Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MANO DIENŲ KARALIENEI PDF Spausdinti El. paštas
Dar niekad tavo akys - šiaurės ežerėliai -
Pabudę nežvelgė džiaugsmingai į dangaus erdves,
Jose nekilo aušros, nedegė mieguisti debesėliai,
Ir aš jose dar niekad nemačiau savęs ...

Gal ir buvai prieš mano laiką čia atėjus
Ir kvepiančias rankas tiesei iš šimtmečių gilių;
Gal laukei tu manęs, naktis papuošusi žvaigždėm
Vestuvių kambarin parnešus ežero gėlių. [rugsėjų,

Bet aš buvau dar miegantis tylus upelis,
Miestus ir lygumas dar sapnavau kalnų širdy;
Ir tu verkei, o lapkritys užžarstė lapais sodo kelią,
Ir platumas laukų užklojo vakarai juodi.

Ir amžių glūdumoj tyla tave nuskynė,
O aš nūnai einu ir ežerėlių nerandu,
Kur ilgesiu spindėtų vasaros dangaus mėlynė,
Kur tūptų mano dienos - paukščiai tolimų kraštų.

Gal vėl kada ateisi, ryto upėje sustosi
Ir šauksi tu mane, kaip aš nūnai tave šaukiu,
O aš šešėlių skraistėmis užklotas amžinai miegosiu,
Sapnuosiu šiaurės ežerėlius - tavo ilgesį akių.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai