Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Antano Smetonos laiškai J. Šaulio archyve PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   
Rugpiūčio 10 sukako šimtas metų nuo nepriklausomos Lietuvos pirmojo prezidento A. Smetonos gimimo. Visose didžiosiose lietuvių kolonijose surengti šios sukakties iškilmingi minėjimai. Ta proga dedami dr. J. Šaulio archyve esantieji A. Smetonos laiškai. — Red.

Dr. Jurgio Šaulio archyve, kurį 1952 m. yra įsigijusi Pensilvanijos universiteto biblioteka Filadelfijoje, yra septyni Antano Smetonos laiškai iš 1919 - 1934 m. Šeši rašyti Šauliui ir vienas ikan. (vėlesniajam prelatui) Konstantinui Olšauskui. Kadangi Smetonos laiškai archyve nėra atskirai sudėti (kaip pvz. ten yra išskirti J. Biliūno, Lazdynų Pelėdos, G. Petkevičaitės - Bitės, Vydūno ir dar kai kurių kitų), o pavardžių indekso archyvas neturi sudaryto, tai gal dar koks Smetonos laiškas ir liko mano nepastebėtas tarp gausių archyvo laiškų ir raštų.

J. Šaulys (1879 - 1948), veiklus visuomenininkas nuo pat jaunystės metų, paskiau Lietuvos Tarybos narys, o nepriklausomaisiais laikais ilgametis Lietuvos atstovas įvairiuose kraštuose, savo įspūdingą rankraštinį archyvą ėmė kruopščiai kaupti jau nuo XX amž. pradžios. Pirmasis Smetonos laiškas tėra betgi iš 1919 m. Mat, jaunystėje priklausęs gana radikaliam kairiajam mūsų visuomenės sparnui (pvz. draugavo ir gausiai susirašinėjo su V. Kapsuku - Mickevičium), Šaulys nepalaikė ryšių su Smetona, gal net ir nepasi-pažino su juo. Vėliau, jau karo metu, juodu labai suartėjo bendroje lietuviškoje veikloje, kai Šaulys įėjo Lietuvos Aido redakcijon, o ypač, kai abu darbavosi Lietuvos Tarybos prezidiume, kur Smetona buvo pirmininkas, o Šaulys vicepirmininkas ir generalinis sekretorius. Žinoma, abiem gyvenant Vilniuje ir nuolat susitinkant, nebuvo juk reikalo susirašinėti, tad pirmasis Smetonos laiškas Šaulio archyve yra jau iš to laiko, kai Šaulys buvo Lietuvos atstovas Berlyne. Vėliau kokių glaudžių santykių Smetona ir Šaulys nepalaikė, tad ir Smetonos laiškai Šaulio archyve yra negausūs ir daugiau atsitiktinio pobūdžio.

Šaulio archyve esančius 1919 - 1920 m. Smetonos laiškus jau yra minėjęs ir jais rėmęsis istorikas Alfredas E. Sennas (žinomojo kalbininko sūnus) savo veikale The Emergence of Modern Lithuania (1959), kurį rašydamas kruopščiai pasinaudojo Šaulio archyvu. Patys Smetonos laiškai betgi čia dabar, kiek žinau, skelbiami spaudoje pirmą kartą. Laiškų kalba ir rašyba netaisoma.

1.
Berlynas, Continental Sausio 23 d. 1919
Jo Sveikatai kun. kanon. K. Alšauskiui.
Kaune1 išbuvau nuo 1 ligi 14 d. sausio. Mūsų naujoji valdžia, ministeriu pirmininku Sleževičium priešakyje, atsikėlė Kaunan iš Vilniaus 2. d. sausio.2 Visa nekaip atrodo Lietuvoje: susisiekimas tegalimas Suvalkų žemėje ir Kauno gub. dalyje.

Visur anarchija. Naujoji valdžia daugiausia užsiėmusi organizuoti apsaugą. Yra jau apie 3000 žmonių, po 1000 pulke, surinkta. Bet tai dar nedidelė, nesutvarkyta pajėga. Vokiečiai tarsi nori padėti, ištikrųjų tik pakenčia apsaugą, ginklų tedavė maža: apie 2000 šautuvų. Savaime, pati Lietuva jokiu būdu nestengs apsiginti nuo bolševikų. Vokiečiai traukdamies palieka didžiausią netvarką, pasiima su savimi visą judamąjį gelžkelio materialą: lokomotivas ir vagonus. Žinių mūsų valdžia negauna išsvetur. Taip pat ir mūsų Berlyno pasiuntinybė jų negauna. — Nei Valdemaro, nei Yčo, sugrįžęs Berlynan, neberadau. Atvažiavau su šeimyna čionai, laukiu leidimų į. Šveicariją, bet dar nesulaukiau ir nežinau ar sulauksiu. — Labai netikusį įspūdį padarė ant lietuvių Rosenbaumo4 pareiškimas spaudoje, kad Lietuva turinti būti didelė: su Minsku, Mogilevu, Vitebsku ir t.t. Lietuviuose niekur neras pritarimo tokios plačios ribos, priešingai, iššauks daug protestų.5
 Meldžiamieji, stabdykite tokius įsišokėlius, jie pridirbs mums nebepataisomų eibių. — Kodėl jūs neduodate jokių žinių Lietuvių pasiuntinybei iš Paryžiaus6 Berlynan? Be jų nieko negalima nusimanyti apie Lietuvos likimą pas Ententę. Ar gali Lietuva tikėtis iš Amerikos ar iš kito kieno pagalbos ir kuomet? Kame ir kokia lietuvių akcija reikalingiausia yra dabar? Iš ko galime laukti daugiausia paramos Lietuvai? Ką yra pasiekusi jūsų delegacija? Ir kita klausimų eilė mums rūpi begalo. Męs čia sėdime kaip kalėjime nuo viso pasaulio atkirsti, ir diena iš dienos laukiame, kad kas išvaduotų. — Vokiečiai tebevaro savo senai nustatytą politiką su mumis: stengiasi kuodaugiau-siai išplėšti iš Lietuvos, neduoti jai susiorganizuoti, pataikauja bolševikams, palaikydami su jais "Fūhlungsnahme" [sąlytį, kontaktą],'žadėdami šį tą mums ir nieko netesėdami. — Vilniuje bolševikai išdraskę Tarybos butą, net meblius viduje sulaužę, mano butą visai išplėšę, nieko nepalikdami. Biržišką su Janulaičiu7 laiko suėmę kalėjime. Tiek gavau patirti apie Vilnių, viešėdamas Kaune. Be to, sodžiuose atėję plėšia ūkininkus, renka galžūdų būrius ir su jais dalinasi turtus. Ypač žydai padeda bolševikams. Žemaičiai nori gintis, bet negauna ginklų. Vienas Žemaičių atstovas užvakar buvo lietuvių pasiuntinybėje ginklų reikalais. Sako, jeigu jie turėtų bent kelius šimtus šautuvų ir kelias armotas, tai galėtų slankiojančius bolševikus išmušti.
Baigdamas savo raštą, prašau man galimu keliu atsakyti,
Labų dienų
A. Smetona

2.
Stockholm, 15.11.19 Lietuvos Pasiuntiniui Berlyne Jo Sveikatai D-rui Jurgiui Šauliui Šio mano rašto padavėjas p. Ulmann'as,8 Latvių vyriausybės ministeris pirmininkas, važiuoja politikos reikalais pasikalbėti su Lietuvos valdžia Kaunan. Stockholme aš, ministeris M. Yčas ir kiti jau esame su juo kalbėjęsi. Latvių reikalai užsienyje stovi negeriausia: į juos žiūrima dėl bolševizmo abejojimai; tai viena, antra jie mat neturi pinigų ir todėl, jieškodami užsienyje pagalbos, neturi kuo paspirti savo akcijos. Be to, matyti, rusų agitacija prieš juos labai smarkiai varoma.

Latviai pasigadino sau, šiek-tiek ir mums, savo netaktu Šveduose: įsteigė biurą Stockholme švedų laisvanoriams rinkti Latvijon, pradėjo laisva-noriai skelbtis, ir kai atėjo derybų kalba del sąlygų, tai latviai pasisakė neturį pinigų. Dabar spauda labai užsipuola ant jų; užsipuldami švedai ant latvių, painioja juos su lietuviais.
Taigi, p. Ulmann'as, niekur negalėdamas gauti paskolos, norėtų gauti jos iš Lietuvos valdžios, norėtų pasiskolinti nors penkių milijonų markių. Mudu su M. Yču manome, kad jiems reiktų paskolinti tą sąlyga, kad visa geležkelio linija ligi Lie-pojaus būtų Lietuvos žinioje, kad Liepojumi Lietuva galėtų naudotis visai liuosai, pagaliaus, kad geležkelio linija nuo Kretingos ligi Liepojaus ar paliktų lietuvių rankose; tai visa, ligi skola bus grąžinta ar bent ligi taikos konferencijos nutarimų šiame klausime.9

Latviai mums palaikyti reikia, taip darant rytuose bendrą frontą prieš bolševikus, taip siekiant nepriklausomybės. Nors, antra vertus, tariantis su latviais, reikia būti atsargiems, kadangi jie nepastovūs ir jų valdžia tebėra silpna. Mes abejojame, beg jiems pavyks sudaryti stipri apsaugos pajėga kovoje su bolševikais. Šiuo reikalu teks Lietuviams bei igauniams daugiausia energijos padėti. —
Stockholme tikrai paliksiu dar bent dešimtį dienų. Kaip mums Šveduose vyksta ir kaip išviso vyksta Skandinavijoje, Tamstai bus pranešęs M. Yčas ministeris. Apie mano misijos darbus Stockholme, apie jų planą ar bus jis kalbėjęs. Kas bus skubotai žinotina mūsų valdžiai praneš mūsų pasiuntinys J. Aukštuolis.10
Labų dienų

A. Smetona, Liet. V. Tarybos Prezidentas P. S. Užmiršau išvažiuodamas iš Berlyno pasirašyti ant Schatzscheinų. Jei reikalingas mano parašas, tai prašau atsiųsti kurjeriu į Stockholmą ir pasakyti raštu kokia suma reikia pasirašyti. A. Smetona

3.
Kopenhaga, kovo 4 d. 1919 m. Lietuvos Pasiuntiniui Berlyne D-rui Jurgiui Šauliui
P-nas Dodis,11 kurs šiandien važiuoja iš Ko-panhagos Berlynan, mūsų nuomone — mano, p. Savickio12 ir p. Aukštuolio, tiktų prekybos įgaliotiniu visai Skandinavijai. Tai vietai užimti jam privalumų nestinga: puikiausiai moka anglų, vokiečių, ispanų kalbas, moka kiek rusiškai, lenkiškai, na, žinoma, ir lietuviškai; gimęs, augęs Amerikoje, iškilęs viršum savo prekybos talentu, šiandien jis yra nebiednas žmogus, sako turįs ligi milijono. Ką svetimam skirti tokią svarbią prekybos įgaliotinio vietą, tai jau velyk savam, turinčiam tiek daug prityrimo. P-nas Dodis pažįstąs Amerikoje Šerną, Alšauskį, M. Petrauskį13 ir kitus žymesnius lietuvius. Vokiečių pasiuntinybė Kopenhagoje jam tevizavo pasą ligi Berlyno, taigi pasirūpink jam išgauti Vokiečių vizą ligi Kauno ir atgal bent dviem savaitėm. Man rodos, bus geriausia, jeigu p. Dodis pats pasikalbės su mūsų vyriausybe apie visa: kokių prekių galima gauti Skandinavijoje, kokiomis kainomis, kuriuo daiktu ir kiek greitumo, pagaliaus, kuriomis sąlygomis jis apsiimtų būti prekybos įgaliotiniu.

Kovo 7 d. (penktadienį) darova su p. Novickiu vakarėlį su danų presos, politikos ir prekybos atstovais. Tokiu būdu užmegsiu klausimą del santykių su Lietuva, dabar dėl instruktorių ypač ūkio srityje. Rytoje abu ketiname apsilankyti pas Danijos užsienių ministerį.

Ar davė vokiečiai ginklų, kiek buvo žadėję, ir ar jie jau pristatyti Lietuvon? Ar pabaigtas Berlyne rūbų ir išviso apsitaisymo klausimas mūsų kariuomenei? Jei apie tai galėtum man kokiu būdu pranešti.
Man rūpi, ar mano žmona su vaikais bus jau nuvykusi Šveicarijon, ir kur ji apsigyveno. Būčiau Tau labai dėkingas, jei man galėtum duoti žinią apie. Gal per mano svainę Chodakauskaitę14 galima būtų sužinoti, ir paskui per kurjerį man Kopen-hagon pranešti.

Ar be M. Yčo yra jau kas iš mūsų paskirtos delegacijos nuvažiavęs Paryžiun? Ar p. Čepinskis su p. Bizauskiu15 jau išvažiavę London[an]? Aš po savaitės važiuosiu Christianijon kelioms dienoms, išten grįšiu Kopenhagon, kiek pabuvęs Stockholman, kur tikiuosi sulaukti pr. Niemi.16 ir išten jau vykčiau per Berlyną Lietuvon.

Pagaliaus. Man rodos, nepatogu dėti priežiūros vienos pasiuntinybės ant kitos: kiekvienas pasiuntinys juk yra tiesiog atsakomas prieš vyriausybę, esant atsakomam ir prieš kitą-kurį pasiuntinį, sumažėtų prižiūrimo pasiuntinio autoritetas. Ypač nepatogu būtų, jei kiti pasiuntiniai būtų prižiūrimi iš Berlyno, į kurį šiaip ar taip skersai žiūrima Ententės. Reikiamas kontaktas tarp pasiuntinių būtų geriausiai palaikyti dažniau duodamomis žiniomis, kits kitą informuojant.
Širdingai spaudžiu Tau ranką
A. Smetona

Kaunas, Sausio 12 d. 1920 .
Mielas Jurgi,
Tavo laiškelį, rašytą 30-XII-19, esu gavęs jau senokai, tik užtrukau su atsakymu. Man rodos be reikalo pats pasiskubinai išvažiuoti iš Šveica rijos:17 reikėjo palūkėti, kol būtų šiek-tiek apsi tvarkiusi ten Lietuvos pasiuntinybė. Visus Tavo raštus, man iš Šveicarijos siųstus, taip-pat esu gavęs. Nesusipratimai tarp Ministerijos ir Tavęs man yra žinomi. Bet aš nelaikiau patogiu daiktu į juos kištis, kadangi nesu čia atsakomas asmuo. Tu taisaisi nervus, o aš čia vis toliau gadinuos. Steigiamojo Seimo Rinkimų dienomis paskirtos ir paskelbtos 14-kė ir 15-kė š. m. balandžio dienos. Tik bijau, beg suspėsime pasiruošti tam laikui. Iš prityrimo žinau, jog mes vis vėlinamės bent mėnesiu ar pusantro. Taip pasivėlinome pusantro mėnesio su savavaldybių rinkimais.
Lietuvoje nors sunkiai eina darbas, bet eina, nestovi ant vietos. Ypač sunku, kad visur ir visuomet stinga valstybei ištikimų bendradarbių. Valstybės mechanizmas eina painyn, o žmonių jam iikti nelengva suieškoti. Man rodosi, mums labai dažnai trūksta geros valios ir noro rimtai pasimokyti. Žmonės, kurie nebuvę valdžioje ar nebesą valdžioje, kartais net džiaugiasi, kad vienur kitur vyriausybei nevyksta kaip reikiant. Tau svetimoj Salyje esant rasit aiškesnė darosi ta mūsų yda, tas dar mažas asmens savarankumas, ta mūsų mėgiama brėžti asmens nepriklausomybė. Gi nuo asmens nepriklausomybės pareina ir viso mūsų krašto nepriklausomybė.
 —
Pabuvus, sustiprėjus Tau svetimame krašte gal bus ir naudinga: galėsi geriau darbuotis atnaujintomis pajėgomis. Kartais reikia vėdintis. Lietuvai dabar svarbi valanda vidaus organizacijoje. Jos padėjimas šiandien eilėje naujai įsikūrusių valstybių galima pavadinti "splendid iso-lation".18 Ar tai geran išeis, nelengva atspėti. Toks jis susidarė kaip ir savaime. Lenkai su Latviais, ypač Latviai. Žmonių padėjimas Lenkų okupacijoje begalo sunkus, vietomis tiesiok nepakeliamas. Pavasarį graso jiems badas.
Siųzdamas Tau ir Tavo Žmonai daug labų dienų nuo savęs ir nuo savo žmonos, spaudžiu Tau ranką
Tavo A. Smetona

5.
Įgaliotam Ministrui Romoje prie Šv. Sosto20 D-rui Jurgiui Šauliui.
Dėkui Tamstai už Švenčių linkėjimus ir sveikinimus. Ir aš Tamstai linkiu sveikatos ir visa, ko Tamsta sau geistum.
Tamstos laiškan21 neatrašiau tuojau dėl to, kad šį tą norėjau išsiaiškinti ir kad esu kiek apsileidęs. Mat šiek tiek pavargstu.
Asmens dovana Šv. Tėvui (Daukšos postilė)22 gauta. D-ras Zaunius,23 tur būt, jau bus Tamstai apie tai pranešęs. Del kolegijos prie Vatikano Tamstos pranešimą esame svarstę. Gal ir išeis iš jo šis tas. Tik bėda, kad mūsų Bažnyčios ierar-chai nesukalbami. Jiems nei Konkordato nei įstatymų nėra. Kana ką mano ir kana kaip galvoji. Keisti žmonės. Nuncijus24 nesiorientuoja, bėgioja ir sukasi užuot rimtai dirbęs. Kad tik nesusipainiotų! Nei šį nei tą padarė dėl Ministro25 moterystės. Dabar gal pats supranta pasikarščiavęs. Bet, rodos, susitvarkysime.
Daug labų dienų
A. Smetona
Kaunas 1930.1.10

6.
Įgaliotam Ministeriui Berlyne
Ministrui D-rui Jurgiui Šauliui Sugrįžęs iš savo tėviškės, iš Užulėnio, nudžiugau Tamstos dovana, mano vardo dienos proga

man atsiųsta, Morkūno Lietuvoiszka Postilla.26 Kad ir trūksta jai pradžios ir galo, tai vis dėlto nenustoja tautinės brangenybės pobūdžio. Ir dar taip gražrarsutvarkyta, apdorota. Nuoširdžiai salcau ačiu Tamstai! Rytoj išvažiuoju Palangon ilsėtis. Išbūsiu tenai bent mėnesį. Be to, negaliu nepadėkojęs praleisti ir tos gražios man dedikacijos, stilingomis raidėmis papuoštos, kuri eina prieš Bibliografinę, labai vertingą Žinią.
Siunčiu Tamstai daug labų dienų.
A. Smetona
Kaunas, 1933 m. liepos 5 d.

7.
Ministrui D-rui Jurgiui Šauliui Mielas Drauge,
Labai nudžiugau Tamstos dovana, Kojalavi-čiaus Historia Lithuaniae,27 mano sukaktuvėms28 atsiųsta. Taip retai gražus egzempliorius, taip is-toringas, meniškai įrašyta man dedikacija! Puiki dovana. Visą vieną vakarą praverčiau, skleisdamas lapą po lapą. Tai bus papuošimas mano nedidelio knygyno. Ačiu labai ir už nu [o] širdų sveikinimą su geriausiais linkėjimais Tamstai ir Tamstos žmonai. Ir aš judu abu sveikinu, linkėdamas Judviem pasilsėti atostogose.
A. Smetona
Kaunas 1934 m. rugsėjo 13 d.
1. Kaunan Smetona atvyko iš Berlyno, kur jis, kaip Tarybos pirmininkas, drauge su finansų ministru Martynu Yču 1918.XII.30 pasirašė su vokiečiais 100 milijonų markių paskolos sutartį (M. Yčas, "Lietuvos vyriausybės sudarymo etapai ir jos pirmieji žingsniai", Pirmasis Lietuvos dešimtmetis, 1930, p. 93). Iš Kauno Smetona per Berlyną išvyko Skan-dinavijon, o šeimą išsiuntė Šveicarijon, kur ji išbuvo iki 1919 m. vėlyno rudens (A. Merkelis, Antanas Smetona, 1964, p. 93).
2. Antrasis Lietuvos ministrų kabinetas, sudarytas 1918. XII.26 Mykolo Sleževičiaus, gavo skubiai pasitraukti iš Vilniaus, į kurį artėjo Raudonoji armija.
3. Augustinas Voldemaras, kuris Sleževičiaus ministrų kabinete liko užsienio reikalų ministru, 1919.1 drauge su Smetona važinėjo po skandinavų kraštus, o vasario mėn. išvyko Londonan ir iš ten Paryžiun, kur vadovavo Lietuvos delegacijai Paryžiaus taikos konferencijoje (A. Senn, The Emer-gence . . ., p. 86). Yčas nuvyko Šveicarijon, o iš ten, kad ir negavęs prancūzų vizos, atsidūrė Paryžiuje (Senn, The Emer-gence, p. 89).
4. Simonas Rozenbaumas (1859 - 1935), 1918 m. kaip žydų atstovas kooptuotas Lietuvos Valstybės Tarybon, pirmajame ministrų kabinete užsienio reikalų viceministras, Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje narys.
5. Panašių pažiūrų Lietuvos sienų klausimu, kaip Smetona, buvo ir M. Sleževičius. Dar 1918.X.7 laiške iš Maskvos rašė Šauliui: "Pagalios, nustatydami Lietuvos sieną, venkite gudų žemių. Tai akmuo prie Lietuvos kojų, kurs mus gali labai greitai paskandinti".
6. Olšauskas tuo metu irgi buvo Paryžiuje kaip Lietuvos delegacijos taikos konferencijoje narys.
7. Mykolas Biržiška, švietimo ministras antrajame ministrų kabinete, vyriausybei pasitraukus Kaunan, liko Vilniuje kaip Lietuvos vyriausybės įgaliotinis. Vilniuje liko ir Augustinas Janulaitis, ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas, Voldemarui išvykus užsienin. Biržiška buvo bolševikų suimtas 1919.L8/9 naktį, bet jau 1.12 paleistas (M. Biržiška, Dėl mūsų sostinės. I, 1960, p. 76 - 88). Neilgai buvo suimtas ir A. Janulaitis.
8. Karlis Ulmanis (1877 - 194.2), paskutinis nepriklausomos Latvijos prezidentas.
9. 1919.III.1 M. Sleževičius ir K. Ulmanis pasirašė Kaune "Sutartį su Latvija dėl paskolos Latvijai 5 mil. vokiečių markių ir dėl naudojimosi Liepojos uostu" (tekstas išsp.: Lietuvos sutartys su svetimomis valstybėmis. Surinko ir sutvarkė Pranas Dailidė. I, 1930, p. 3 - 5).
10. Jonas Aukštuolis buvo tada (nuo 1919.1.1) Lietuvos
atstovas Švedijai.
11. Apie Dodį daugiau žinių, deja, nepavyko rasti.
12. Jurgis Savickis buvo tada (nuo 1919.1.1) Lietuvos at-
stovas Danijoje.
13. Tai žinomi Amerikos lietuvių veikėjai: Juozas Adomaitis - Šernas (1859 - 1922), Lietuvos redaktorius ir daugelio mokslinės populiarizacijos knygų autorius; Antanas Olšauskas (Olševskis, 1863 - 1942), bankininkas, liet. knygų leidėjas. Mikas Petrauskas (1873 - 1937), žinomasis kompozitorius. 1907 - 1920 m. su pertraukomis gyvenęs Amerikoje.
14. Jadvyga Chodakauskaitė (vėliau Tūbelienė), Smetonienės sesuo, 1919 m. prie Lietuvos neoficialinės atstovybės Berne įsteigto spaudos biuro vedėja (Lietuvių Enciklopedija. XVI, p. 48).
15. Vincas Čepinskis (1871 - 1940), vėlesnysis Vyt Didz. Universiteto fizikos profesorius ir rektorius, ir Kazimieras Bizauskas (1893 - 1941?) buvo 1919.III pasiųsti Londonan steigti Lietuvos atstovybės (pirmasis buvo atstovas, antrasis — patarėjas) ir perimti ligi tol neoficialinę atstovybę iš J. Šliūpo (Senn, The Emergence . . ., p. 85).
16. Aukusti Robert Niemi (1869 - 1931), suomių tautosakininkas, taip pat rinkęs bei tyrinėjęs ir lietuvių tautosaką, didelis lietuvių draugas. 1919 m. buvo Lietuvos vyriausybės pakviestas sudaryti Lietuvos mokyklų programų ir parašė Medžiagą Lietuvos mokyklų reformai (švietimo ministerijos 1920 m. išsp.).
17. Šaulys Lietuvos atstovu Šveicarijoje buvo 1919.IX.1 -1919.XII.1. Pasitraukė dėl nesutarimo su užsienio reikalų ministru Voldemaru (archyve yra visas pluoštas susirašinėjimo tuo reikalu) ir išvyko Bad Nauheimo kurortan, kur kelis mėnesius gyveno ir gydėsi.
19. Tuo supriežodėjusiu posakiu, pirmą kartą 1896 m.
Kanados parlamente pavartotu, buvo apibūdinama XIX amž.
pabaigos Anglijos užsienio politika, vengusi susirišti įpareigo-
jančiomis sutartimis su kitais kraštais. A. E. Sennas. paci-
tavęs tą sarkastišką, anot jo, Smetonos pastabą apie Lietuvos
tuometinę politinę izoliaciją, visam savo veikalo s k
175 - 198), apimančiam 1919.X - 1920.1 laikotarpį, davė "Splendid Isolation" antraštę.
20. Lietuvos atstovu Vatikane Šaulys buvo 192"
V.5.
21. Archyve yra išlikęs to laiško juodraštis, kurį čia ir
pateikiame:
Romoje, 18.XII.1929. Malonus Pone Prezidente, Šiandien gavau Tamstos raštą Šv. Tėvui; jį įteiksiu turbūt sveikindamas Šv. Tėvą Naujaisiais Metais.

Turiu atvirai pasisakyti, aš nusiminiau perskaitęs to laiško tekstą: būsime turbūt vienatinė katalikų valstybė, nepažymėjusi Šv. Tėvo jubiliejaus jokia dovana savo Valstybės Galvos vardu. Tas momentas būtų, žinoma, atitinkamu būdu mūsų priešininkų, ypač mūsų kaimynų iš pietų, išnaudotas prieš mus.
Suprantu, kad ant greitųjų galėjo nesusirasti būdo dabar jau nustatyti dovanos objekto. Bet jei būtų galimybės dar jį surasti, galima būtų susilaikyti tuo tarpu su Tamstos rašto įteikimu, nes jubiliejaus metai bus pratęsti ligi birželio galo.
Grįžęs iš Kauno, buvau, Tamstos pavedamas, surinkęs žinių apie kolegijas ir nusiuntęs jas Ponui Zauniui, pateikdamas kartu ir savo sykiu su prof. Būčių išdirbtą kolegijos įsteigimo projektą. Turiu pabrėžti, kad žinia apie projektuojamąjį kolegijos steigimą yra prasisunkusi, nežinau kuriais keliais, ir pas Sv. Tėvą, kuriam turėjau patvirtinti per paskutinę audienciją, kad pas mus kolegijos steigimo mintis yra svarstoma. Jei dabar su kolegija neišeitų pas mus nieko, pas Šv. Tėvą pasiliktų kaip ir deziliuzija.
Kai dėl Tamstos asmeninės dovanos, Daukšos postilės, buvau pasiūlęs p. Zauniui išgauti per p. Baltrušaitį [Lietuvos atstovą Maskvoje] iš Rusų Mokslų Akademijos egzempliorių, savo laiku per prof. Volterį Kauno kunigų seminarijos paskolintą. Tą egzempliorių, išgavus jį iš Rusijos, Kauno seminarija, be abejojimo, sutiktų tokiam prakilniam tikslui parduoti, o Šv. Tėvui būtų tai maloni dovana, nes jis interesuojasi tarp kita ko ir lietuvių kalba, o per paskutinę audienciją turėjau pasižadėti parūpinti Jam mūsų kalbos žodyną.
Žinoma, įspūdžio nesugadintume, jei įteikiant man Tamstos raštą būtų leista man duoti suprasti, kad iš mūsų pusės atitinkamas jubiliejaus pažymėjimas rengiamas artimuoju laiku.
Rašau apie visa tai Tamstai, nes visa tai liečia kartu ir Tamstos asmenį, kurį Šv. Tėvas visada su širdingumu mini ir kuriam jis rodo tiek simpatijos.
Prašyčiau kartu laikyti šitą mano laiškelį vien asmenišku ir visai konfidencialiu: savo nusiskundimą teskiriu aš tik Tamstai vienam. Rašau jį tik vedamas mūsų valstybės interesų ir mūsų garbės prestižo jausmo, kurį Tamsta geriau suprasi, ne kas kitas iš jaunesniosios kartos.
Naudodamas proga, siunčiu Tamstai kartu su Ponia nuoširdžiausių linkėjimų Kalėdų Šventėms ir Naujiesiems Metams.
Tamstos atsidavęs JŠ."
Šaulio laiške minimasis popiežius, kuris domėjęsis lietuvių kalba ir prašęs Šaulį parūpinti jam lietuvių kalbos žodyną, buvo Pijus XI (Achilles Ratti). Jis buvo buvęs Lietuvoje (vienintelis ligi šiol iš visų popiežių): kaip apaštališkasis vizitatorius Lietuvai (drauge jis buvo nuncijus Lenkijai) jis lankėsi 1920 m. Kaune ir Vilniuje. Beje, tada turėjo ir nemalonų konfliktą su vysk. P. Karevičium, apie kurį vaizdingai papasakojo M. Vaitkus (Keturi ganytojai, 1960, p. 87 - 91). Taip pat ir Vaižgantas Lietuvos dienraštyje tada labai nepalankiai rašė apie vizitatorių A. Rattį, vadindamas jį žinomu lenkų pataikūnu (Vaižganto raštai. III, 1922, p. 231 - 234).
22. J. Wujeko postilė, Žemaičių kanauninko Mikalojaus Daukšos išversta iš lenkų kalbos ir 1599 m. išspausdinta, yra viena iš pačių svarbiųjų senosios lietuvių raštijos knygų. Imperatoriškosios Mokslų akademijos Petrapilyje pavestas, ją 1904 m. perspausdino Eduardas Volteris, pasinaudodamas iš Kauno kunigų seminarijos paskolintu egzempliorium. Tą egzempliorių atgauti Šaulys ir siūlė aukščiau cituotame savo laiške. Apie tolimesnę to Daukšos postilės egzemplioriaus istoriją Smetonos ir Šaulio susirašinėjime žinių nerandame. Čia tik priminsime, kad Vaclovas Biržiška savo Lietuvių bibliografijos I dalies III papildymuose (išspausdintuose jo bibliografijos IV dalies I tome, 1935) nurodo, kad buvęs seminarijos — akademijos egz. dabar esąs Vatikano bibliotekoje .
23. Dr. Dovas Zaunius (1892 - 1904), užsienio reikalų ministras 1929 - 1931.
24. Arkivysk. Ričardo Bartoloni 1928.IV.27 paskirtas Lietuvai internuncijum (vėliau pakeltas nuncijum). Dėl jo nesutarimų su Lietuvos vyriausybe konkordato klausimais 1931 m. Vatikanas buvo paprašytas jį atšaukti.
25. D. Zauniaus.
26. Postilla lietuwiszka, Vilniaus spaustuvininko Jokūbo Morkūno 1600 išspausdinta. Tad ji paprastai ir vadinama Morkūno postile. Tai vertimas iš lenkų autoriaus M. Rejaus. V. Biržiška mano, kad "bent žymiausią postilės dalį išvertė pats Morkūnas" (V. Biržiška,Aleksandrynas. 1,1960, p. 197).
27. Vilniaus akademijos profesoriaus Alberto (Vaitiekaus^ Vijūko Kojalavičiaus (1609 - 1677) lotyniška dviejų dalių Lietuvos istorija (I, 1650, išsp. Dancige; II, 1669, Antverpene). Šaulys buvo didelis bibliofilas, ir jo rinkinyje, 1952 m. taip pat Pensilvanijos universiteto bibliotekos įsigytame, tarp daugelio retų ir vertingų knygų yra ir Kojalavičiaus istorija.
28. 1934.VII.10 Smetona sukako 60 metų.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai