Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAUNIMO SUVAŽIAVIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Girnius Saulius A.   
Prel. dr. Juozas B. Končius mirė Romoje sausio 13. Ypač pasižymėjo kaip labdaros veikėjas — BALFui pirmininkavo dvidešimt metų (1944-1964). Velionio asmenį ir darbus 80 metų sukakties proga mūsų žurnale yra aptaręs L. Šimutis 1971, Nr. 6.



1974 metų gale buvo suruošti du jaunimo organizacijų suvažiavimai: Padėkos dienos savaitgalį (lapkričio 21 - 23 d.) Š. Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungos Toronte ir Naujų metų išvakarėse (gruodžio 28 - 31) JAV ir Kanados Lietuvių Jaunimo Sąjungos Rochesteryje. Dalyvių gausumu, tai yra bent užsiregistravusiųjų ir dalyvavusiųjų vakarinėse programose, šių metų LSS suvažiavimas tikrai pasižymėjo — atvyko apie 500 studentų iš visos Amerikos ir Kanados. Rengėjai nebandė apsunkinti studentų paskaitomis; jų buvo tik keturios (skaitė G. Juozapavičiūtė, I. Gražytė - Maziliauskienė, M. Ramūnienė ir T. Valius). Tęsdami įprastinę LSS tradiciją, studentai nėjo į paskaitas, pvz., pirmai paskaitai susirinko tiktai apie 25 dalyvių; kitose paskaitose buvo daugiau, gal siekė net 100.

Tačiau organizacijos suvažiavimas iš esmės turėtų būti pagrįstas posėdžiais ir pranešimais, atskleidžiančiais organizacijos dabartinę padėtį ir nustatančiais ateičiai gaires. Deja, šiam reikalui buvo paskirtas tik vienas posėdis paskutinę dieną su griežtai nustatyta laiko riba (kambarį reikėjo parengti vakaro baliui). Lietuvišku punktualumu jaunimas vėlavosi maždaug valandą ir posėdis buvo pravestas, nusiteikus kuo greičiau viską užbaigti. Buvo rinkimai į garbės teismą, revizijos komisiją ir centro valdybą (buvo daugiau negu vienas sąrašas tik į garbės teismą). Nauja centro valdyba yra Toronte su  pirmininku Antanu Šileika.

Pereitų metų centro valdybos pranešimas buvo maždaug minutės ilgio: labai trumpai buvo pasakyta, kad valdyba norėjo daug ko pasiekti, bet kai prašė konkrečios pagalbos, jos nesulaukė ir tad nieko nepadarė. Nebuvo net žinių apie atskirų vietovių ar universitetų klubų veiklą. Ar tai buvo dėl to, kad nebuvo veiklos, ar kad nebuvo numatyta tam skirti laiko, liko neaišku. Prabėgomis buvo iškelta įvairių įdomių pasiūlymų, pvz., suruošti du suvažiavimus: tradicinį puotavimą Padėkos d. savaitgalį pinigų gauti ir "rimto darbo" suvažiavimą vasarą. Tačiau dėl noro ar laiko stokos šis ir kiti pasiūlymai nebuvo diskutuoti. Bendras darbo posėdžio įspūdis buvo, kad tai nemalonus dalykas, kurį reikėjo kuo greičiau užbaigti, išrinkus naują valdybą.

LSS, kaip organizacija, atrodo egzistuojanti tik tam, kad galėtų kasmet sukviesti lietuvių jaunimą į vieną vietą linksmai praleisti savaitgalį. Savo atvykimu jaunimas rodo, kad jam patinka suvažiuot pasilinksminti, bet ne dalyvauti ir rimtesnėj programoj. Suvažiavimas pripildė organizacijos iždą, ir tikimės, kad pinigai bus naudojami praplėsti sąjungos veiklai ir duoti gaires universitetų klubų veiklai.

Jaunimo Sąjungos suvažiavimas buvo labai skubomis suruoštas, ir jame dalyvavo žymiai mažesnis būrys jaunimo (maždaug 70). Beveik visi dalyviai buvo atstovai, išrinkti ar paskirti per paskutines savaites prieš suvažiavimą. Nors programa tęsėsi keturias pilnas dienas nuo ryto iki vakaro, tik su trumpomis pertraukomis (net pietūs buvo suruošti vietoje, kad dalyviams nereikėtų skirstytis valgyti), atstovai dalyvavo programoje ir apskritai rodė gan didelį susidomėjimą.

Suvažiavimo bendras tikslas buvo duoti konkrečius pasiūlymus III Jaunimo kongreso rengimo komitetui. Programą atliko pats jaunimas, didele dalimi atstovai. Programos forma buvo simpoziumai ir diskusijos. Dalis simpoziumų dalyvių buvo gerai pasiruošę, viską iš anksto raštu pasirašę, kiti sklandžiai perteikė savo mintis su užrašais, bet buvo ir tokių dalyvių, kurių pasisakymai atrodė greitai sumesti ar gal net sugalvoti bekalbant. Pirmas dvi dienas vyko simpoziumai, kur buvo diskutuota ateinančio kongreso tikslai, praėjusio kongreso pasisekimas, atstovų paruošimas ir Jaunimo Sąjungos paskirtis. Trečią dieną dalyviai susiskirstė į keturius būrelius diskutuoti ir paruošti konkrečius pasiūlymus kongreso stovyklos ir studijų dienų programoms. Šie nutarimai buvo surinkti ir išspausdinti septynių puslapių anketoje, kurią kiekvienas dalyvis išpildė paskutinę dieną. Ši labai skubomis paruošta anketa nebuvo išdiskutuota, ir vargiai visi suprato, kam jie balsavo ar kaip skyrėsi įvairūs pasiūlymai. Anketos rezultatai nebuvo paskelbti: ir dalyviai išsiskirstė, nežinodami, ar jie konkrečiai ką nors nutarė. Apskritai paėmus, galima spėti, kad programa bus labai panaši į pereito kongreso, kur studijų savaitės buvo maždaug pusiau padalytos tarp informacinių paskaitų ir diskusijų. Temos, tur būt, taip pat bus panašios: išeivijos ir Lietuvos problemų svarstymas. Paskutinės programos dienos sulaukė mažiausio dėmesio, ne visi atstovai atvyko ir aplamai buvo jaučiama nuovargio dvasia. Simpoziume apie organizacijų rolę kongreso ruošoje buvo gan aštrūs nuomonių skirtumai, bet nebuvo jokių diskusijų tuo klausimu ir buvo bandoma viską greitai užbaigti.
Salia bendrų Kanados ir JAV jaunimo sąjungų susirinkimų, taip pat kas vakarą būdavo atskirų kraštų posėdžiai, kur buvo diskutuojami krašto reikalai. Šie krašto posėdžiai, ypač Amerikos, buvo labai ištęsti — daug nereikalingų kartojimų ir mažų ginčų, bet mažai rezultatų. Kanada nustatė konkrečius kriterijus kongreso atstovams. JAV irgi nustatė panašius kriterijus ir išrinko naują krašto valdybos pirmininkę Daivą Vaitkevičiūtę. Nuspręsta palikti atstovų rinkimus demokratiniu būdu, bet nustatyti kvalifikacijas kandidatavimui. Buvo išreikštas nepasitenkinimas pereito kongreso atstovais, bet, mano manymu, būsimieji atstovai bus panašūs. Dauguma pereito kongreso atstovų būtų turėję reikalingas kvalifikacijas, ir nematau, kodėl ateinantys rinkimai vėl nebus populiarumo konkursai, kurį laimės jaunesni studentai. Nors statutas laiko nariais visą jaunimą iki 30 metų, bet tiksliau būtų sakyti — nevedusį jaunimą. Nė vienas atstovas nebuvo vedęs; atrodo, kad ir nebus bandoma studijas baigusį vedusį jaunimą pritraukti.

Krašto posėdžiuose tik mažai buvo diskutuojami sąjungos reikalai ir beveik visas dėmesys buvo nukreiptas į kongresą. Kas bus, kai kongresas praeis? Ar visas dėmesys bus nukreiptas į IV Jaunimo kongresą? Organizacijai bus sunku veikti, jei ji nepradės rūpintis savo reikalais ir nesustiprins apylinkių veiklos. Tik reikia pažiūrėti į LSS, kuri smarkiai veikė tiktai tada, kada buvo veiklūs miestų skyriai. Susilpnėjus skyriams, organizacija sukrito. Tikėkimės, kad tas pats neatsitiks su Jaunimo Sąjunga.

Palyginus suvažiavimus, Jaunimo Sąjungos suvažiavimas padarė žymiai geresnį įspūdį. Nors nemažas dalyvių skaičius buvo tie patys abiejuose suvažiavimuose, jie buvo rimčiau nusiteikę antrajame. LSS suvažiavimas yra įgijęs pramoginį pobūdį ir rimtai nusiteikęs studentas mažai randa prasmės tenai dalyvauti. Jaunimo Sąjungos suvažiavime buvo mažiau dalyvių, bet dauguma viens kitą pažino iš ankstesnės veiklos ir buvo pasiruošę ne tiktai pasilinksminti, bet ir dirbti. Reikėtų tačiau neužmiršti, kad visada lengviau sudominti žmones, kai aiškiai mat -mas konkretus tikslas — kitais metais įvykstantis Jaunimo kongresas Pietų Amerikoje. Be buvusių kongresų Jaunimo Sąjunga nebūtų buvusi įkurta ir be ateinančio kongreso vargiai ir ji ką nors darytų. Iš šių dviejų suvažiavimų galima susidaryti gan tikslų vaizdą dabartinio lietuvio jaunuolio— mažai susi-pažinusio su Lietuvos reikalais, mažai skaitančio lietuviškai, bet mėgstančio pasilinksminti ir, reikalui esant, pasiryžusiam praleisti daug laiko diskutuoti įvairius klausimus. Jaunimo Sąjungos suvažiavimą-, tur būt, davė gan tikslų vaizdą, ko bus galima laukti iš kongreso atstovų. Kongreso rengėjai savo ruožtu turėtų nutarti, ką jie su tokia medžiaga nori pasiekti.
Saulius A. Girnius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai