Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJASIS ŠVEDŲ MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Naujasis švedų menas yra pasidavęs stipriai modernistų įtakai. Ypač ryški tarp jų yra, kaip visai teisingai pažymi „Universitas“ žurnale ir švedų meno apžvalgininkas Dr. J. P. Hodin, vadinamoji Goteborgo mokykla, sudaryta daugiausia iš koloristų. Vienas iš senesniųjų jos atstovų buvo Gosta Sandels, ypačiai mėgęs ir branginęs Delacroix darbus. Pats didysis jos ekstremistas — Ivanas Ivarsonas, su savo paveikslais nuėjęs, gali sakyti, į tikrą spalvų pamišimą. Goterborge šiuo metu gyvena ir ar ne pats gabusis jaunosios švedų menininkų kartos atstovas, Ragnaras Sanbergas, Bonnard'o lygmens koloristas. Impulsą švedų dailininkai modernistai yra pirmoj eilėj gavę iš Prancūzijos, paskum šiek tiek iš Vokietijos — iš Kokoškos ir Corintho ekspresionizmo ir vokiškojo ekspresionizmo kūrėjo Edvardo Muncho.

Visoj šiaurėj didelis dėmesys kreipiamas į sienų tapybą. Tą mintį — viešuosius statinius dekoruoti tinkamais paveikslais ir statulomis — ypač propagavo norvegai (Per Krohgas, Revoltas, Ralfsenas) ir kiek silpniau danai (Skovgaardas). Žymiausias tos rūšies šių dienų talentas yra monumentalinio akiračio švedų tapytojas Svenas Eriksonas, savo paveiksluose sėkmingai suradęs sintezę tarp ekspresionizmo ir liaudies meno. Pats didysis švedų dailininkas, kokio ji nėra turėjusi per pastarąsias dvi kartas, 1946 m. tragiškai žuvęs, buvo Izaacas Grūnwaldas. Tai buvo daugiau kosmopolitinis tapytojas, kurio. tikroji tėvynė yra Paryžius. Prasimušęs įvairiais keliais į teatrą, kuriam davė daug vertingų paveiksite jis sukūrė ypatingą stilių, atkreipusį į jį viso pasaulio dailininkų akis. Jis laikomas vienu iš žymiausių mūsų laikų akvarelistų. Tat rodo ir didelis jo pasisekimas tarp publikos: jo paskutinę retrospektyvinę parodą aplankė apie 40.000 žmonių.

Iš paskutnio meto žymesnių Stokholmo parodų tenka pažymėti Ernsto Josephseno 40 metų mirties sukakčiai skirtą parodą. Tai esama vieno iš žymiausių Švedijos dailininkų. Šioj parodoj buvo taip pat išstatyti jo paveikslai, sukurti jo dvasinės ligos metu (1887—1906). Tiktai jis gal buvo per maža išgarsintas ir žinomas užsienyje.

Švedų tapybos mėgstamiausios temos — gamtovaizdžiai ir natiurmortai. Tuo tarpu Josephsenas ypatingą dėmesį atkreipė į žmogaus veidą, ir čia su savo vad. belle matiėre pasiekė tokį efektą, kokio nebuvo pasiekęs nė didysis švedų spalvų meisteris Pilo. Jis buvo tikras naujojo meno pionierius, kritęs įvairių intrigų auka. Susirgęs šizofrenija, jis galiausiai užsidarė tiktai savo fantazijos pasaulyje, visiškai jai atsidėdamas ir savo kūryba pasekdamas Gauguino, van Gogho, Muncho keliais. Šiandien užsieny maža kas težino, kad Josephenas dar 1893 m. sukūrė pirmąjį ekspresionistinį pasaulyje paveikslą, padarydamas įtakos ne tik Picasso, bet dr vokiečių ekspresionistams.

Iš pritaikomojo meno parodų pa-. aiški, kad puikiausius visoj šiaurėj meninius baldus sugeba daryti danai, su kuriais lenkčių gali eiti nebent suomių Aaltoj stiklo dirbiniuose vyrauja švedai, kurie sėkmingai puoselėja toliau į švedų iemę perkeltas Bohemijos stiklo dirbėjų tradicijas. Iš audinių srities pažymėtini iš Vienos atsikėlusio architekto profesoriaus J. Franko darbai. Lunde gyvenąs Wivenas Nilsonas yra laikomas geriausiu sidabro ornamentikos specialistu, savo griežtumu ir taisyklingumu primenąs romanų mokyklą. Jo įvairūs audiniai ir tautodailės eksponatai nė kiek nenusileidžia jo sidabro graviūroms ir ornamentams.

Stiprūs taip pat senosios mokyklos senųjų srovių švedų meno meisteriai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai