Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAIL. A. VIRKAU PARODA GRES GALERIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   
Nuo birželio 19 d. iki liepos 20 d. vienoje iš žymesniųjų Čikagos meno galerijų (Gres Galleryl vyko jauno dailininko Vytauto O. Virkau tapybos paroda. Buvo išstatyta 22 aliejaus kūriniai ir vienas piešinys. Prieš metus dail. Kęstučio Zapkaus paroda įvyko Čiurlionio galerijoje, o vėliau Gres galerijoje. Tuo pačiu keliu, tik metais vėliau, per tas pačias galerijas perėjo dail. V. Virkau parodos. Abudu atkreipė meno autoritetų dėmesį.

Virkau gerokai anksčiau baigė Čikagos Meno instituto mokyklą, negu Zapkus. Ir vienas ir antras turi didelius užsimojimus ir ryžtą siekti kūrybinės tiesos savarankiškai, nepaisant jokių srovinių įtakų. Dera pabrėžti, kad abudu turi meno magistro laipsnius, giliau žvelgia į esminius meno principus, nesivaiko vėliausių moderniojo meno madų, ne-gudravoja ir vengia paviršutiniškumo. Vytautas Virkau ugdo originalų stilių, siekia universalios spalvų ir ritmo kalbos, kuri vėlesnioje jo tapyboje siejasi su gamtos reprezentacija. Jo parodos atidarymo išvakarėse Gres galerijos vedėjas pastebėjo: "Lietuviai turi du dailininkus — Zapkų ir Virkau, ir daugiau nereikia". Su jo nuomone mes sutinkame, nes mūsų jaunieji dailininkai skiriasi nuo kitų avangardinio meno krypčių. Bet mes turime ir daugiau pirmaeilių dailininkų bei skulptorių, kurie mūsų tautoje, reikia tikėti, nedings vos pasirodę, kas dažnai atsitinka "tarptautiniuose vandenyse", kai menas greičiau miršta, negu jo autoriai.

šiai dail. V. Virkau parodai parinkta vandens peizažų ciklas, kurį galima palyginti su vientisine poema, bet čia gaunamas įspūdis, jog Virkau pamėgęs lyrikos idėją, kuri lyg siaurintų neabejotiną menininko talentą. Jis turėjo daugiau duoti, nes turi ko duoti. Neseniai Čiurlionio galerijoje įvykusioje Audronės Skuodai-tės ir Virkau parodoje jisai pasireiškė ir motyvų įvairumu ir tematikos gausumu. Šiuo gi atveju parodos rengėjai, matyt, taip norėjo, pasirinkdami tik vandens peizažų ciklą. Neseniai pasibaigusioje Čikagos Meno institute Čikagos ir apylinkės dailininkų meno parodoje Virkau laimėjo premiją už vieną iš šio vandens peizažų ciklo kūrinį, o tai jau didelis įvertinimas, kai šimtai kitų menininkų nė parodon nebuvo priimti.

Iš tikrųjų, V. Virkau eina ne evoliucijos, bet revoliucijos keliu, tiktai šis kelias ilgas ir rizikingas, — pareikalaus daug pastangų ateityje. Anksčiau jisai domėjosi abstrakcijos ekspresionizmu, labai artimu grynajai abstrakcijai, kitų teigimu, net per lengvai jo talentui. Vėlesnioje tapyboje iškyla, kaip naujas veidas, naujas stilius, šiek tiek primenąs Cézanne, kuris amžinai jieškojo "grynosios formos" gamtoje. Vytauto Virkau vandens peizažai nėra tapyti iš gamtos, bet kurti studijoj su dideliu kruopštumu ir nuoširdumu. Dailininko daug sielos ir meiles įdėta į kūrinius (buvo rodomi Čiurlionio galerijoje): "Matanti akis", "Prisikėlimas", "žydėjimas" ir kt. Jie atlikti taupiu koloritu, verti ypatingo dėmesio.

Vandens peizažai nėra gryna realizmo kopija, bet jo simbolis, — santykis geometrinių formų su organiniu elementu. Erdvė traktuojama daugiau antru matavimu, bet atpažįstamos vandens lelijų lapų formos pulsuoja atmosferiniais niuansais, kurių geometrine struktūra savaime santykiauja viena su kita, perduodama kūrinio tęsinį kitam kūriniui jau su naujais kompozicijų variantais. Tuo tarpu spalvų šviežumas ir lengvumas, kvadratinių ir ovalinių simbolių išdėstymas verčia žavėtis. Čia jis įdomesnis, nes spalvingesnis ir artimesnis gamtos formoms. Spalvos švelnios, akį nerėžiančios, žalioji spalva (retai raudona) dominuoja. Yra trejetas paveikslų analoginio —- žalio kolorito, taip pat gerai išlaikyti. Reikia sutikti, kad dail. Virkau pasirintas vandens peizažų ciklas buvo didelis atliktas darbas —-ir, reikia manyti, pabaigtas. Tai savotiška ištisinė lyrine poema, originalus estetikos pasauly kūrinys, gal ir su klaidom, bet jau pačios pastangos ir ryžtas nustelbia smulkmenas. V. Virkau drąsiai laužo senąsias graikų ornamentikos simbolių gimingu-mo taisykles kompozicijose (tai daro Ir kiti).

Ypatingo dėmesio verti Virkau kūriniai: "Aretūzos šaltinis", "Hidropi-tinis peizažas", "Promenada", (analoginis žalias koloritas), "Vasaros sezonas" (raud., žalias, oranž. koloritas), šito kūrinio labiau abstrakti kompozicija: vanduo, vandens lelijų lapai; su geometriniu fonu jungiamas ovalas bei kaspinai (Augalija). Ciklo kūriniai pavadinti atskirais vardais. Dail. V. Virkau savo kūrybą remia logika ir faktais, kurie, atrodo, nepriklausomi, tačiau savo meniniu brandumu egzistuoja, kaip menine realybe, kaip estetinis grožis.

Dail. Vytautas O. Virkau gimė 1930 m. Šiauliuose. Meno mokėsi Miunchene. Baigęs Čikagos Meno institutą, gavo meno magistro laipsnį. Dabar dėsto meno dalykus George Williams kolegijoj ir YMCA centre.

Be to, V. Virkau daug dirbo grafikos srityje: piešė knygoms viršelius, pagamino daug scenos dekoracijų, į-skaitant ir Lietuvių Operą Čikagoje.

Dera pastebėti, kad Vytauto Virkau parodos atidaryman atvyko gausus kitataučių dailininkų ir meno bičiulių būrelis. Angliškoji spauda gražiai paminėjo jo parodą.
Mikas Šileikis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai