Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
FREIBURGO „ECOLE DES ARTS ET METIERS“ MOKINIŲ DARBŲ PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alg. Vambra   

 


 

M E N A S

1948 mt. liepos 18—24 dienomis Freiburge įvyko Ecolos des Arts et M ė t i e r s mokinių darbų metinė paroda. Jau daug kartų spaudoje teisingai buvo iškelti dideli šios mokyklos vadovaujančiųjų asmenų nuopelnai tačiau beveik niekas neužsiminė apie šios Mokyklos auklėtinių darbus, kurie yra verti ne mažesnio dėmesio ir įvertinimo.
Lietuviškajai visuomenei su darbais būtų įdomu susipažinti jau vien dėl to, kad apie 80% mokinių yra lietuviai. Mokomąjį personalą irgi sudaro beveik išimtinai lietuviai — geriausios tremtyje esančių menininkų pajėgos. Atvykęs į Mokyklą gali kartais pamanyti, kad čia kuri nors Kauno ar Vilniaus meno Akademija, nes jos studijose sutiksi ir flegmatiškąjį Vizgirdą ir judrųjį Jonyną, grafiką Valių ir tapytoją Valešką. Mokykla įsikūrusi vaizdingoje vietoje, prie pat Freiburgo, pažaliavusiam name, vadinamam Rebhaus. Tvirtos direktoriaus dailininko V. K. Jonyno rankos vadovaujama, ši Mokykla, kaip jau minėjau, daug ko pasiekė.

Bet grįžkime prie parodos. Pirmoje salėje išstatyti grafikos studijos, vadovaujamos Telesforo Valiaus, darbai. Paskutiniais metais mūsų grafikams išsimušus į pirmąsias eiles, įsigijus originalų veidą ir tradicijas, grafikos menas patraukė nemaža jaunų žmonių. Iš grafikos studijos didžiausią dėmesį atkreipia Simankevičiaus, Kuraūsko ir Veselausko darbai. Simankevičius, gerai jausdamas medžiagą, turėdamas daug ekspresijos ir be jokių sunkumų valdydamas piešinį, jau -dabar duoda visai įdomių darbų. Kuraūsko darbuose matyt daug kruopštumo ir grafiko atkaklumo. Tačiau V. Krėvės „Gilšės“ iliustracijose yra dar perdaug literatūrinio elemento. Jis čia dar piešia įvykius, o ne grafikos priemonėmis reiškia savo autentišką šio Krėvės veikalo išgyvenimą. Veselausko darbuose irgi dar per didelį vaidmenį vaidina siužetinė pusė ir dėl to nukenčia grafikos, kaip juoda ir balta meno, esmė. Apskritai, grafikos studija duoda vilčių. Daug nuopelnų čia tenka Telesforui Valiui, duodančiam mokiniams tinkamus medžiagos bei faktūrų supratimo pagrindus ir išaiškinančiam tikrosios grafikos esmę. Turinio persvara prieš grynąją formą, ypač mokyklos metais, aiškiai kenkia.


Tapybos studijos, vadovaujamos Adolfo Valeškos, mokiniai stebina žiūrovą jau nebe mokykliniu subrendimu. Jeigu prisiminsim Lietuvos mokyklų panašių studijų parodas, tai ši ne tik kad nuo anų neatsilieka, bet dargi toli pralenkia. Daugumas iš mokinių yra jau atsikratę sentimentalaus realizmo, amatininkiško tikrovės kopijavimo ir atvirutinio meno supratimo. O tai jau labai daug. Tiesa, pas kai kuriuos mokinius iškyla nauja blogybė— kiek per didelis naujesniųjų prancūzų dailininkų pamėgdžiojimas. Bet tai yra šiuo .atveju visai natūralus dalykas. Jaunystė jieško pavyzdžių. Su pasitenkinimu reikia pažymėti, kad tapybos studijos mokiniai ne tik žino, kas yra spalva, bet žino kam ji yra, t. y., supranta jos esmę ir vaidmenį. Racionalus ir neatsitiktinis jos vartojimas, pajungimas grynai tapybinėms problemoms spręsti — yra didžioji gabesniųjų mokinių savybė. Valeška mokinius veda jieškojimo kryptim, laikydamasis dėsnio, kad mokyklos darbai nėra meno kūriniai, bet bandymų laukas.

Iš atskirų mokinių pirmoje eilėje minėtini tapybos studijos absolventai: Aldona Veščiūnaitė ir Vytautas Ignatavičius. Vilniaus Meno Akademijoje pradėję studijas ir baigę Freiburgo Ecole des Arts et Mėtiers, jaunieji absolventai neapvilia žiūrovo. Veščiūnaitės diplominis darbas, figūrinė kompozicija „Pavasaris“ yra jau subrendusio ir tapytojo uždavinius supratusio dailininko darbas. Savaime suprantama, kad Mokyklos statomos diplominiam darbui sąlygos dar gerokai varžė ir neleido atskleisti savosios meninės individualybės integrališkiausioje jos formoje. Ir kiti jos darbai rodo, kad ji galės tvirtai žengti pirmyn, jei tik turės pakankamai meninio veržlumo ir energijos.

Ignatavičiaus diplominis darbas „Sekminės“ yra mažiau atbaigtas ir išstudijuotas. Gerai pajutęs temos nuotaiką ir suvokęs spalvinę bei kompozicinę darbo schemą, Ignatavičius savo darbą paliko eskizinėje stadijoje... Sakysim, žydintis medis savo neatbaigtumu ardo meninę visumą. Apskritai, Ignatavičius turi duomenų išaugti į rimtus dailininkus.

Be diplomantų yra visas būrys mokinių, savo darbais atkreipiančių nemažą dėmesį. Visi jie turi daug trūkumų: vieni — spalvose, kiti — piešiny, bet kone pusė iš jų turi savo individualinę liniją. Iš jų minėtini Urbaitytė, Repšys, Laucevičiūtė, Akstinas ir kt.

Keramikos studijos, vadovaujamos ponios Marčiulionienės darbai šį kartą mažai imponuoja savo meniškais užsimojimais. Gabiausias keramikos studijos mokinys B a k i s, stovėdamas pusiaukelyje tarp skulptūros ir keramikos, grynai pritaikomos keramikos srityje pasirodo silpniau. Apskritai, ši studija dar daug turi dirbti, kol nugalės medžiagos primetamą sunkumą ir pasieks aukštesnį lygį.

Aleksandro Marčiulionio skulptūros studija šiais metais išėjo gausį darbais ir dalyvių skaičium. Du skulptoriai šįmet baigė ir išstato savo diplominius darbus. Milaknio diplominė kompozicija yra ekspresinga, tačiau perdaug joje „plakatiško“ elemento. Gerai išstudijuoti kūnai, Milaknio kompozicinėje mizanscenoje, nesudaro pakankamai organiškos visumos: jos dirbtinokai sulygiuotos. Šiaip gi Milaknis yra neabejotinų gabumų skulptorius.

Raulinaičio diplominiame darbe, kuris, jei neklystu, vaizduoja žveją, yra daugiau skulptūrai būdingo monumentalumo ir minties, bet užtai mažai stilistinio vieningumo. Atskiri komponentai, šiuo atveju kūno dalys, išpildyti ne viename stiliuje ir dėl to savotiškai pjaunasi.

Turime dar pabrėžti, kad studijos darbuose yra nemaža pavojingo „literatūriškumo“ bei sentimentalaus realizmo. Tas, „literatūriškumas“ sugadina Dragunevičiaus kompoziciją, vaizduojančią vyrą su ūsais, ir moterį. Studijos vadovybė turėtų į tai atkreipti dėmesį. Prie įdomiausių darbų priklauso Mončio reljefas, vaizduojantis du žmones. Audimo studija, vadovaujama Antano Tamošaičio, išstato daug darbų, tačiau iš jų dėmesį teatkreipia vienas mokinys — D a u g v i 1 a. Šis mokinys visa galva prašoka savo kolegas. Jo kilimų projektai imponuoja ne tik spalvomis bei kompoziciniu solidumu, bet ir originalumu.

Kiti mokiniai yra arba įtik pradedantieji, arba neturi jokių meninių pretenzijų. Čia, žinoma, nulemia faktas, kad į šią studiją stoja žmonės daugumoje praktiniais išskaičiavimais. Tačiau reikia tikėtis, kad puikaus šios srities specialisto A. Tamošaičio tvirtoje rankoje iš jų išaugs geri amatininkai.

Visų studijų mokiniai yra išstatę savo paišybos darbus. Jonyno ir Kasiulio vadovaujamieji aukštesnieji kursai pasirodo įtikinančiai stipriai. Visur čia jaučiama įgudusi mokytojų ranka. Pradedantiems vadovauja Zikaras.

Peržiūrėjus parodą pagalvoji, kad šioje Mokykloje tikrai dirbama. Dirba ir mokinai ir profesoriai. O darbas visuomet neša vaisių.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai