Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAV LB politinių studijų dienos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė vrg.   

1971 gruodžio 11-12 Filadelfijoje JAV LB centro valdybos suruoštos studijų dienos savo tikslu pabrėžė norą LB laisvinimo akcijai surasti "sėkmingiausius darbo metodus ir nustatyti politinės srities veiklai gaires, kurios kuo mažiau kryžiuotųsi su kitų veiksnių veikla". Ar studijų dienos šias rengėjų viltis pateisino, sunku atsakyti, nes svarstybos buvo tik patariamojo, o ne nutariamojo pobūdžio. Teigiamai tačiau tenka vertinti rengėjų sugebėjimą į studijų dienų darbotvarkę įtraukti 14 referentų pranešimus (iš jų 3 amerikiečiai) ir susilaukti apie 90 dalyvių.

Būdinga, kad devyni referentai priskirtini jaunesniajai ar net pačiai jaunajai kartai.
Studijų dienas atidaręs JAV LB centro valdybos pirmininkas Vytautas Volertas taip išreiškė rengėjų lūkesčius: "Čia esančius suvedė rūpestis, ir jis abi dienas te-neužleidžia vietos nei aistrai kalbėti, nei norui pasirodyti, nei slaptai minčiai su kuo nors pasirungti". Kvietė pokalbiuose "visas vietas užleisti protui, ir kiek bus jo, tiek bus naudos". Nors, teigė, nesame "idealios išminties kepurė", bet nesame visai tuščiaviduriai ir ką nors pasieksime, nedarydami nė vieno "sumanymo stabu, atseit, nediskutuotinu". Volerto prašymas buvo išklausytas. Nors tiek
rentų, tiek dalyvių tarpe buvo atstovaujančių poliariškai skirtingas pažiūras į laisvinimo darbą, studijų dienos praėjo, intelektualinėje plotmėje klausimus diskutuojant. Priešo būta Lietuvos okupanto, o ne kurio nors veiksnio ar skirtingą nuomonę turinčio asmens. Išsiskirstyti sugebėta, neabejojant vienas kito patriotiškumu.

Lietuvos klausimas Jungtinėse Tautose
Lietuvos bylos perkėlimo į Jungtines Tautas reikalu kalbėjo Leonardas Valiukas, Rezoliucijų komiteto pirmininkas. Priminė pirmuosius H. Con. Res. 416 pravesti žingsnius 1961 m. JAV vyriausybei nesileidžiant į kalbas, akcija buvo nukreipta per JAV Kongresą. Rezoliucijos pravedimas Kongrese ne tik oficialiai užfiksavo JAV gyventojų rinktų atstovų nuomonę Baltijos valstybių klausimu, bet atliko ir svarbią netiesioginę paskirtį — JAV Kongreso ir Senato nariai buvo detaliai supažindinti su Lietuvos byla. Rezoliucijos svarstymo eiga Kongrese vertė ir Sovietų Sąjungą daryti kai kurių nuolaidų okupuotoje Lietuvoje. Ne be reikalo Gromyko prašęs valstybės sekretorių Dean Rusk intervenuoti Kongresą — rezoliucijos eigą sustabdyti. Raudonosios Kinijos atėjimas į Jungtines Tautas Lietuvos bylos padėtį pagerino. Šiuo metu tik akcijos įvykdymui reikalingų pinigų stoka pristabdo rezoliucijos perkėlimą į Jungtines Tautas. Tikslinga būtų, kad atskirų kraštų LB
— Kanadoj, Australijoj, Britanijoj
— imtųsi iniciatyvos tolygaus turinio rezoliuciją pravesti savo krašto parlamentuose.
Diskusijose klausta, kaip įtikinti JAV administraciją Lietuvos bylą JT iškelti; ar, JT pasisakius neigiamai, nebūtų Lietuvos reikalas galutinai palaidotas? Atsakyta, kad pats iškėlimas jau būtų laimėjimas Lietuvos bylai.

Pekino — Maskvos santykių įtaka Lietuvos klausimui
Ši tema svarstyta Algimanto Gurecko, prieš penkeris metus sukėlusio gyvas diskusijas mūsų spaudoje Kinijos klausimu. Referento nuomone, Lietuvos tarptautinė padėtis žymiai pablogėjusi. Brandto -Maskvos sutartys lai liudija. Europoj neišspręsti belikę Baltijos valstybių ir Šiaurinės Airijos klausimai. Europos Saugumo Konferencija galinti pripažinti Baltijos valstybių aneksiją. Gilus priešiškumas ir užsitęsusi įtampa tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos sudaro palankias sąlygas plėsti Lietuvos laisvės klausimo kėlimą. Tikslu tad nedelsiant kreiptis į Kinijos vyriausybę, siekiant užsitikrinti jos paramą Lietuvos valstybinės nepriklausomybės atstatymo reikalavimui, pirmiausia prašant, kad ji nepripažintų Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksijos ir paskelbtų atitinkamą pareiškimą. Net jei ir nebūtų greit sulaukta pozityvaus atsakymo, toks kreipimasis nebūtų nuostolingas. Laikas tokiam kreipimuisi nėra neribotas, nes Pekinge gali pasikeisti valdžia, o su ja ir vyriausybės linija. Prezidento Nixono artėjantis vizitas į Kiniją ypač sudaro progą pazonduoti Kinijos nusistatymą. Konkrečiai siūlyta VLIKui atlikti kreipimąsi, JAV LB esant tarpininku tarp veiksnių ir visuomenės.

Diskusijose vyravo dvi nuomonės. Pirmoji, remianti prelegento siūlymą, argumentavo, kad toks kreipimasis nebūtų žalingas ir kad mums reikia lankstumo, nebijant dėl Lietuvos laisvės nors "ir su pačiu velniu eiti į sąjungą". Antroji nuomonė, siūlymui nepritarianti, moraliniu argumentu abejojo, ar tikslinga susidėti su Raudonąja Kinija, , kuri pati, pvz., Tibeto atveju, esanti agresorius. Klausta, kaip pavergtos Lietuvos žmonės pažiūrėtų į mūsų veiksnių bendradarbiavimą su komunistine valstybe. Klausimą svarstant ideologinės, o ne praktinės politikos plotmėje prie sprendimo neprieita.

Simpoziumas
"Pavergtų tautų įtaka į Sovietų Sąjungos politiką ir visuomenės politinio nusistatymo vystymąsi" simpoziumo forma buvo svarstoma trijų sovietologų: dr. William R. Kintner, Foreign Policy Research Institute prezidento ir Pensilvanijos universiteto politinių mokslų profesoriaus, dr. Vernon V. Aspatu-rian, Pensilvanijos valstybinio universiteto politinių mokslų profesoriaus ir Sovietų studijų centro direktoriaus, ir dr. Vytauto S. Var-džio, Oklahomos universiteto profesoriaus ir Sovietų studijų centro Mūnchene direktoriaus. Simpoziumui vadovavo dr. Zenonas Rekašius, Northwestern universiteto profesorius.
Dr. Kintner teigė, kad Sovietų Sąjunga esanti caristinės imperijos tąsa ir šiandien didžiausia bet kada egzistavusi kolonialinė valstybė. Tos kolonialinės imperijos agresyvumo auka yra ir Lietuva. Didžiausią grėsmę šios imperijos išlaikymui šiuo metu sudaro komunistinė Kinija. Kai Kinija po 10 ar 20 metų technologiškai susilygins su Sovietų Sąjunga, pastaroji bus priversta savo santykiuose su Kinija atsižvelgti ir į pavergtųjų tautų interesus. Be to, tautinės mažumos iš vidaus griaunančios sovietinę santvarką (pvz., lietuviai bando Lietuvoje iš svarbiųjų pozicijų išstumti rusus). Prelegentas ragino dėti visas pastangas, kad pasaulis neužmirštų Baltijos valstybių padėties ir kad neįvyktų aneksijos įteisinimas.

Dr. Aspaturian svarstė, ar Sovietų Sąjunga esanti kolonialinė imperija, ar daugiatautė, daugiakalbė federacija. Esą Sovietų Sąjungos politikoj visą laiką rungiasi trys principai: 1. asimiliacinis, 2. surusinta vienakalbė valstybė ir 3. federacinis (commonwealth). Sovietų spauda propaguoja asimiliaciją. Sovietų valstybės vedama politika įvairuoja, kai kurioms tautoms esant ypač atsparioms asimiliacijai ir turinčioms didelį prieauglį. Iki 1928 m. Sovietų Sąjungoje vyravo balansas tarp tautybių.

1928 - 36 m. laikotarpyje buvo daug skirta dėmesio tautybėms, ypač Centrinės Azijos tautoms. 1936 -53 m. tarpsnyje, Stalinui įtarus tautybes separatizmo siekimu, prasidėjo tautinių lyderių naikinimas. Po Stalino mirties vėl pasisakyta už antrąjį modelį — surusintą viena-kalbę valstybę. Ateities perspektyvoje — mažos tautinės grupės bus absorbuotos į rusų tautą.

Dr. Vardys kreipė žvilgsnį į kompartijos naudojamas priemones tautinėms grupėms surusinti. Liberalizacija yra tik fikcija, nes tai tik vestų į kompartijos pozicijų su-silpninimą. Kai Sovietų Sąjungoje vyksta rungtynės dėl valdžios, pasireiškiąs rusifikacijos atlydis. Tai pajusta Stalinui, Chruščiovui, Brežnevui beįsitvirtinant valdžioje. Jei sovietinė sistema ilgiau truks, tautinės grupės išnyks. Šis tvirtinimas pagrįstas statistiniais duomenimis. Būdinga, kad 1970 m. gyventojų aprašyme kiekvienas sovietų pilietis galėjo pasirinkti savo tautybę. Lietuviai sugebėjo parodyti tautinį susipratimą bei atsparumą. Prelegento teigimu, šiandieninė Sovietų Sąjungos tautybių politika esanti kompromisinė, siekianti tautybių suaugimo ("gradual growing together").


Inž. Algimantas Gečys, JAV LB cent­ro valdybos vicepirmininkas visuome­niniams reikalams, organizavęs politi­nių studijų savaitgalį. Nuotr. K. Čikoto

JAV už Baltijos kraštų laisvą apsisprendimą
Valstybės departamento direktoriaus Rytų Europos reikalams pavaduotojas Doyle V. Martin savo paskaitoje plačiau apžvelgė nacionalizmą Rytų Europoje. Jis pareiškė, jog abejojąs Sovietų Sąjungos monolitine galia. Tiesiogiai liesdamas Lietuvos klausimą, pabrėžė, kad JAV politika Baltijos valstybių atžvilgiu nėra pakitusi. Ji tebėra tokia pati, kokia buvo sovietams okupavus Lietuvą. Tačiau atsimin-tina, kad JAV tarptautinė politika esanti pragmatiška. Ši politika siekia derinti priešingybes ir pirmenybę teikia JAV interesams. JAV nepasisakančios už Lietuvos nepriklausomybę, bet už teisę jos ir kitų Baltijos kraštų gyventojams laisvai apsispręsti dėl norimos valdy-mosi formos. Tas apsisprendimas priklauso tik pačiai lietuvių tautai Lietuvoje.

Prezidentas Nixonas į Maskvą ir Pekiną vyksta ne paskirų klausimų svarstyti, bet ištirti galimybes dėl jų išsprendimo ateityje. Vizitų metu Baltijos valstybių klausimu sprendimai nebus daromi. Taip pat baiminimasis dėl būsimosios Europos Saugumo Konferencijos yra per ankstyvas. JAV pirmiausia rūpi įtampos Europoje sumažinimas. Ateityje, aišku, ir Pabaltijo klausimas iškils, nes įtampa apima ir šių valstybių bylą.

Kalbėtojas aiškiai pasisakė prieš peticijų prez. Nixonui organizavimą ryšium su jo būsimomis kelionėmis. Taip pat buvo paliestas rezoliucijos JT klausimas. Baltijos valstybių klausimo kėlimas JT šiuo metu būtų beprasmis, nes susilauktų Tibeto ar Vengrijos klausimu priimtų rezoliucijų likimo. Siūlyta ypatingą dėmesį skirti viešosios opinijos Lietuvos reikalu organizavimui JAV. Asmeniškai esąs stipriai paveiktas pabaltiečių laisvės siekimo pastangų.

LB laisvinimo veikla
Algimantas Gečys, JAV LB centro valdybos vicepirmininkas, apžvelgė dabartinę laisvinimo veiklos padėtį ir priežastis, privedusias JAV LB tarybą 1971 sausio 16-17 sesijoje pasisakyti už LB įsijungimą į laisvinimo akciją. JAV LB centro valdyba šį tarybos nutarimą vykdo, savo veikloje laikydamasi tam tikrų principų: LB pasisako už privačių pastangų skatinimą laisvinimo veikloje; laisvinimo veiklos decentralizaciją (tam šiuo metu prie LB apylinkių sudaromos Lietuvos reikalų komisijos); pastatymą Lietuvos išlaisvinimo aukščiau visko, nors tai ir kryžiuotųsi su gyvenamo krašto interesais. LB priešinasi bet kokiam rūšiavimui išeivijos lietuvių į gero ar blogo lietuvio kategorijas. Ypatingas dėmesys skiriamas amerikiečių komunikacinių priemonių bei amerikiečių visuomenės vadų simpatijų Lietuvos reikalui panaudojimui. Jaunimas yra geriausias laisvinimo darbo tęstinumo užtikrinimas. LB siekia sudaryti sąlygas jaunimui konkrečiais darbais reikštis politinėje veikloje. VLIKui LB pripažįsta laisvinimo darbo primatą. Laisvinimo darbuose reikalinga vienybė. Tačiau vienybė negali būti padiktuota.

Gairės LB laisvinimo veiklai
Diskusinei temai "Gairės JAV LB veiklai laisvinimo srityje,, vadovavo dr. Tomas Remeikis, St. Joseph kolegijos politinių mokslų profesorius. Tezes diskusijoms dr. Remeikis pateikė kaip ne savo, bet kaip kolektyvinę neminimos asmenų grupės nuomonę. Tezėse jis citavo JAV LB steigimo aktą ir konstatavo, kad negali būti klausimo dėl LB teisės dalyvauti politiniame darbe. Klausimas tegali liesti tik politinio darbo kryptį ir metodus. Istorijoje jokia išeivija neturėjo lemiamos įtakos, bet visos jos buvo didesniais ar mažesniais veiksniais tautos istoriniame likime. Išeivijos svarba priklauso nuo tarptautinių įvykių raidos, nuo teisingo savęs įvertinimo. Vertinant pasaulio kaitą, vengtinas subjektyvizmas ir išeivijos vaidmens perdėjimas.

Žvelgiant į dabartį, dviejų centrų pasaulis transformuojasi į dau-giacentrį pasaulį. Naujų jėgų centrai iškyla Azijoje ir Vakarų Europoje. Esame atsidūrę naujų dinamiškų poslinkių ir labiau sudėtingo jėgos balanso periode. Palaipsniui JAV interesai Rytų Europoje ir Baltijos regione mažėja. Sovietų Sąjungos ir Vakarų Europos santykiai vystosi stabilizacijos linkme. Pačioj Sovietų Sąjungoj vidaus pasikeitimai gali svyruoti tarp demokratinės revoliucijos ir neostalinizmo. Sovietų Sąjungos - Kinijos santykiai gali būti pirmaeilės reikšmės Sovietų Sąjungos vidinei evoliucijai. Lietuvių tautos ateitis pagrindinai spręsis Sovietų Sąjungos vidinių pasikeitimų ir lietuvių tautos reakcijos į juos sankryžoje. Tautos laikysena gali būti labai įvairi — nuo nepriklausomybės siekimo iki užsiangažavimo išlaikyti sovietinę valstybę ir pasilikti joje tautai priimtinoje santvarkoje. Jei minėtas politinių poslinkių įvertinimas yra iš esmės tikslus, tuomet išeivijos politinio darbo ilgalaikis planas turėtų būti vis labiau kreipiamas į pačios tautos įtakojimą, į pasaulį už JAV interesų sferos. Konkrečiai projektuojant išeivijos veiklą, projektai turi liesti politiką tautos, pasaulio ir pačios išeivijos atžvilgiais. Tai atliktina per kultūrinę, mokslinę, idėjinę ir įtakojančią (lobbying) įtakas.

Iš dr. Remeikio minčių iškilo siūlymas prie JAV LB įsteigti Politinio darbo tarnybą su atitinkamais dokumentacijos, studijų, reprezentacijos ir informacijos centrais. Už siūlymą pasisakyta teigiamai, galutinį sprendimą ir detalių išdirbimą paliekant centro valdybos kompetencijai.

Praktiškosios veiklos aspektai
Antroji studijų diena pradėta trumpesniais praktiškąją politinę veiklą liečiančiais pranešimais. JAV LB centro valdybos narė Aušra Mačiulaitytė-Zerr apibūdino LB pastangas Etninių grupių praeičiai tirti įstatymo projekto reikalu ir sutinkamas kliūtis tiek Kongrese, tiek paskutiniuoju metu iš amerikiečių liberalų spaudos. Dr. Elona Vaišnienė, JAV LB tarybos narė, konkrečiais pavyzdžiais pažvelgė į naudotinus metodus laimėti lietuviškajam reikalui amerikietiškosios spaudos, radijo bei televizijos dėmesį. Gintaras Karosas svarstė problemas, susijusias su jaunimo įtraukimu į laisvinimo darbą. Kėlė lietuviškojo "peace corps" mintį. Antanas Mažeika savo pranešime lietė, kaip svarbu veikti per amerikiečių politines partijas, jų interesus sugebant panaudoti Lietuvos bylos kėlimui.

Lietuvos byla ir Europos Saugumo Konferencija
Dr. Bronius Nemickas, College of White Plains, N. Y., politinių ir ekonominių mokslų profesorius, savo paskaitoje lietė būsimos Europos Saugumo Konferencijos galimą poveikį Lietuvos laisvės bylai. Apžvelgęs Atlanto Chartos skelbtuosius punktus, Jungtinių Tautų deklaraciją, sąjungininkų valstybių galvų konferencijų nutarimus, priežastis uždelsusias alijantų taikos sutarties su Vokietija pasirašymą, dr. Nemickas Kinijos sustiprėjusį politinį vaidmenį ir jos neišsprendžiamas sąskaitas su Sovietų Sąjunga sutapdino su Sovietų Sąjungos noru Saugumo Konferencija laiduoti savo imperijos europinių sienų saugumą. Siekdama išplėsti komunistinės imperijos viešpatavimą Azijoj, Sovietų Sąjunga noriai dalyvauja Izraelio - Arabų, Vietnamo ir Indijos - Pakistano konfliktuose. Ypač paskutinieji du konfliktai laikytini pirmavimo varžybomis tarp rusiškojo ir kiniškojo komunizmo. Sunkumai sovietiškosios imperijos viduje ir netikėjimas Rusijos satelitų pavaldumu ir klusnumu verčia sovietus rūpintis stabilizuoti dabartinį status quo. Aišku, stabilizacija bus reikalinga tik tol, kol ji Kremliui bus naudinga. Konferencija laikytina tik Sovietų Sąjungos gud-ravojimu formaliai ilgam laikui į-teisinti politinę padėtį Rytų Euror poje. Tenka apgailestauti, kad Vakarų Europa nenori suprasti Kremliaus kėslų. JAV iš esmės konferencijos neboikotuoja, tačiau stato sąlygą pirma patenkinamu būdu išspręsti Berlyno klausimą ir tik tada leistis į konkrečius konferencijai pasiruošimus.

Viltis Vakarų Vokietijos tvirtu nusistatymu Pabaltijos valstybių laisvės reikalu per daug nevertėtų. Nors atsakydama į memorandumus, Vokietijos vyriausybė teigia nesanti pakeitusi savo žinomo nusistatymo Baltijos valstybių reikalu, reikia atsiminti, kad ji niekada nėra padariusi pareiškimų, kuriais atsisakytų nuo Molotovo -Ribbentropo slaptųjų protokolų, ir kad jos naujoji sutartis su Sovietų Sąjunga nedaug kuo nuo jų skiriasi. Sutarties motyvai beveik žodis į žodį yra kopija Sovietų Sąjungos su kaimynais pasirašytų nepuolimo paktų. Lietuvos bylai pavojingiausias yra trečiasis sutarties straipsnis, teigiąs, kad "taika Europoje gali būti išlaikyta tik nepažeidžiant dabartinių sienų". Šis straipsnis mums kelia nerimą, nes jis (nors ir netiesiogiai) pripažįsta Baltijos valstybių neteisėtą inkorporaciją.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai