Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
RELIGINIO MENO PARODA ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   


Religinio meno parodos Čikagoje rengėjai. Iš kairės ALRK Federacijos komiteto vicepirm. kun. A. Stasys; parodos vykdytojas inž. Mik. Ivanauskas; garbes komiteto nariai: inž. A. Rudis ir prel. I. Albavičius; šv. Kryžiaus parap. klebonas kun. E. Abromaitis; komiteto pirm. K. Kleiva ir narys J. Pabedinskas

Antroji lietuvių religinio meno paroda Čikagoje įvyko š. m. kovo 7 -15 d. šv. Kryžiaus parapijos mokyklos salėje. Parodą rengė Amer. Liet. Romos Katalikų Federacija. Technikinis jos vykdytojas buvo inž. Mikalojus Ivanauskas. Dalyvavo 29 dailininkai su 146 darbais. Visi rengėjų buvo kviesti parodoje dalyvauti, bet daug pajėgių ir religinio meno menininkų nedalyvavo. Profesionalams menininkams ir jury komisija nebuvo privaloma — pasitikėta gerais norais ir savo sąžinės kritika. Jury komisija patvirtino tiktai poros naujokų darbus. Žinant, kad mes turime ir daugiau pačių pajėgiausių dailininkų, kurie nedalyvavo, paroda jų ir pasigedo. Ne visi, ir parodoje dalyvaudami menininkai, suprato religinio' meno tikslą. Prisiuntė vieni po vieną, po du darbus, o kiti — po 8 ir net 16 darbų. Didžioji dalis tų darbų apie religiją mažai arba nieko nesakė. Savaime aišku, kaip tokia paroda galėjo atrodyti, kai kiekvieno autoriaus, su mažom išimtim, sukabinti vienoj vietoj darbai, sudarė lyg kokios mugės vaizdą.

Gal jokia lietuviška paroda nebuvo tiek garsinama spaudoje, per radiją trumpomis paskaitėlėmis apie meną, primenant, kad parodą rengia didelė ir reikšminga katalikų organizacija. Buvo sudarytas garbės komitetas iš žymių asmenų: vysk. V. Brizgio, sen. P. Douglas, Illinojaus gubernatoriaus Otto Kerner, Lietuvos atstovo J. Kajecko, burmistro R. Daley ir eilės kitų. Miesto galva kovo 7-15 d.d. paskelbė Lietuvių Religinio Meno Savaitę, skatindamas tuo įvykiu susidomėti.
Ateityje rengiant religinio meno parodą vis dėlto reikėtų reikalą pavesti tos srities specialistų komisijai, kad būtų galima išvengti nemalonumų, kokių šį kartą pasitaikė, nors ir ne iš blogos rengėjų valios.


Autoriai ir jų kūriniai
Be kelių mūsų meno veteranų, da^ lyvavo jau savo gyvenimo vidurdienį peržengusių, o daug parodos dalyvių sudarė jaunosios kartos menininkai, jau šiame krašte mokslus išėjusieji. Jaunieji vieni daugiau, kiti mažiau parodė religinės minties bei religinio nuoširdumo. Vyresnieji, pvz. mistinio bei simbolinio pasaulio atstovai: J. Mieliulis ir VI. Vaitiekūnas, išstatė po gerą pustuzinį jau anksčiau įvairiose parodose matytų darbų, tačiau tie kūriniai — ne religinio turinio, ir kitur jie buvo geriau įvertinti, šioj miršainėje, kad ir labai iškalbingi Mieliulio paveikslai, buvo lyg šiaip sau "estetinio tikėjimo" priedas . . . Mieliulio tapyba liečia humanistinės filosofijos sritį. Jo tapybinė forma surrealistinė, kietas techniškas vaizduojamų daiktų išbaigimas kartais stipriai užakcentuotas realistiniu dėmesiu. Vaitiekūno tapyba kažkaip neurologiška — techniškos kliūtys ir gražias mintis sunaikina — arba nevisai aiškiai sugebėta pasakyti tai, ko norėta. Vaitiekūnas painiojasi tarp abstraktinių ir siurrealistinių formų, pvz. vienintelis religinis tapinys, kur pavaizduotas Kristus tyruose, nuo kryžiaus nulipęs, eina — pats silpniausias. Abstraktizmas nėra jo sritis, juo labiau, kad mistika ir simbolika su abstrakcija nesuderinami elementai. Mieliulis eina tiesesniu keliu ir ima dideliu mastu. Seselė M. Mercedes, SSC, išstatė 16 darbų (dalis jos akvarelių huvo grafikos skyriuje apatinėje salėje). Beveik visi jos darbai abstraktoki (didelės drobės), kai kurie su realistiniu elementu. Jos tapyboje religinė mintis sunkiai suvokiama, į akis krinta estetinė nuotaika. Stebėk, kaip lauko lelijos auga, Atgimimas ir dar keli, tikrai geri darbai. Realistiniai ir pusiau realistiniai — šv. Elzbieta, šv. Kazimieras — taip pat be priekaištų. Kęstutis Zap-kus, pats jauniausias, bet spėjęs daug premijų laimėti reprezentacinėse amerikiečių parodose, čia pasirodė tiktai su dviem abstraktiniais darbais — Etiudu ir Arka. A. Vaikš-noras iš develando atsiuntė vieną Velykų rytą. Gražus, realistinis, primenąs senųjų olandų tapybinį stilių darbas. Kun. Pijus Brazauskas iš Oregono valstybės šį kartą su savo 8 kūriniais neblogai pasirodė. Tiktai nebuvo reikalingi trys Kristaus veidai ir buvusios Seattle pasaulinės parodos restorano pavilijonas. Pačiu dvasingiausių laikytinas Kristaus veidas, pavadintas Nuolankumas. Kiti jo kūriniai vaizduoja dvasinę ir fizinę kančią — Po kryžiaus našta, Atpirkimas ir Kančios taurė. Kun. Brazauskas turi tvirtą tapyboje ranką,  ekspresionistines nuotaikas ir kultūringą koloritą. Nijolės Banienės iš 5 darbų Nujautimas bus pats geriausias jos religinis kūrinys, nes kelia liūdesį, baimę ir šiaip gerai sukomponuotas, šis kūrinys vaizduoja šeimą, kurią tarytum būtų ištikusi didelė nelaimė. Iš A. Petrikonio 6 ekspresionistinių tapybos darbų ypatingo dėmesio verti Kryžių kalnas ir Dvasių kova. Liūdnas koloritas ir tragiškai išreikštas. Z. Kolbos mozaikos, vitražų projektai bei piešiniai turi visus religinio pasaulio privalumus — išraišką ir tradicinį stilių. Audronė Skuodatė, kaip ir anksčiau, taip ir šį kartą su 5 savo tapybos darbais stengiasi mažiau save mene išreikšti, bet daugiau reaguoja į tai, kas vyksta aplink mus. Josios kompozicijose viešpatauja motiniška nuotaika, vaikų angeliškas nekaltumas — tai savaime suprantama, jog darbo tematika labai įvairi. Be to, tapybinė technika tobulėja. R. Mozoliauskas išstatė 4 skulptūras, Donatas Buračas teatsiun-tė tiktai vieną medžio reljefą. Abiejų jaunų skulptorių darbai atitiko religinio meno dvasią. Mozoliausko Kristaus galva atkreipė akis. Mozoliauskas beveik vienas užpildė skulptūros skyrių. Nebuvo vitražų, liturginių reikmenų, atseit, bažnytinių rūbų projektų, kielikų, monstrancijų ir t.t.

Apžvelgiant jaunųjų menininkų laimėjimus ar nelaimėjimus, būtinai reikia konstatuoti faktą, jog turime ir daugiau stipresnių talentų. Giedrė žumbakienė reiškiasi dviem skirtingom technikos fazėmis — emaliu, aliejine tapyba bei įvairiais grafikos užmojais. Dėmesį atkreipia josios emalis: Madona, Šventas miškas, Angelas, Apokaliptinės variacijos. Jos tapyba sunki, kaip pvz. Rouaulto, tačiau sultingas ir kultūringas koloritas, solidi spalva. Vida Krištolaitytė anksčiau gausiai duodavo parodoms tapybos darbų. Šį kartą labai kukli. Tiktai bene vienas Nukryžiuotasis laisvai ir nuoširdžiai atliktas tapybos darbas. Kiti Krištolaitytės 5 ar 6 litografijos darbai buvo nukelti į grafikos skyrių apatinėje salėje. Zitos Sodeikie-nės Šventoji šeima, Aš Jo nepažįstu ir Nukryžiuotasis — viso pateikė penkis religinių temų tapinius, kurių geroji pusė — tapybiškai geras sprendimas. Algirdas Trinkūnas ir Jurgis K. Račkus pateikė po du tapinius: pirmojo Senoje bažnyčioje tapinys vykęs religiniu ir tapybiniu požiūriais. Račkaus abstraktiški darbai nesutampa nei su religija, nei su tautinio meno elementais. Savo vietoje jie labai rafinuoti technišku požiūriu. Jauna ir dar neseniai pradėjusi reikštis meno pasaulyje Janina Monkutė-Marks, apsisprendusi dideliems užsimojimams, bet vis dar tebejieškanti savo stiliaus, nors parodo ir gerų kūrinių. Jos Malda į auštantį rytą ir Banginis, kuris prarijo šv. Joną, aliejus, mozaikiniu stiliumi tapyti geri darbai. Bet jos "popartas", popierinių spalvų plakatinis su komiškomis figūromis tapi-nys, pavadintas Belzebubo išdaigomis, lietuviškoje parodoje atrodė svetimas ir lyg nepritapęs prie kitų. Monku-tės-Marks grafikos darbai pasigun-dę mūsų kitų grafikų stiliais. Iš Reginos Jautokaitės 4 aliejines tapybos darbų dar sunku ką konkrečiai pasakyti. Bet jos Trys karaliai ir Penktadienis visai neblogi darbai, drąsia ranka atlikti, neiškankinti. Vlada Stančikaitė-Abraitienė iš develando, žinoma kaip knygų ilius-truotoja, su penkiais akvarelės bei aliejaus darbais pasirodė tiktai kaip iliustruotoja, susivaržiusi temos varžtais. Jos darbai kalba tiktai apie patį dalyką, ne estetinį pasaulį.

Dail. Adomas Varnas teišstatė tiktai 4 darbus: Marijos apsireiškimą Šiluvoje, Pro Vilniaus katedrą ir kt. A. Rūkštelė išstatė 8 aliejinės tapybos darbus. Pats parodos technikinis vykdytojas, inž. M. Ivanauskas, iš gausios savo kolekcijos teikėsi išstatyti tiktai 4 darbus: Kristaus istorija, emalis, ir pora jo paties išrastu būdu (įkaitintu įrankiu) pieštų paveikslų. Vienas jų — Brazilijos džiunglėse, labai vykęs. Šių žodžių autorius buvo išstatęs du aliejus: Kristaus veidą ir Vienuolį. Eldos Ska-paitės-Rundzaitis Šv. Mergelė — patraukli, beveik grafiškai nutapytas darbas. J. Pautienius buvo šykštus — tik du gamtovaizdžius tedavė, bet ir tie religijai didelio pliuso nesuteikė. Dar turėjome platesnei mūsų visuomenei mažiau žinomų menininkų, kurie kukliai pasirodė, atseit: Valentinas Ramonis-Ramonaitis, Vladas Vaičaitis, Irena Pacevičiūtė, kurios buvo išstatyta Aušros Vartų Mergelė (dailininkė gyvena Romoje). Tai ir visas kontingentas. Skaitytojas atleis man, kad dėl parodos dalyvių gausos nelengva plačiau ir išsamiau kai ką įvertinti, žinoma, buvo ko ir papeikti. (Peiktinas dail. A. Rūkštelė už dail. V. Vizgirdos išniekinimą paveiksle Kristaus išdavimas. Red.).

Dėl šitos parodos mūsų lietuviškoje spaudoje jau plačiai nuaidėjo nepasitenkinimo balsai. Bet manau, kad parodos sumanytojai ir jos vykdytojai turėjo gerus norus ir tikslas buvo gražus. Dėl kai kurių parodos silpnybių nederėtų kaltinti vien tik parodos rengėjus. čia patys dailininkai nulėmė parodos pasisekimą ar nepasisekimą.
Išleistas impozantiškas parodos katalogas:
Mikas Šileikis
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai