PIRMAS
Melsvam virpėjime išgeso snaigės. Dabar — apsvaigęs aš nuo žydėjimo. Kiekvieną lapą, taurelę gilią, saulė pripylė spalvų ir kvapo. Bet nei lelijos, nei mirtų kekės gražiai nusvirę, nebus kaip jos akys — nei tokios mėlynos, nei tokios tyros.
ANTRAS Išėjau pasiklausyti, pasižiūrėt naktelės. Kaip gintaro akelės žvaigždelės švyti. Ko sugėlė širdelę, ko suvirpėjo? Ar ne pati įsižiūrėjai akelių? Ir diemedėlių krūmai, ir dobilo raudonumas užsidės rasa — tik tau bus visa naktis vien graudumas vien tik graudumas.
|