Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIRMĄ KARTĄ PIETŲ AMERIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Saulaitis   
III-jo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso apybraižos
(Pabaiga)

Pačios studijų savaitės vadovai buvo Rimgaudas ir Emantė Jūraičiai (abu Londrinos universiteto profesoriai), kapelionai — kun. T- Margis, M.I.C., ir kun. V. Damijonaitis.
Vakarinės programos buvo šios: sausio 2 — A. Škėmos "Žvakidė", vaidinta Sao Paulo ateitininkų sendraugių; sausio 3 — Mildos Lenkauskienės vestas literatūros ir Čiurlionio vakaras. Po to buvo pamaldos. Sausio 4 — filmų ir skaidrių vakaras.

Studijų savaitės programa vyko gana sklandžiai, nors ir buvo perkrauta. Studijų savaitėje nuo sausio
I d. iki sausio 6 d. dalyvavo 152 asmenys.

Akademinę šių penkių parų programą galima padalinti į tris svarbesnes dalis: pokalbiai visiems, diskusinių būrelių ir darbo komisijos posėdžiai.

Paskaitos arba pašnekesiai visiems atstovams buvo po du per dieną šiom temom: "Brazilijos lietuviai" (A. Saulaitis), "Lietuvių veiklos dinamika: pasauliniai lietuviški centrai" (G. Juozapavičiūtė), "Lituanistikos svarba" (K. Jūra), "Lietuvių eg-zilės literatūra: Pietų Amerikos rašytojų įnašas" (M. Saulaitytė), simpoziumas "Lietuvių tautos egzistencija" (V. Nakas, L. Kojelis, J. Kisieliūtė), "PLJS: jaunimo veiklos praplėtimas (kraštų sąjungų pirmininkai) ir Jaunimo sąjungos uždaviniai" (R. Sakadolskis).

Diskusiniai būreliai vyko dviem grupėm kasdien, vietoj anksčiau pramatytų trijų grupių, kad būtų daugiau progų susirinkti darbo komisijom kurių projektas atsirado kiek vėliau JK ruošoje. Į būrelius atstovai užsirašė dar Argentinoje, pasirinkdami įdomesnes temas. Kiekvienas būrelis turėjo vadovą. Diskusijų santraukos pateiktos raštinei, kuri jas visas išdaugino (būrelių buvo apie 60) ir išdalino. Rezoliucijas — JK nutarimus liečia reikalai perėjo į darbo komisijas arba tiesiai į atstovų suvažiavimą balsuoti ar aptarti.

Pabrėžtina, kad šioje studijų savaitėje nesekta II JK schema: diskusiniai būreliai nesirišo tiesiogiai su pagrindine dienos tema arba su paskaita visiems, o ėjo savo keliu. Todėl dienos neturėjo savos temos. Diskusijos tęsėsi maždaug po valandą, du kart per dieną, dalyvių skaičius ribotas, maždaug 10-15 asmenų, kad būtų daugiau progos pasisakyti.

Temos apėmė daugybę lietuviško gyvenimo, veiklos, rūpesčių ir apraiškų. Jos parinktos Brazilijoje 1974 m. pabaigoje ir papildytos pagal PLJS Ryšių centro projektą 1975 m. pradžioje. Pavyzdžiu, aišku, buvo II J K akademinė programa, bet temų tarpan pakliuvo ir naujos arba kitaip išreikštos, kurios rūpi ypatingai Pietų Amerikoje. Diskusiniai būreliai gvildeno 66 temas.

Trečioji pagrindinė studijų savaitės programos dalis buvo vadinamos "Darbo komisijos", kurios rinkosi kartą ar kelis kartus kasdien. Jų temos lietė informacijos skleidimą tarp jaunimo, jaunimo bendradarbiavimą, jo politinę veiklą, lituanistinį švietimą, ryšį su nemokančiais lietuviškai, ryšį su Lietuvių Bendruomene, su organizuoto jaunimo vienetais ir 1.1.

II JK metu atstovų susirinkimas vyko paskutinę dieną, svarstydamas paruoštas rezoliucijas. Norėdami išvengti skubotų posėdžių, III JK rengėjai dienotvarkę taip sutvarkė, kad kasdien vyko atstovų susirinkimas, vadovaujamas atstovų prezidiumo. Iki posėdžio laiko paruošti projektai buvo pateikiami ir svarstomi, nebūtinai eilės tvarka. Kai kurie projektai (pav. politinės rezoliucijos) buvo nusiųstos atgal komisijai pertaisyti.

Šio kongreso rezoliucijos, aišku, daugiau dėmesio skyrė ir pačiai PLJ sąjungai, kuri antrojo kongreso tebuvo įsteigta (statutas priimtas vėliau). Todėl dalis rezoliucijų liečia "vidaus" reikalus, bet atrodo praktiškesnės — labiau konkrečios, negu pirmųjų dviejų kongresų. Išsiųsti Lietuvą liečia laiškai Šv. Tėvui, Jungtinėms Tautoms ir kai kurių valstybių vadams. IV-tą Jaunimo kongresą nutarta suruošti Europoje.


Kongreso leidiniai
Pasaulio Liet. Jaunimo Sąjungos Ryšių centras (Chicagoje) paruošė III PLJK Vadovą, 37 psl. bibliografiją, suskirstytą pagal pagrindines temas. Leidinį gavo kiekvienas atstovas. R. Sakadolskis paruošė 33 psl. "Darbo komisijų" aprašymą su kiekvienos jų uždaviniais. Studijų savaitės rengėjai parūpino 26 psl. informacinį leidinį apie tvarką, dienotvarkę ir t.t.

Argentinos JK komitetas išspausdino nedidelio formato JK leidinį su pagrindinėmis žiniomis; stovyklai buvo paruoštas informacijų pluoštas, lietuviškų Kūčių valgių leidinėlis, kalėdinės giesmės Kūčioms bei pamaldoms ir Kongreso dainynas. Urugvajuje išleistas sąsiuvinėlis apie Urugvajaus lietuvius ir informacinis lapelis su žemėlapiu bei svarbiaisiais adresais. Taip pat išėjo 1,500 egz. III PLJK Vadovo Brazilijoje, mažo formato 80 psl. leidinys su žodynėliu ir esminėmis žiniomis, taip pat kelių puslapių programos kiekvienam renginiui.

Kongreso reikšmė Pietų Amerikai
Jau vien tai, kad Pietų Amerikoje įvyko pasaulinis lietuvm sąskrydis, yra reikšmingas dalykas. Talkinami ir moraliniai remiami PLB valdybos, Jaunimo sąjungos organų ir PLB siųstų bei asmeniškai atvykusių talkininkų, P. Amerikos lietuviai sugebėjo ne tik paruošti fizines sąlygas šiam kongresui, bet ir gerai prisidėti prie programos. Vyresniųjų veikėjų Pietų Amerikos lietuvių kongresuose įgyta patirtis ir jaunimo žinios iš savo pirmųjų dviejų kongresų čia buvo labai naudingos.

Svarbu ir pats jausmas, kad Pietų Amerika vis daugiau įeina į lietuviškąjį pasaulio žemėlapį ir randa nuolatinio bei didesnio dėmesio užsienio lietuvių spaudoje, rūpesčiuose ir pasaulinėse organizacijose, kurios dažnai ribojasi Š. Amerika. Auga jaunimas, turįs progos, kad ir trumpai, išgyventi kitų kraštų lietuvių nuotaikas, pamatyti sunkumus, laimėjimus ir siekius. Mažėja skaičius tų, kurie įvairių kraštų lietuvius suskirsto pagal skaičių arba kiekybiškai vertina įvykius, veiklą ir lėšų vajus. Atlaidžiau žiūrima į lietuvių kilmės jaunimą, kilusį iš trečios ar net ketvirtos kartos ir sunkiai kalbantį lietuviškai.

Kongreso organizuotės ir eigos metu dar daugiau suartėjo trys pagrindiniai kraštai — Argentina, Urugvajus ir Brazilija — artimiausi lietuviški kaimynai. Galima tikėtis, kad IV-sis PLJ kongresas bus ypatingas 1977 metų pradžioje. Nors šių kraštų jaunimas ne taip gyvai dalyvavo studijų savaitėje ar žodinėje programoje, bet jo lietuviškos nuotaikos ir patirtis pagilėjo.

Tautinei savijautai pastiprėti padėjo ir atgarsiai vietinėje spaudoje, ypatingai Brazilijos laikraščiuose, televizijoje ir radijuje. Jaunimo kongresu Brazilijos lietuviai taip pat pradėjo savo 50 m. imigracijos sukaktį-

Finansinis kongreso likutis trijuose kraštuose duos paramos ir net pagrindą tolimesnei veiklai. Užmegzti ryšiai palengvins jaunų talkininkų ieškojimą antrosios kartos lietuvių tarpe Š. Amerikoje. Organizaciniai vienetai, nors išsiskirstę, padės organizuoti tolimesnę veiklą patirties pagrindu.

Daug P. Amerikos ir pasaulio lietuviams reiškia vis auganti sąmonė, kad lietuvių yra visur ir jų vertė nepriklauso nuo kolonijos dydžio ar nuo organizuotumo.
Ryšius su kitais kraštais palaikys ne tik organizacinė PLB ar PLJS sąranga, bet ir asmeninės pažintys, užmegztos tarp jaunimo arba svečius globojusių lietuviškų šeimų.

Baigiamosios pastabos
Šiame skyriuje paminėtini kai kurie dalykai, kurie nebuvo įtraukti į ankstyvesnes pastabas, surištas su JK ruoša ir programa.
Kongreso atstovai priėjo nuomonę, kad reikėtų surengti kokį ypatingą kultūrinį renginį JK metu ar JK proga. Pirmieji du kongresai sutapo su dainų (1966) ir šokių (1972) šventėmis, o ir pats JK komitetas pastatė "Lokio" operą (1966), surengė puikų talentų vakarą (1972) ir šokių šventę (1976).

Pirmųjų dviejų kongresų metu iš kitų kraštų atvykęs nejaunimas savo skaičiumi nebuvo reikšmingas didelėje vietinių lietuvių masėje. Šį kartą kongreso svečių buvo apie 200, kuriems tie patys J K rengėjai paruošė ekskursijų, renginių ir švenčių programą. Kadangi IV J K vyks Europoje, siūlyta, kad "turistinė" programa būtų visai atskira nuo kongreso ir ruošiama ne JK komiteto.

Nežinia, kokios bus IV-to JK sąlygos artimiau pabendrauti su lietuvių šeimomis Europos kraštuose, bet ypač II ir III kongresai parodė, kad labai svarbu suartinti ne tik J K programoje dalyvaujantį patį jaunimą, bet suartinti jį ir su lietuvių šeimomis, surandant nakvynes šeimose, o ne viešbučiuose.

Kongresų metu sunku daug dėmesio skirti sportui, išvystant įdomesnes ir platesnes sporto programas. Bet ši veiklos sritis pritrauktų daugiau mūsų jaunimo, kuris šiaip nedalyvauja arba ypatingai domisi sportu.

Didelė dalis priekaištų jaunimo kongresams sukasi apie tai, kad per kelias dienas išleidžiama milžiniškos pinigų sumos, ir klausiama — Kodėl? Čia atsimintina, jog jaunimo kongresai yra tikras sąjūdis ir dalis to veikimo, kuris per PLB, paskirų kraštų Liet. Bendruomenes, suartina vyresniuosius su jaunimu. Juk tai labai svarbu!

Ateityje kongresuose ir bendrai lietuviškoje veikloje bus stengiamasi ryškiau įtraukti įvairių kartų lietuvius — ne vien tik pokarinių emigrantų vaikus. Šiame kongrese nemaža dėmesio diskusijose ir asmeniškuose pokalbiuose skirta kaip tik įvairių kartų ir mišrių šeimų jaunimui, ieškant priemonių lietuviškumui išlaikyti ir ugdyti.

Jau trečią kartą buvo paruošta studijinė (sociologinė, psichologinė) anketa ir išsiuntinėta po visus kraštus. Pirmųjų dviejų daviniai buvo paskelbti spaudoje (ir "Aiduose"). III JK studijų savaitėje paruošta dar kita anketa — pačiam kongresui įvertinti, kurios atsakymai dar negrįžo.

Ypatingas vaidmuo kongresuose, aišku, tenka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai, kuri yra jų iniciatorė ir pagrindinė rengėja bei rėmėja. Kartu su jaunimo sąjūdžiu vis didesnis dėmesys skiriamas kitų kraštų lietuviams apskritai, per
kongresus paliečiant jų reikalus bei rūpesčius. Tuo striprinama ir puoselėjama pati Liet. Bendruomenės idėja.

Aprašęs šį kongresą ir gal per-drąsiais bruožais jį įvertinęs, autorius turėtų paaiškinti, kad įvairios JK apraiškos, programos dalys nėra pilnai pateiktos: išleista visa eilė pavardžių, kurių talka kongreso ruošai buvo esminė ir nepamainoma. Mažai tepasakyta apie PLB-nės valdybos ir kitų JK veikėjų darbą Š. Amerikoje arba apie LB, LJS ir J K komitetus įvairiuose kraštuose, kurių veiklos autorius iš arti nematė. Nors ir teko eiti komiteto pirmininko pareigas, žmogaus akiratis vis tiek ribotas, o trys kraštai Jaunimo kongresą ruošė gana savarankiškai.
A. Saulaitis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai