Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
B. DVARIONO "ŽIBUTĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   
Pernai Lietuvoje išleista B. Dvariono "žibutė pirmoji pražydo" (Vilnius, 1961 m. 36 p.), chorui rinkinys. Jame yra penkios dainos ir "Penki chorai" — penki liaudies posakiai (gal patarlės).

Prof. Balys Dvarionas daugiausia rašo instrumentalinius kūrinius, operą, kantatas ir t.t. čia yra pirmas jo rinkinys, išleistas vien tik chorui, šis dainų rinkinys, a capel-la, yra vertas choro dėmesio, nes kūrėjas įdomiai rašo chorams, vartoja naująsias priemones ir naujuosius būdus lietuviškų chorų literatūroje, liaudies melodijas ar jų nuoaidžius. JAV gyvenantieji mūsieji kompozitoriai (pvz. prof. VI. Jakubėnas, J. Kačinskas, J. Gaidelis) irgi pana-alai rašo. Matyti, autorius puikiai pa žįsta balsinę medžiagą, retai kur vartoja chorinę akrobatiką, daugiausia rašo diatoninėje plotmėje.

Kiekvienas choro balsas dažniausiai eina savo keliais, prisitaikydamas tik tiek, kad nenuklydus nuo bendrakeleivių ir jiems nesugadinus numatyto žingsnių greičio. Kūrybos būdas yra ekspresinis, linkstąs į abstraktinę pusę, subtilus ir jautrus tekstų pavaizdavimuose. Visuose kūriniuose jaučiami lietuviškųjų liaudies melodijų atgarsiai — vienur daugiau, kitur mažiau, bet lietuvis visada atpažins savąsias vietas, jų klausydamas, ir nors autorius ir nevartoja pilnų melodijų, bet jų gabaliukai iš bendros melodines eigos išplaukia natūraliai, be dirbtinumo. Nemažai vartoja ir sutartinėms būdingus melodinius vingiavimus. Visur autorius įrodo didelę muzikinę techniką ir kūrybinį pribrendimą. Chorams labai vertinga koncertine medžiaga.

Dabar žvilgtelkim atskirai į dainas.
"Raigardo šaltinėlis", žodžiai J. Degutytes :
Slėnio žaliam dugne
Aidi skaidri daina.
Dainuojančio nematyt,
Tik šakos žilvičio plonos
šaltekšnio uogos raudonos,
Neužmirštuoles žydi ir tt.


Autorius įdomiai vartoja sopranų-altų tercinius su tenorų-bosų ter-cinėmis imitacijomis, kurios sudaro tarpusavius dialogus. Neilgas, vos 25 taktų, neišeina iš dviejų pianissimo, antrojoje daly pereina į tris, paskutiniojoje į keturis su mažais crescendo, išskyrus antroje daly du taktus, kur tenorai-bosai turi mezzo-forte. švelnutis ir nuotaikingas veikaliu-kas, apsupąs nepaprasta slėnio ramybe, prie šaltinėlio.
"Prie Upelio", žodžiai D. Urnevičiūtės:
Alksniai žiūri į upę,
Upėj debesys skęsta.
Du žirgeliai nutūpę
Ant akmens palei brastą...

ši daina taip pat neilga, dviem balsams —- sopranui-altui, kuriem tenorai-bosai mormorando pritaria. Bosai kvinčių slinktim sudaro lyg vargonuose pedalų harmoninį pagrindą. Lengvutis liaudinio pobūdžio kūrinėlis choruose turėtų būti mėgiamas.
"Žibutė", M. Vainilaičio:
Pramerkė žibute melsvas akeles
Ir žemes alsavimą girdi:
—Saulute močiute, pažadink gėles,
Atverk savo dangišką širdį.

Veikalas akordinio pobūdžio su moduliacijomis, sunkiai chorams ap-valdomas.
"Vaisvandeniai", ž. VI. Šimkaus: Prašom, dar pripilkite stiklinę. Tegu padvelkia veidan ledu. Tarsi krūvį, girgždantį ant lyno, Daug sunkių nuleidom valandų
Veikalas maršo slinkty, kiek ilgėlesnis, vyrų chorui. Choruose tai būtų galima pavadinti "arkliuku", nes efektingas, linksmos, komiškos nuotaikos, parašytas žaisminga ritmų ir žodžių maišatiene
"Šienpiovių daina", ž. P. Gerulaičio:
Plieno rankom, koja kojon
Platų barą varom vis,
Laukuos pradalges lygiuojąs,
Kiek apžvelgs žvali akis"


Vienas iš trumpesniųjų, trijų posmų, taikytas mažesniems chorams su priedainiu "Ei, dalgeli, kieto plieno .." Beje, čia matyti prisitaikymo dainos tekste — "einu piaut kolūkio žalio šieno".

"Penki chorai", čia randame šiuos kūrinėlius: 1. "Verkia duona tinginio valgoma", 2. "Ar ištarsi pupų, nesudėjęs lūpų", 3. "Jei nori turėt draugų, neskolink jiems pinigų", 4. "Kas myli, tas tyli", ir 5. "Ieškok bernelio, kuris dirbti moka, o tik ne tokio, kuris gražiai šoka".

šie penki kūrinėliai nėra ilgi, bet jie sudaro ciklą, iš eilės atliekant. Kai kurie apvilkti į sutartinių ritmą ir jų garsinius papuošalus, sutartinėms būdingus. Kai kurie yra labai žaismingi (antras ir penktas), gyvos slinkties. Pirmoji daina labai lėtos slinkties, sudaro savotišką harmoninę raidą, lyg ir įžangą, o ketvirtoji tokios pat nuotaikos, įdomiais akordais žaidžiama, naudojant chromatines ir moduliacines kombinacijas, chorams yra lyg koks grynai intonacijai išlaikyti pratimas arba išsprendimui uždavinys. Todėl yra sunkesnis už visus kitus šioje grupėje. Apskritai imant, prof. B. Dvarionas chorams paruošė gražią dovaną.
J. Žilevičius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai