Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Stempužienės - Lapinsko koncertas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Matulionytė Daiva   
Atėjau į Čikagos Jaunimo centrą sausio 15 apie penkias minutes prieš paskelbtą Aldonos Stempu-žienės - Dariaus Lapinsko koncerto laiką. Užlipau balkonan ir atsisėdau kuo toliausiai nuo žmonių, kad man netrukdytų klausytis. Pagal spausdintą programą dvi dalys: Joaąuin Rodrigo, Bronius Kutavičius, Juozas Gruodis ir Giuseppe Verdi — pirmoje dalyje, Gustav Mahler ir Darius Lapinskas — antroje. Iš anksto nutariau nemėgti koncerto ar bent išlaikyti susiraukusios bei susimąsčiusios kritikės išvaizdą. Dedybos ja, nuo pirmos dainos pajutau, kad čia vis dėlto yra mano tipo koncertas, būtent: solistė ir akompanuotojas kruopščiai bei profesionaliai pasiruošę, tarp jų jau supinti muzikos siūlai. Be to, programa įvairi, nauja.

Rodrigo kūriniai — renesanso (madrigalų) bei modernaus stiliaus junginys. Kiekvienoj dainoj stilius vikriai apgauna ir stebina ausį, kuri lieka belaukdama tipiško akordo, muzikai vystantis tolyn kitu keliu. A. Stempužienės mezzo-sopranas pagauna kūrinių ispanišką žaismingumą. Toliau seka dabartinio Lietuvos kompozitoriaus B r. Kutavičiaus ciklas "Avinuko pėdos". Pirma daina "Lietuva" įspūdinga, primena Debussy impresionizmo stilių. Tačiau kai visos ciklo dainos sukurtos tuo stiliumi, tai rodo ne tik kompozitoriaus kūrybinį subrendimą, bet ir sukelia klausytojų nuobodumą. Kūriniai pasidaro per daug panašūs, žadina vienodą nuotaiką. Dainininkė viską atlieka taisyklingai, mus vedžiodama pro miglotus vaizdus, kuriuos muzikinė tematika silpnai teapibrėžia. Iš miglų letargijos J. Gruodžio "Obelėlė" pakelia į meilų modalinį liūdnumą. A. Stempužienės jautrus atlikimas pažadina ilgesį ir saldų kartumą. Praeina visos Gruodžio dainos, nepalikdamos mums pakankamai laiko jomis pasigėrėt. G. Verdi dvi arijos tinkamai užbaigia pirmą dalį. Ypatingą įspūdį padaro "Re delTabiso affrettati" iš "Un Balio in Masche-ra", kuriame dažnai girdima dvylikto šimtmečio Bažnyčios prakeisaukiamą ir draudžiamą "velnio intervalą".

Antroji dalis prasideda G. Mah-lerio "Kindertotenlieder". Tai sunkus, pesimistiškas kūrinys. Originaliai sukurtas solistui ir orkestrui, jis pasilieka įspūdingas ir šiame piano - balso koncerte. D. Lapinsko muzikalus akompanavimas suteikia kaip tik atitinkamą melancholiją visam ciklui. Seka išgarsintas ir neapšviestai publikai jau iš anksto paaiškintas (Draugo sausio 8 kultūriniam priede) D. Lapinsko "Theaterstueck" (I). "Theater-stueck" palieka tipišku Lapinsko mini-spektakliu, naudojančiu garsus (elektroninius, styginius, pianino ir balso), juodas ir spalvotas šviesas bei visokiausią butaforiją. Tačiau man kyla klausimas: kodėl "Theaterstueck", o ne "Tonstueck"? Epinei atmosferai sukurti pakako garsų, vaizdo tam nereikėjo. Šviesų, žaidimai nepavykę — liko neįspūdingi ir nereikalingi.
Daiva Matulionytė



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai