Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Apleistas avilys PDF Spausdinti El. paštas
Dabar esu lyg avilys sode, pasenęs ir apleistas

Auksinių bičių, ošusių lyg tėviškės pušų šilai.

O kai pavasariais kitur pradės jau gėlės skleistis,

Čia bus tylu, tušti liūdės belapiuos medžiuos inkilai.

 

Aplink šnarės išdžiūvusi žolė pavasariniuos vėjuos

Ir tartum spiečius šniokš šakose šiltas vasarų lietus,

Primindamas, kad čia kadais balti žiedai kvepėjo,

Balti žiedai, ir pievos, ir medus.


Ak, niekad nebegrįš išskridę nežinion svajonės — bitės

Ir nelipdys auksinio miesto mano mirštančioj širdy,

Tiktai saulėlydis, rudens vėsa, tik žolynai, nuvytę,

Tik sopuliu grįžtą iš kažin kur ano pavasario aidai girti...
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai