterio simbolikoj — dažnai vadinamoje "kalboj". Šiam uždaviniui "gaspadoriškai" paaiškinti tiktų tokios analogijos: kelių kalbų žinovas išprususiai verčia literatūros kūrinius iš vienos kalbos į kitą; arba gydytojo instrukcijos vaistinei duodamos recepte — susiduriama su tam tikra technika, su terminologija, reikalavimu receptą tiksliai išpildyti ir t.t.

Diskografijos Vardynas
Lietuviškos diskografijos vardyno darbą V. Strolia pradėjo įprastomis kabinetinio darbo priemonėmis. Apsivylęs bibliografinių išnašų kortelės ribotumu, griebėsi už kompiuterio. Nėra abejonės, kad autoriaus išprusimas tiek muzikoje tiek kompiuterių pritaikymo srityje daug prisidėjo prie šio sprendimo pasirinkimo, o taip pat ir įvykdymo.

Bet koks bandymas sudaryti muzikinių plokštelių vardyną kelia plačius turinio reikalavimus. Turint tinkamas galimybes, jau anksčiau suminėtus duomenis galima gerokai išplėsti, pvz., dokumentuojant instrumentus, muzikinį pobūdį, balsus ir t.t. Tokių žinių katalogavimui V. Strolia yra sudaręs 3 skaitmenų kodą, šiuo metu definuotą apie 350 kategorijų. Jau vien šio kodo sudarymas, mūsų nuomone, yra reikšmingas įnašas sis-tematiškam lietuviškosios informacijos katalogavimui.

Diskografijos vardyno apimtis gali būti matuojama įvairiais masteliais. Šiuo metu vardynas apima apie 250 (kompiuteriu atspausdintų) puslapių, susideda iš keturių dalių: 1) alfabetinio vardyno, 2) mėnesinio kalendoriaus, 3) chronologinio gimimų-mirimų sąrašo ir 4) labai svarbaus specialybinio asmenų sąrašo. Atseit, vieną kartą suregistruotos žinios yra surūšiuotos ir atspausdintos keturiais skirtingais būdais: čia V. Stro-liai gali pavydėti ne viena įstaiga, pradedant mūsų enciklopedijos redakcija, einant per laikraščių bei radijo valandėlių redakcijas ir baigiant vietinėmis amerikiečių bibliotekomis.

Vartydami Vardyną, akimis bėgame nuo sąrašo pradžioje esančios A&R garso įrašymo studijos Filadelfijoje iki Žymantienės-Žemaitės sąrašo gale. Šioje dalyje viso sutelkti 4,326 įrašai, iš kurių 3,465 yra skirtingi pavadinimai, pavardės! Antra Vardyno dalis prasideda su nežinia kada gyvenusiu Kaziu Černiausku, po jo seka 1757 gimęs D. Poška ir eilė nelietuvių. Bendrasis kalendorius apima 1714 sausio 1 d. gimusį Kristijoną Donelaitį iki gruodžio 31 gimusio V. Kudirkos, V. Verikaičio bei 1899 gruodžio 31 mirusio Milloekerio. Chronologinės dalies pradžioje eina XVI a. gyvenęs Ronsard, ši dalis baigiama 1968 gimusiais jaunaisiais plokštelių menininkais — Grigaityte, Tijūnėliu ir Venclovaite. Po 1968 metų matome tik labai liūdną mūsų mirusiųjų sąrašą. Bene įdomiausia yra paskutinė Vardyno dalis — sąrašas pagal specialybes.

Ruošdamas Vardyną, autorius darbo metodikoje stengėsi kuo pilniau įvesti visus reikalingus lietuvių kalbos bruožus, ypač pilnos lietuviškosios abėcėlės srityje. Spėliočiau, kad dažnas profesionalas, alkdamas kuo greičiau naudotinų rezultatų, būtų daręs tam tikrus kompromisus. V. Strolios tvirtos valios ir pastangų dėka dabar turime rimtai, moksliškai naudotiną medžiagą, sistemingai paruoštą su rašybos ženklais, nors kompiuteryje ir neturint lietuviškos abėcėlės. Taip pat Vardyno įvade yra pastaba, kad turėta bėdų su angliškojo alfabeto rūšiavimu — kai kurios pavardės it buvo išstumtos iš lietuvių leidiniams įprastos eilės tvarkos ir t.t.

Su Vardynu V. Strolia griebėsi ir lietuviškosios terminologijos kūrimo kompiuterių techno-1 sijai. Galų gale berašydamas pačias programas, naudojo daug lietuviškų, COBOL kalboj leistinų terminų. Pastarasis užsiangažavimas didesnės reikšmės neturi: laikytinas bandymu "pažiūrėti, kaip atrodys" ir, be abejo, autoriaus lietuviškų kaulo smegenų parodymu.

Vardyno medžiagai reikėjo įvairiausių šaltinių. Naudotasi katalogais, Lietuvių Enciklopedija, keliom kitų enciklopedijom, visokiausia spauda. Spėliočiau, kad autorius daugelį plokštelių yra pats savo rankose vartęs, gal daug jų savo rinkinyje turi.

Čia suminėtos pastabos liudija, kad darbas yra atliktas kruopščiai, profesionališkai, su apčiuopiamu patriotizmo žiupsniu. Priimant vietinės technologijos varžtus lietuviškajam raidynui, Vardyno techniškas atlikimas yra be priekaištų.

Kompiuteris mūsų tarnyboje
Kyla klausimas: ar galima tikėtis, kad kompiuteris taptų mūsų lietuviškojo gyvenimo techniškųjų darbų talkininku? Atsakymas yra neabejotinai teigiamas.
Vardynas yra puikus įrodymas, kad — iš kompiuterių technišku atžvilgiu — labai paprastomis, kasdieninėmis priemonėmis užsibrėžtam tikslui išgauta fantastiškai daug. Tiesa, kiek tai liečia kompiuterių panaudojimą, tai V. Strolios Vardynas yra šiaudas jūroje: panašių darbelių pavyzdžių vietinėje aplinkoje yra tūkstančiai. Tad nebandydami nuvertinti V. Strolios atlikto darbo, labai džiaugiamės sėkmingu kompiuterio panaudojimu rimtam lietuviškam uždaviniui. Tokių uždavinių lietuviškame gyvenime matome daugelį ir čia kompiuteriui pranašaujame ateitį, o sau — apčiuopiamą naštos palengvinimą.

Jau simpoziumo metu V. Strolia dalyviams išdalino Vardyno ištraukų apie 20 egz. Po simpoziumo susirūpinta šiam darbui rasti bazę ateičiai: išsiuntinėtas trumpas pranešimas kai kurioms mūsų institucijoms. Su malonumu čia paminėsime, kad šis straipsnelis yra "Aidų" redaktoriaus atsiliepimo ir susidomėjimo išdava.

Tad visai konkrečiai privalome savęs klausti: kokiu būdu ir kur kompiuteris gali ateiti talkon?
Pr. Zunde, daręs pranešimą toje pačioje simpoziumo sesijoje, peržvelgė naujesnius mokslo metodus bei išeivijos problemas ir konstatavo, kad čia rimta sritis, su studijų galimybėmis toliau besigilinančiam studentui Georgia Institute of Technology. Kompiuteris, informacijos technologija, sistemų mokslas tokiose studijose neabejotinai figūruotų.

1974.III.9 d. "Drauge" yra minimas LB Krašto Valdybos pirmininko J. Gailos rūpestis sudaryti lietuvių kartoteką. Lygiai tokią pačią mintį simpoziume kėlė ir Modestas Jakaitis. Tokia kartoteka būtų ekonomiškai pateisinama ir praktiškai užlaikoma tik su kompiuterio pagalba.

Šių metų kovo mėnesį pradėti svarstymai su Lietuvių Foto Archyvo direktoriumi kun. Algimantu Keziu, S.J. Archyvas jau dabar turi virš 3,000 spalvotų lietuvių dailininkų darbų skaidrių. Reikia katalogo, inventorizacijos. Nėra kalbos, kad kompiuteris ir V. Strolios Vardyno patirtis čia galės daug padėti.

Ar vardynų, Vardyno sudaryme naudota technika ir — galų gale — kompiuterių technika negalėtų naudotis mūsų organizacijos, laikraščių redakcijos, kultūriniai archyvai? Atsakymas teigiamas ir beveik garantuotas ateičiai, už 5 m., gal ne daugiau kaip 10 metų. Ar Encyclopedia Lituanica redakcijos rūpesčiuose išsamesnis vardynas nebūtų naudingas šiandien? O kaip su Lietuvių Enciklopedijos papildomu tomu, sakykime 1979 m., po dešimtmečio nuo paskutiniojo tomo pasirodymo? Ar laikraščių redakcijos nenorėtų turėti platesnio indekso?






Aišku, kalbant apie efektingą kompiuterio naudojimą saviems reikalams, susiduriame su piniginiais rūpesčiais. Išsamiai šio reikalo čia neanalizuosime, tačiau kai ką galima paryškinti.

Charakteringa, kad, nežiūrint infliacijos ir kylančių kainų, kompiuterių naudojimo kaštai krinta. Darosi vis pigiau su kompiuteriu informaciją manipuliuoti. Kas prieš dešimtmetį buvo beveik neprieinama, šiandien yra kasdienybės centai, doleriai, gal net šimtinės.

Kaštus galima pailiustruoti ir V. Strolios Vardyno apytikre kaina. Dirbdamas prie Vardyno, V. Strolia susidūrė su 3 rūšių išlaidomis: 1) pačių žinių surinkimu ir paruošimu, 2) kompiuterio programų parašymu bei paruošimu, naudojant tą patį kompiuterį, ir 3) kompiuterio naudojimu, rūšiuojant surinktą medžiagą ir spausdinant Vardyną.

Neįsivaizduoju, kiek triūso valandų V. Strolia praleido rinkdamas medžiagą, tačiau šis darbas liktų lygiai toks pat ir nenaudojant kompiuterio. V. Strolia savo programas parašė irgi pats, tuo sutaupydamas daug išlaidų. Grynai komercinėj aplinkoj, samdant profesionalus, tokių programų paruošimas truktų apie mėnesį ir kainuotų 2-5 tūkstančius dolerių, žiūrint kaip ir kas dirbtų ir "plėštų".
 Savanoriškomis jėgomis programas būtų galima paruošti nieko nemokant, gal tik išleidžiant kokius 100-300 dol. už kompiuterio naudojimą. Turint medžiagą ir paruoštas programas, galutinis Vardyno išrūšiavimas ir atspausdinimas gali kainuoti nuo 10 iki 50 dolerių, vėl žiūrint kur ir kaip darbas atliekamas. Jokia spaustuvė nesurinks tokio teksto, neatspausdins pigiau!


Turint galvoje, kad Vardynas nėra romanas, bet kataloginio pobūdžio leidinys, tai ir jo "tiražas" svyruotų tarp 3 ir 5 egzempliorių, išeinančių, sakykime, du kartus per metus.

3. Išvados
V. Strolios paruoštame lietuviškosios diskografijos vardyne matome daug žadantį pragiedrulį ateities lietuvių gyvenime. Teigiame, kad kompiuteris, sėkmingai V. Strolios panaudotas šiame darbe, bus naudojamas ir kituose lietuvių darbuose.
Jau pats Vardyno pasirodymas yra džiuginantis reiškinys. Su Vardynu modernioji kompiuterių technologija atėjo į lietuviškojo gyvenimo uždavinius. Nėra abejonių, kad šios technologijos panaudojimas mūsų veikloje plėsis.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai