|
Parašė Vladas Šlaitas
|
 L Y J A N T
Kiekvieną liūdną nusiteikimą
arba kiekvieną nusiminimą
turiu paversti į džiaugsmą
ir,
gal būt,
ne į džiaugsmą,
tik į taikingą ir palaimingą nusiteikimą,
kuris primena ramų ir saldų rožių dvelkimą.
O
šventoji Veronika!
Būtų gera, kad taip galėčiau rudenio dieną
lietui lyjant, surasti tavo meilės skarelę.
MEILĖS OBELISKAS
Tu man buvai daugiau nei miesto sodas.
Daugiau nei medžiai vasaros danguj.
Tu man buvai kaip saulės pasirodymas
virš miesto sodo vasaros danguj.
Dabar graudus ruduo. Dangus pablyškęs.
Esu svetur. Be sodo. Be namų.
Bet tu likai kaip meilės obeliskas
virš miesto sodo vasaros danguj.
ESU NE DAUG
Esu trapus ir lengvas ąsotėlis.
Esu ne daug. Esu labai ne daug.
Bet po manęs paliks prisiminimuose
švelnus ir lengvas vasaros dvelkimas.
Esu grakštus ir lengvas išlenkimas.
Esu tik linija. Tik taktas. Ne daugiau.
Bet po manęs paliks prisiminimuose
švelnus ir lengvas vasaros dvelkimas.
K. Varnelis Serpentinė (akrilis)
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
