Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KULTŪROS KONGRESO ATIDARYMO KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P.Gaučys   

Iš kairės sėdi: Petras Maldeikis, sekr. Leonas Balzaras, pirm. Povilas Gaučys, vicepirm.  Benys Babrauskas, Jonas švedas. Stovi: Juozas Kreivėnas, Vincentas Liulevičius, Donatas Bielskus, Juozas Tamulis, Balys Vitkus, Jonas Vaidelys. Nuotraukoje trūksta komiteto narių: Vlado Jakubėno, Vytauto K. Jonyno, Broniaus Keturakio, Jono Muloko, kun. Juozo Prunskio, Prano Skardžiaus.    VI. Juknevičiaus nuotr.

Šią iškilmingą valandą, atidarant antrąjį Kultūros Kongresą, iš kurio laukiame naujų ir stiprių impulsų mūsų tautinei kultūrai kurti ir ugdyti, o iš plačiosios visuomenės didesnio nei ligi šiol ja susidomėjimo ir ryžto sukurtąsias kultūrines vertybes branginti bei jomis naudotis, pravartu pažymėti, kad beveik visi sutardami dėl išeivijoje gyvenančių lietuvių pagrindinių uždavinių ir pareigų: lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, gal kiek daugiau skiriamės dėl priemonių, tų tikslų besiekiant. Vieni mūsų labiau linksta naudotis politinėmis, o kiti kultūrinėmis priemonėmis. Lietuvių Charta įsakmiai iš mūsų reikalauja sudaryti sąlygas tautinei kultūrai puoselėti ir ugdyti.

Lietuvių Bendruomenė, ja besivaduodama ir ją vykdydama, lietuviškos kultūros puoselėjimą laiko vienu iš pagrindinių savo uždavinių, nes mūsų gyvenamose sąlygose kultūrinių vertybių kūrimas tapo esminiu mūsų kovos ginklu. To nepaisant, mes išgyvename sunkią krizę, nes esame atsidūrę paradoksinėje būklėje. Turime daug ir talentingų visų sričių kūrėjų, kurių mums gali pavydėti ir normaliose sąlygose gyvenančios senesnės valstybės. Deja, vis mažiau ir mažiau besidomime jų sukurtomis vertybėmis, ir vis labiau leidžiame įsigalėti mums svetimoms įtakoms.

Besisielodama ir besirūpindama šia nenormalia ir mūsų tautiniam išlikimui labai žalinga būkle, Lietuvių Bendruomenė prieš šešerius metus sušaukė Čikagoje pirmąjį kultūros kongresą, kuriame buvo nagrinėtos ir pabrėžtos mūsų tautinės ir kultūrinės prievolės ir atkreiptas dėmesys į vis didėjančią ištautėjimo grėsmę.

Nors pirmojo kultūros kongreso rezoliucijos ir nutarimai daugumoje paliko neįvykdyti, vistik jis pirmą kartą išeivijoje sutraukė tiek kultūrininkų ir tokiu plačiu mastu iškėlė kultūrines problemas. Tad Tad JAV ir Kanados bendruomenės ryžosi, kad kultūros kongresai pataptų tradicija, juos šaukiant kas penkeri metai. Priartėjus laikui, sudarė antrajam Kultūros Kongresui ruošti komitetą ir jam paveae darbus planuoti taip, kad būtų 1) apžvelgti mūsų pasiekti kultūriniai laimėjimai per pastarąjį dešimtmetį, 2) nustatytos kultūrinės veiklos gairės ateičiai ir 3) numatyta, kas ir kaip vykdys kultūrinės veiklos planą. Šalia šitų pagrindinių kongreso tikslų, buvo pageidauta, kad jo metu būtų pademonstruotos ir mūsų kultūrinės vertybės ir pasidžiaugta pasiektais laimėjimais.

Vykdydamas tą pavedimą, komitetas, kiek tai buvo įmanoma, ir suplanavo antrojo Kultūros Kongreso programą, lietuviškos muzikos simfoninį koncertą, dailės, architektūros ir spaudos parodas bei literatūros vakarą.

Tenka apgailestauti, kad į kai kuriuos, nors ir naudingus siūlymus, kaip per vėlai iškeltus, nebegalėjome atsižvelgti. Yra daug svarbių, degančių problemų, kurias reikėtų spręsti, tačiau jas tinkamai išnagrinėti tegalima, tik sutelkus visą dėmesį į vieną ar dvi problemas. Gyvendami atominiam amžiuje, kuriame visa nepaprastai greit keičiasi, turėtume ir kultūros kongresus šaukti ne kas penkmetis, bet kas trimetis, nes tik tada laiku tegalėsime reaguoti į naujai iškylančias problemas ir joms rasti reikiamus sprendimus. Priešingu atveju kai kurių problemų sprendimas gali nusitęsti dešimtmečiais.

Antrajam Kultūros Kongresui ruošti komiteto vardu nuoširdžiausiai sveikinu visus į šį kongresą atvykusius ir linkiu jums geros sekmes ir brandžių darbo vaisių. Tik savo tautine, originalia kūryba, tik savo įnašu į pasaulio kultūros lobyną mes atliksime savo tautinę paskirtį ir įgysime kitų tautų pagarbą.

Šiuos metus pavadinome Maironio metais. Man atrodo, kad antrasis Kultūros Kongresas bus pats žymiausias Maironio metų įvykis ir netiesioginis jam pagerbti paminklas, nes visomis šitame kongrese svarstysimomis mūsų tautinio išlikimo ir kūrybinio potencialio stiprinimo problemomis labai sielojosi ir Maironis.

Nors Maironio laikų Lietuvą buvo suspaudęs erelis sparnais ir ji dar nebuvo pilnai atbudusi, Maironis skelbė tautos atgimimą ir kvietė, paėmus arklą, knygą, lyrą eiti Lietuvos keliu. Nūdien Lietuva dar sunkesnėje vergijoje ir fiziškai naikinama, bet ji priešinasi, kovoja, stengiasi ištverti ir laimėti. Mes, būdami tautos šakelė išeivijoje, irgi galime išlikti gyva tautos atžala, jeigu tik nepabūgsime už tėvynę pavargti, jos labui pasišvęsti ir tėvų žemei negaminsime svetimų dievų!


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai