Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJI VOKIEČIŲ PASAKOJIMAI IŠ NETOLIMOS LIETUVOS PRAEITIES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Rėklaitis   
(Elizabeth Josephi ir Werner Scheu)

Šalia okupacinių jėgų proteguojamosios novatoriškos literatūros Vokietijoje pasirodo grožinių knygų, kurios tęsia vokiečių pasakojimo meno tradiciją. Jei vokiečių novatoriai daugiau vertinami užsienyje, ypač JAV, tai pačioje Vokietijoje jie eilinio skaitančiojo piliečio nemėgiami kaip primesti ir kaip sunkiai estetiškai suprantami. Novatoriškas pasakojimas pasižymi subjektyvumu, šmeižiančia politine agitacija, išgalvotomis konstrukcijomis ir pornografija, kaip paskutine priemone privilioti skaitytojui. Priešingai, tradicinės literatūros veikalams būdingas objektyvumas, autobiografinis fonas, tikrai išgyventų įvykių ir vaizdų autentiškumas ir istorinio vyksmo išryškinimas. Nežiūrint dirbtinės reklamos už novatoriškumą, Vokietijoje dar vis mielai skaitomi romanai autorių, taip pat kilusių iš Pabaltijo, Latvijos ir Estijos (Ber-gengruen, Monika Hunnius, Ed-zard Schaper ir kt.): šiems artimi keli autoriai, parašę pasakojimų ir iš Lietuvos praeities. Lietuvos tyrinėtojų dėmesio tikrai nusipelno du romanai, kurie aprašo gyvenimą Žemaitijoje mūsų amžiaus pirmoje pusėje.

Elisabeth Josephi: UNSER PAS-TOR. Roman aus dem Baltikum. Verlag Ernst Kaufmann Lahr/ Schwarzwald 1951, 384 psl. DM 16.
Autorė kilusi iš Rygos, bet didesnę savo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, jau prieš karą išspausdino eilę pasakojimų, kuriuose atsispindi Lietuvos kraštovaizdis ir gyventojų būdas, šiame romane ji aprašo savo mirusiojo vyro gyvenimo kelią, nes romano pagrindinis veikėjas pastorius Ste-phani yra ne kas kita, kaip Kretingos evangelikų parapijos klebonas Kari Josephi (miręs 1928). Pirmoji romano dalis "Im Elternhaus" aprašo pastoriaus jaunystę Rygoje, kur jis gimė taip pat pastoriaus šeimoje. Jauną teologą užklupo 1905 metų revoliucijos įvykiai. Vėliau jis paskiriamas į Kretingą, kur nedidelė ir išblaškyta evangelikų parapija ilgą laiką neturėjo savo kunigo. Šioji antroji romano dalis pavadinta "Diaspora" atkuria Žemaitijos miestelio vaizdą su jo peizažu, gyventojais žydais, rusais, vokiečiais, apylinkės lietuviais ūkininkais. Dideliu autentiškumu nupasakotas pastoracinis darbas klebonijoje, kurio pati autorė buvo betarpiška liudininkė (už Kretingos pastoriaus ištekėjo 1909 m.). Įdomiai aprašomi I pasaulinio karo ir pokario įvykiai, kai evangelikų klebonijoje pastogę gavo vokiečių karininkai, o vėliau visa lietuvių karių kuopa. Paliečiami taip pat ginčai iškilę evangelikų bažnyčioje. Šiai daliai suprasti ir papildyti skaitytojas turėtų susipažinti su svarbiausiais Lietuvos evangelikų bažnyčios istorijos veikalais, ypač su prof. V. Gaigalaičio ir dr. K. Gudaičio knygomis. Autorė puiki stilistė ir pasakotoja, bet visų labiausiai žavi jos sąmojus ir pastabumas, užfiksuojant būdingas detales. Kas nori vaizdžiau pažinti praeities gyvenimą Lietuvoje, šį romaną skaitys su įdomumu.

Werner Scheu: BIRUTE. Roman aus Litauen. München: Damm Verlag GmbH 1966, 418 psl. DM 22.
Šis romanas piešia lietuvio ūkininko šeimos dviejų kartų kroniką, į kurią įpinta lietuvių tautos 30 metų (1911-1941) istorinis likimas. Pagrindinis veikėjas yra Juozas Kurkauskas, sąžiningas ir sumanus artojas, įsijungęs į lietuvių tautinį sąjūdį ir vadovaująs savo parapijos naujos bažnyčios statybai, kuri pakilo didelė — gotiška, simbolizuoja lietuvių tautos laisvės ilgesį. I pasaulinis karas nuvaro Kurkauską į nelaisvę Vokietijoje, iš kurios jis betgi greit išleidžiamas į jau nuo rusų išvaduotą tėviškę, kur jis vadovauja valsčiui ir sėkmingai kovoja su bolševikų infiltracija. Senelis Martynas Stankus, vienas kaimynų, įkvepia Kur-kausko dukteriai Birutei karštą tėvynės Lietuvos meilę. Birutė išteka už nepriklausomos Lietuvos karininko, bet apsigyvenusi Kaune patenka į skolas, čia kritiškai paliečiami kai kurie nepriklausomos Lietuvos vargai, bet taip pat neužmirštama iškelti pasiektoji pažanga, kurią, deja, nutraukia bolševikų invazija. Birutė dramatiškomis aplinkybėmis pabėga į Rytprūsius, tačiau jos tremtis trunka neilgai, nes per Lietuvą vėl žygiuoja vokiečių kariai.

Werner Scheu naujasis romanas "Birute" iš esmės yra politinis kūrinys. Tačiau ir nesutinkant su kai kuriomis autoriaus pažiūromis, reikia pažymėti, kad pasakojimas turi daug substancijos, autentiškumo ir objektyvumo; daug daugiau, negu II pasaulinio karo metu pasirodęs romanas "Bala", kuris dar ir šiandien Vokietijoje labai paplitęs. Iš nupieštų vaizdų matosi, kad W. Scheu gerai pažinojo vakarinės Lietuvos pakraščius tarp Kretingos ir Jurbarko. (Privačiai teko sužinoti, kad autorius prieš karą gyveno Šilutėje, kur buvo gydytoju). Pabrėžtina, kad romane "Birute" lietuvių kultūrai paskirtas ne vienas kitas miglotas epizodas, bet ištisai visa knyga, kuri, be to, parašyta geru ir aiškiu stiliumi, patraukliai ir įdomiai.
Dr. P. Rėklaitis
(Vokietija)

 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai