Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JEI VEIKLA BŪTŲ KOORDINUOTA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kojelis   
Apeliuodami į lietuviškas širdis ir pinigines, mūsų veiksniai Vasario 16 proga išleistuose atsišaukimuose pateikė ir savo praėjusių metų laisvinimo srities darbų, pastangų ir pasiektų rezultatų sąrašus. Viską sudėjus į krūvą, 1976-ieji veiklos metai nebuvo tušti. Leista keliomis kalbomis Eltos biuleteniai, veikė lietuviškos programos Vatikano ir Madrido radi aro nu o se, Jungtinėse Tautose mūsų reikalu prakalbinta JAV-bių delegacija; JAV senate ir atstovų rūmuose pravestos rezoliucijos, Helsinkio susitarimus interpretuojančios taip, kad nepripažįstama Pabaltijo valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Kaip ir kiekvienais metais, JAV kongrese, amerikiečių spaudoje ir poroje dešimčių radijo programų paminėta Vasario 16 sukaktis ir birželiniai įvykiai. Nepražiopsotos ir istorinės progos: prezidentiniai rinkimai, pasiruošimai Belgrado konferencijai, JAV 200 metų nepriklausomybės sukakties minėjimas, eucharistinis kongresas — visa tai išnaudota Lietuvos bylos pristatymui ar pačių lietuvių kultūringam prisistatymui amerikiečiams. Toliau palaikyti ryšiai su komunistinės Kinijos atstovais, informuojant juos apie padėtį rusų okupuotoje Lietuvoje, plėsti sąlyčiai su centrinėmis Amerikos valdžios įstaigomis, unijomis, spauda, kitomis etninėmis grupėmis. Nemaža padirbėta gelbstint lietuvių politinius kalinius Sovietų Sąjungos kalėjimuose. Išleista anglų kalba leidinių: "The Lithuanians in America", "The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania", "Res-pect my Rights", "Lithuania", "No Greater Love . . ."; paruoštas stambus dr. T. Remeikio dokumentinis veikalas "Dissent in Lithuania".

Be trijų tradicinių veiksnių — Vliko, Lietuvių Bendruomenės ir Al-tos, kurių pastangomis atlikta dauguma anksčiau minėtų darbų, Lietuvos laisvinimo veikloje 1976 reiškėsi ir kita organizuota ir privati iniciatyva. Čia pirmoje vietoje minėtinas vieno žmogaus "veiksnys" — tai kun. Kazimiero Pugevičiaus, Lietuvių katalikų tarnybos vedėjo, veikla. Jo akcija Amerikos katalikų vyskupo sukurto "Committee for the Bicen-tennial" darbuose, straipsniai ir pareiškimai Amerikos katalikų laikraščiuose, pastangos sueiti į bendnį akciją su žydų religinių bendruomenių vadais daug pasitarnavo, kad tikinčiųjų persekiojimas Lietuvoje ir aplamai Lietuvos klausimas pasidarytų aktualesnis Amerikos katalikuose.

Laisvinimo darbų srityje kai kuriuos darbus atliko taip pat Rezoliucijoms remti komitetas, Batunas. Kunigų vienybė, Lietuvos Lais komitetas ir kitos organizacijos. Labai vertintina tokia privati iniciatyva kaip Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos klebono prel. Jono Kučingio, kuris kartu su bolševikų kalėjimuose ilgai kalintu protestantų kunigu Ri-chard Wurmbrand išleido II laidą leidinėlio "No Greater Love" 15,000 egz. tiražu. Kun. Wurmbrand, sąjūdžio "Jesus to the Communist World" gen. direktorius, turi plačią organizaciją, savo televizijos programą, remiamas katalikų ir kitų religijų įtakingų vadų. Tuo būdu Nijolės Sadūnaitės persekiojimas pasidarė žinomas visuose kontinentuose. Žinoma, kad šimtai laiškų Sa-dūnaitei buvo pasiųsta net iš Afrikos.

Jei 1976 veiklos balansas gali kelti pagrįsto džiaugsmo, tai nepagrįstas ir piktas dirbančiųjų puolimas tą džiaugsmą temdo. Niekas nežino, kas yra faktiškasis griaunančių jėgų dirigentas, tačiau toks yra. Sunku prileisti, kad ši diriguojanti lazdelė būtų patikėta lietuviškom rankom. Juk jei tai būtų pačių lietinių vedama ir geros valios diktuojama visuomenės veiklos kritika, ji jokiu būdu negalėtų išvirsti į netiesos skelbimą, faktų falsifikavimą, dirbančiųjų šmeižimą ir niekinimą ir beveik prieiti prie veiksminio smurto, kaip kad įvyko tėvų jėzuitų sukurtame Jaunimo centre Chicagoje, anoniminiai šmeižtų laiškai prieš Vliko vicepirmininką ir t.t. Visa tai rodo pasibaisėtiną kai kieno sąžinių su-rambėjimą, kurio jokiu būdu negalima aiškinti lietuvišku jautrumu.

Pagrindiniu taikiniu griaunančios jėgos yra pasirinkusios JAV ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenes. Ir tai suprantama. Mat, ji suorganizuota demokratiniais pagrindais, veikla atremta į nesavanaudiškos visuomenės sąmoningą lietuviškumą, ir jų vadovai aprūpinti tos visuomenės tikrais mandatais. Šitaip suorganizuota lietuviška pajėga negali patikti ne tik Lietuvos laisvės priešui, bet ir šaltokiems draugams, kuriems stipriai organizuotos tautinės grupės tampa tam tikru balastu. Jiems patogiau, kai tos grupės suižusios. Suaižymo tokiais atvejais siekiama ne viešu spaudimu iš viršaus, bet iš vidaus — saviškių rankomis.

LB darbuotojų ir rėmėjų puolimas tarpais ne tik kad brutalus, bet vietomis ir gudriai apgaulingas. Tarp tų apgaulingų argumentų, kurie suklaidina tam tikrą dalį ir geros valios žmonių, yra teigimas, kad Lietuvių Bendruomenė duplikuoja Altos dirbamus darbus. Tačiau objektyvus lietuviškos veiklos vertintojas kokios nors nereikalingos duplikacijos ar paralelizmo pastebėti negali. Duplikacijos negali būti jau vien dėl to, kad pvz. 1976 metais apie 90% visos naujos iniciatyvos visuomeniniuose-politiniuose darbuose išėjo iš LB-nės iniciatyvos. Tačiau, net padarius teoretinę prielaidą, kad tokios duplikacijos galėtų atsirasti, būtų naudingiau tą duplikaciją šalinti ne vieno veiksnio iš darbo eliminavimu, o veiklos koordinacija. Kas reikalauja eliminacijos ir kratosi koordinacijos, tas vargu savo sprendimuose vadovaujasi nuoširdžiais lietuviškais interesais. Duplikacijos argumentas pasidaro juo labiau įtartinas, kai siekiama iš laisvinimo veiklos pašalinti tą veiksnį, kuris daugiausia padaro, mažiausia sunaudodamas visuomenės pinigų.

Griovikų eilėse šviesesnių asmenybių nematyti. Tačiau, Jono Aisčio žodžiais, ir "klounai gali būti pavojingi ir žiaurūs", kai turi "kažką baisiai galingą už savo pečių".

Koordinuotos veiklos ilgisi daugelis idealistiškai nusiteikusių širdžių. Dar daugiau sutartino ir koordinuoto darbo išeivijos lietuviuose laukia Lietuvos žmonės. Paklauskime nuomonių visus tuos, kuriems pastaruoju laiku pasisekė iš sovietinės vergijos ištrūkti. Tie, kurie kovą už Lietuvos išlaisvinimą paverčia kova prieš Lietuvos laisvei dirbančiuosius, prisiima istorinę gėdos dėmę. Lygiai kaip tie, kurie bolševikų ir nacių okupacijose savo veikloje nesivadovavo tikraisiais lietuviškais interesais.

Už koordinuotą lietuvišką darbą metai iš metų balsą kelia daugelis Lietuvių Bendruomenės ir Vliko veikėjų ir rėmėjų. Tą balsą ima kelti ir kultūrininkai. Rašytojas Jurgis Jankus, Darbininke puikiai išanalizavęs esamą situaciją, daro, atrodo, visiems geros valios veikėjams priimtiną siūlymą:
"Ar ne protingiau būtų, kad visi veiksniai dar kartą sueitų, sudėtų visus pinigus į vieną krūvą, sudarytų planą, kas pirmiausia darytina, sutelktų kiekvienai sričiai kompetentingus, su iniciatyva, dirbti norinčius žmones ir pradėtų tikrai darbą. Kai bus planas (dabar, atrodo, tik LB vadovybė šiokio tokio plano griebiasi), kai bus žinia, atsiras keleriopai daugiau ir pinigų, bus galima ir keleriopai daugiau padaryti" (Darb., 1977.IV.22).
J. Kojelis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai