Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŠIS TAS IŠ SVETIMŲ KALBŲ PDF Spausdinti El. paštas
I.
Teologiniai ir kt. veikalai Paulus Wacker: Theologie als oekumenischer Dialog. Herman Schell und die oekumenische Situation der Gegenwart. F. Schö-ningh, Paderborn-München 1965, 571 p. H. Schell (1850-1906) yra žinomas vokiečių katalikiškos reformos ideologas ir ekumeninės minties puoselėtojas. Veikalas nagrinėja Dievo sampratą H. Schellio doktrinoje kaip atsaką reformacijos Dievo nuovokai (Gottesbild), ekumeniško dialogo kristologiškąją problemą protestantų atžvilgiu; ekleziologijos ir ekumeniško dialogo santykį ir t.t. Tuo pačiu ekumenizmo klausimu Ruth Rouse ir St. Ch. Neil išleido Geschichte der Ökumenischen Bewegung, Vandenhoeck-Ruprecht, Göttingen; 2 tomai (576; 525 p.), pirmojo tomo antrasis leidimas išėjo 1963. Pirmasis tomas apima ekumeninį sąjūdį nuo reformacijos pradžios ligi XX a., antrasis — 1910-48. Veikale dalyvauja įvairių religijų ir tautybių mokslininkai. Taip pat kolektyvinis veikalas yra tos pačios leidyklos išleistas ir E. Skydsgaardo redaguotas veikalas: Konzil und Evangelium, 1962, 215 p. E. Skysdsgaard ir kiti žinomi liuteronų teologai (Dietzfelbinger, Brunner, Kinder, Lindbeck ir Pelikan) ryškina liuteronų nusistatymą katalikiškojo ekumeniškumo atžvilgiu, šiuo atžvilgiu stačiatikių nusistatymui pažinti pirmiausia studijuotinas Reinhard Slenczkos veikalas Ostkirche und Ökumene, tos pačios leidyklos, 1962, 316 p.

Fritz Tillmann: Die sonntäglichen Evangelien,   Patmos-Verlag, Dūsseldorf 1965, 733 p. Autorius (1874-1953) buvo vienas iš tų teologų, kurie sugebėjo Dievo Žodį pateikti paprastai, bet giliai ir tiksliai tiek egzegetišku, tiek teologišku atžvilgiu. Veikalo pirmasis leidimas pasirodė 1917, aštuntasis — 1950, o šis naujausias leidimas — fiemet. Paul Goedeke vykusiai veikalą perredagavo bei papildė, laikydamasis Vatikano II Susirinkimo nuosprendžių Dievo Žodžiui skelbti. Vertingas priedas — studija homilijų klausimu, pradedant pirmaisiais Bažnyčios amžiais ir baigiant naujaisiais. Panašių veikalų, skirtų kiekvieno sekmadienio Evangelijai aiškinti, nemažai turime kitomis, ypač anglų ir prancūzų kalbomis. Tačiau vargu ar nors vienas iš jų galėtų prilygti F. Tillmanno veikalo šiam leidimui.  Angliškai Cyprian Truss, O.F.M. Cap. išleido Sermon outlines on the Sundays and feasts of the liturgical year, Joseph F. Wagner Inc., New York 1965, 254p.

Bernard Delfgaauw: Die Ent-s te hung des Menschen (Prologome-na-Critica); Die Geschichte des Menschen (Statica-Dynamica), iš olandų k. išvertė Bruno Loets, Ver-lag J. O. Bachem, Kôln 1964-65, 252 ir 267 p. Trečiojo tomo vertimas pasirodysiąs 1966 pavasarį (Metaphysik der Geschichte — Théologie der Geschichte). Autoriaus įkvėpėjas yra Teilhard de Chardino evoliucijos vizija. Jis pasiryžo tą viziją griežtai filosofiškai pagrįsti, ko P. Teilhard de Chardin nėra padaręs. Todėl pirmojo tomo pirmoji dalis (Prologomena) nagrinėja pagrindines sąvokas, būtinas istorijos filosofijos problematikai spręsti. To paties tomo antroji dalis (Critica) neblogai išryškina "diakritinius" evoliucijos momentus. Antrame tome autoriui rūpi pati žmogaus ir žmonijos raida, pagrįsta istorijos filosofija, ypač antropologijos ir sociologijos filosofiniais principais. Priežastingumo dėsnio prasmė tarp pažangos ir laisvės — svarbiausia veikalo idėja. Pažanga kultūros istorijoje esanti ir laisvės tobulėjimas, ir laisvės išdava.

Andreas G. M. van Melsen: Naturwissenschaft und Technik, iš olandų k. išvertė Willy Leson ir Leonard Fratz, Verlag J. P. Bachem, Koln 1964, 366 p. Gamtos ir technikos mokslai privalo tarnauti žmogui, o ne priešingai. Žmogus kaip dvasios ir medžiagos organiškas vienis ("als Geist-in-Materia") gali tapti gamtos ir technikos viešpačiu, jei jam iš tikrųjų rūpi savo asmens pilnutinis įgyvendinimas. Autorius tai įrodo, nagrinėdamas medžiaginę ir žmogiškąją būtį, laisvę ir apsprendimą, technikos bei kultūros saviveikos santykį ir t.t.

Johannes Bokmann: Aufgaben und Methoden der Moralpsychologie, Verlag J. P. Bachem, Koln 1964, 264 psl. Nemaža dalis šių dienų psichologų yra labai nekritiškai nusiteikę moralinių problemų atžvilgiu. Netrūksta ir moralistų, kuriems psichologijos tikroji paskirtis tebėra svetima. Reikia, anot autoriaus, abiejų atsakingos darnos gyvenimo problemoms spręsti.

William J. Devlin, S. J.: Psychodynamics of Personality Development, Alba House, New York 1965, 324. čia ne tiek asmenybės, kiek asmens išsivystymas nagrinėjamas, pradedant jau "prenatal" periodu. Ta iau tai nemažina autoriaus nuopelnų, originaliai nušviečiančių asmens psichodinaminį tapsmą. Autoriui nėra svetimi gelmių psichologijos, psichoterapijos principai ir metodai ryšium net su gimtosios nuodėmės problema.

Olaf Graf: Die Divina Comedia als Zeugnis des Glaubens. Dante und Liturgie, Herder, Freiburg-Basel-Wien 1965, 530 p. Autorius yra benediktinas, liturgistas, žinomas Dantės raštų ekspertas. "Dieviškoji Komedija" nėra lengvai suprantama; kam yra svetimas viduramžių dvasios pasaulis, tam ir Dantės alegorijos simboliai, teocentrinės pažiūros etc. nėra aiškūs dalykai. Pats Dantė savo kūrinį vadino "šventąja Giesme". Jos prasmės liturginį charakterį jau nagrinėjo žymiausias viduramžių liturgistas Durandus (m. 1296). Minimojo veikalo autorius eina dar toliau, nagrinėdamas "Dieviškosios Komedijos" ne tik liturginį prasmės charakterį literatūriniu požiūriu, bet ir nurodydamas tiesioginį kelią veikalui giliau ir vispusiškiau suprasti. Turinyje: esminiai liturgijos bruožai, "Dieviškosios Komedijos" alegorijų prasmė, vaizdas ir simbolis tame veikale, jos objektyvumo įstatymas ir trinitarinė struktūra, kristologija bei visatos vienis Dievo Karalystės atžvilgiu; angelai, kova prieš blogį ir t.t. Plg. Theophil Spoerri: Dante und die eu ropäische Literatur, W. Kohlhammer Verlag, Stuttgart 1963, 209 p.

Anton Henze: Das christliche Thema in der modernen Malerei, F. H. Kerle Verlag, Heidelberg 1965, 314 psl., iš kurių 122 psl. teksto, iš viso 220 iliustracijų. Koks yra ir koks privalėtų būti santykis tarp krikščioniškų normų ir moderniškojo meno? Autorius tai ir nagrinėja, teigiamai pasisakydamas už tokio santykio kūrybišką palaimą tiek krikščioniškam gyvenimui, tiek pačiam menui. Plg. Hans Seidmayer: Der Tod des Lichtes, übergangene Perspektiven zur modernen Kunst, Otto Müller Verlag, Salzburg 1965, 244 p., 16 iliustracijų. Vadinamasis metaestetinis vaidmuo moderniškajame mene — svarbiausias autoriaus rūpestis. Kada moderniškas menas reiškiasi anapus meno, tada jis virsta meno parodija, "chaoso ženklu".

Joseph Lortz: Geschichte der Kirche in ideengeschichtlicher Betrachtung, 21 perredaguotas ir papildytas leidimas, Verlag Aschendorff, Münster 1962-64. Tas leidimas yra dvejopas: dviejų, atskirų tomų ir abu (nesutrumpinti) tomai vienoje knygoje. Pirmasis tomas: senovė ir viduramžiai, 1962, XX ir 526 psl.; antrasis tomas: naujieji amžiai iki pop. Povilo VI kelionės į šventąją žemę. Jei Bažnyčios gyvenimo idealus istorikas turėtų drauge būti ir įžvalgus teologas, kiek tai žmogui įmanoma, Joseph Lortz asmenyje turime istoriką ir teologą. Tai labai vertinga Bažnyčios istorija. Ypatingai reikia pabrėžti viduramžių dvasios ir reformacijos prasmės objektyvų atskleidimą, būtiną ekumeniškumo pažangai puoselėti. Pravartu palyginti ir "pasaulietiškos dvasios" istoriko Friedrich Heero veikalą Europäische Geistesgeschichte, Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart 1965, 728 p., — 20 labai vertingų "essays" rinkinį, sudarantį darnų veikalą Europos dvasinei ir kultūrinei raidai išryškinti šių dienų dvasios kalba.

Dr. Anton Haidacher: Geschichte der Päpste in  Bildern,   F. H. Kerle Verlag, Heidelberg 1965, 144 p. teksto, 668 p. iliustracijų, didelio formato. Apžvalgą parašė Josef Wodka. Tai speciali dokumentacija Ludwig Freiherr von Pastor (1854-1928) garsiajai "Popiežių istorijai" papildyti, kurios 16 tomų sudaro 22 knygas (maždaug po 700 psl.). Šią istoriją vertina katalikai ir ne-katalikai dėl jos objektyvumo, kuris nemažiau yra būdingas ir šiam papildymui — "Popiežių istorijai paveiksluose".

Dr. Tomas žiūraitis, O.P.

II.
Filosofija
Sydney ir Beatrice Rome pernai išleido dėmesio vertą filosofinį simposiumą Philosophical interrogations (Holt, Rinehart and Winston, 422 p., $6.50). Tai tikras simposiumas dėl to, kad parinkti 7 dabarties filosofai, kuriems kelios dešimtys kitų kelia klausimus ir tuo būdu vykdo su jais pokalbį. Buvo parinkti žydų filosofas M. Buber, prancūzų — J. Wahl, amerikiečiuose įsigyvenęs vokiečių teologas P. Tillich ir amerikiečiai J. Wild, B. Blanshard, P. Weiss (šios knygos sumanytojas) ir Ch. Hartshorne. Tai skirtingi filosofai, bet visus sieja metafizinė linkmė, kai šiaip anglosaksų filosofuose vyrauja antimetafizinis nusistatymas (analitinė-lingvistinė mokykla, loginis neopozityvizmas, pragmatistinis natūralizmas etc.). Iš šių filosofų šiemet jau mirė M. Buber ir P. Tillich.

Iš šių filosofų pastaraisiais metais aktyviausiai reiškiasi jaunesnieji Paul Weiss (g. 1901) ir John Wild (g. 1902), abu Yale univ. profesoriai. P. Weiss, 1947 įsteigęs ir ilgai redagavęs Review of Metaphys'cs, savitą metafizikos sistemą ii dėstė veikale Modes of being (1958), o vėliau dar išleido The world of art (1961, minkštais viršeliais 1964), Nine basic arts (1961), History, written and lived (1962), Art and religion (1963, Marquette universitete skaityta paskaita), The God we seek (1964), Philosophy in process (1965, mažame veikaliuke suglausta pažinimo teorija). Jo raštų leidėjas — Southern Illinois University Press.

J. Wild 27 metus profesoriavo Harvarde, nuo 1963 dėsto Yale univ. Jis spausdino apie Platoną, atstovavo realistinei filosofijai, dabar susidomėjęs egzistencializmu ir rūpinasi krikščioniškosios filosofijos pagrindimu (Human freedom and social order. An essay in Christian philosophy, 1959). Prieš pora metų < 1963) pasirodė naujas jo veikalas Existence and the world of freedom ir ketvirtuoju leidimu — The challenge of existentialism (pirmas leidimas 1955).

Minėtasis prancūzų filosofas J. Wahl šiemet išleido L'expérience métaphysique (Flammarion). Iš kitų žinomųjų prancūzų filosofų G. Marcei šiemet paskelbė visuomeninei problematikai skirtą veikalą La paix sur la terre (pernai prancūziškai išėjo jo Harvarde 1961-62 skaitytosios paskaitos — La dignité humaine, apie amerikinį leidimą žr. šių metų nr. 6, p. 280) ; J. -P. Sartre tęsė leidimą savo straipsnių rinkinių, kurių šiemet išėjo septintasis — Situations VII (pernai po ilgos pertraukos išėjo IV, V ir VI tt.) ; iš anksti mirusio M. Merleau-Ponty (1908-61) palikimo pernai išleista Le visible et L'invisible (Gallimard). Šveicarų psichologas J. Piaget, tęsdamas savo dėmesį filosofinei pažinimo problemai, šiemet paskelbė savo mąstymus apie filosofiją aplamai — Sagesse et illusions de la philosophie (P. U. F.). Bendrąją filosofijos problematiką liečia ir JAV žinomojo filosofo M. J. Adlerio šiemet išėjusi knyga The conditions of philosophy (Atheneum, 305 p., $5.95).

Anglosaksų filosofuose neabejojamai vyrauja nuotaika, nepalanki bet kokiai metafizinei filosofijai, vis vien teistinei ar ateistinei. Tačiau vis vien yra dėmesio ir Europos filosofams. Ypač daug dėmesio susilaukia M. Heideggeris. Per paskutiniuosius pora metų pasirodė šie jam skirti veikalai: kapitalinis W. J. Richardsono, S. J., veikalas M. Heidegger (M. Nijhoff, 1963, 764 p.) ; J. M. Robinsono ir J. B. Cobbo jr. redaguota kolektyvinė knyga The later Heidegger and theology (Harper and Row, 1963, 212 p.), skirta evangelikų teologų "dialogui" su Heideggeriu; įvadinio pobūdžio Magda King studija Heidegger's philosophy (Macmillan, 1964, 193 p.) ; kritiškai Heideggerio paskutiniąją filosofiją vertina Laszlo Versėnyi veikalas Heidegger, being, and truth (Yale University Press, 1965, 201 p.). J.-P. Sartre šiemet susilaukė anglų kalba savo raštų antologijos (ed. R. D. Cumming, The philosophy of J.-P. Sartre, 491 p. $7.95) ir trijų monografijų. Dvi iš jų svarsto Sartre'o egzistencializmo santykį su marksizmu: W. Desan, The marxism of J.-P. Sartre (Doubleday, 320 p., $4.95) ; W. Odajnyk, Marxism and existentialism (Doubleday, 211 p., $0.95). Anglų etikė M. Warnock knygoj The philosophy of Sartre (Hilary House, 186 p., $3.00) kritiškai jį svarsto savu analitinės filosofijos žvilgiu. Jau išversti į anglų kalbą ir visi pagrindiniai M. Merleau-Ponty veikalai; pernai pasirodė Signs (Nortwestern University Press, 355 p., $7.50). Taip pat išversti beveik visi ir krikščioniškojo egzistencializmo atstovo G. Marcelio filosofiniai veikalai; pernai išėjo Creative fidelity (Noonday 257, 261 p. $1.95), šiemet — Philosophical Fragments 1909-1914 (University of Notre Dame Press, 127 p., $1.75). G. Marcelio filosofiją yra sistemingai analizavęs K. T. Gallagher 1962 išėjusiame veikale The philosophy of G. Marcel (Fordham University Press, 179 p.).

Iš jaunesnių filosofų kreipiame dėmesį į Paul Ricoeur (g. 1913), Sorbonos profesorių, siejantį personalizmą su egzistencializmu. Prancūziškai šiemet išėjo jo studija apie Freudą — De l'interprétation (Seuil), o angliškai pasirodė du vertimai: Fallible man (Gateway, 224 p., $1.95; tai jo 1950 išėjusio pagrindinio veikalo Philosophie de la volonté antrojo tomo pirmoji dalis, ir History and truth (Northwestern University Press, 400 p., $8.50).

Taip pat didelio dėmesio verti vis   gausesni   prancūzų   katalikų žymaus mąstytojo, Sorbonos prof, ir Prancūzų akademijos nario Jean Guittono vertimai: Essay on human love (1951), The problem of Jesus (1956), The church and the gospel (1961), The G uit ton journals 1952-55 (1963), A student's guide to intellectual work (1964), The church and the laity: from Newman to Vatican II (1965). Prancūziškai jis šiemet paskelbė iš piligriminės kelionės į Palestiną (su pop. Povilu VI) knygą Siloe (Perrin). Tai gilus filosofas ir teologas (pirmasis pasaulietis, pakviestas dalyvauti Vatikano II susirinkime), išaugęs iš Bergsono ir Teilhard de Chardino. Gausu veikalų ir apie P. Teilhard de Chardiną, bet kitais metais bus apie jį atskirai, tai čia jų ir nebeminime.

Nėra reikalo rekomenduoti žinomuosius J. Maritainą ir E. Gilsoną, bet reikia priminti pernai išverstą Maritaino Moral philosophy (Scribner Sons, 468 p., $7.95) ir šiemet išėjusią Gilsono meno filosofiją — T Jie arts of the beautiful (tas pats leidėjas, 189 p., $4.50). Vertas dėmesio mirusio Y. Simono Čikagos Univ. 1958 skaitytas, bet tik šiemet išleistas kursas — The tradition of natural law (Fordham University Press, 194 p., $5.00). Pigiu leidimu ($1.45) šiemet pakartota J. Collins knyga The mind of Kierkegaard (Gateway, 308 p.), kuri gerai supažindina su šio danų filosofo mąstymu, įkvėpusiu dabarties egzistencializmą. Daugiausia remdamasis B. Lonerganu, S. J., Harvardo auklėtinis katalikas Michael Novak svarsto kelią į Dievą veikale Belief and unbelief (Macmillan, 223 p., $4.95). Labiau tradiciškai Dievo ieškojimą analizuoja jėzuitas R. W. Gleason veikalu The search for God (Sheed and Ward, 311 p., $5.00). Ateistinę filosofiją studijuoja W. Luijpen veikale Phenomenology and atheism (Duquesne University Press, 344 p., $6.50).

Istorija, biografijos, memuarai
Amerikiečių antropologas Ashley Montagu žmogaus evoliucinį-istorinį kelią apžvelgia naujame veikale The human evolution (The World Publishing Co., 224 p., $4.95). — Prancūzų proistorikas Andrė Leroi-Gourhan knygoj La prėhistoire (Coll. Nouvelle Clio, P. U. F.) vaizdžiai piešia priešistorinį žmogų, jo buitį, ginklus, pirmuosius meno bandymus etc. — Belgų istorikas Jacques Pirenne (istoriko Henri Pirenne sūnus) veikale La société hébraïque d'après la Bible (A. Michel) analizuoja istorinę žydų bendruomenę pagal šv. Rašto kaip istorinio šaltinio duomenis. — Niūriai viduramžių civilizaciją vaizduoja Jacques Le Goff veikale La civilisation de l'Occident médiéval (Ed. Arthaud). — Naujųjų amžių niūrumu kaltintąjį vad. jansenizmą simpatiškai analizuoja M. Es-chollier knyga Port-Royal (R. Laf-font) : tai istorija vyrų nuo Sanit-Cyrano ligi Racine ir Pascalio. — Didžiosios prancūzų revoliucijos, vis dar prancūzų visuomenę tebedominančios, pabaigą gyvai istoriko ir psichologo žvilgiu atkuria Emmanuel Beri knygoj Le 9 thermidor (Hachette). — Will ir Ariel Durant šiemet paskelbė savosios civilizacijos istorijos priešpaskutinį IX tomą — The age of Voltaire (Simon and Schuster, 898 p., $12). Voltaire laišvamaninė filosofija yra ir šios istorikų poros (vyro ir žmonos) žvilgis į žmogaus istoriją.

Iš daugybės atskirų monografijų-biografijų bent vieną kitą iškeliame. Dantė savo jubiliejiniais metais susilaukė puikaus įvado į angliškai kalbančiąja visuomenę Yale univ. prof. T. G. Bergino veikale Dante (Orion Press, $6.50). Naujųjų amžių pradžios skeptiką Michel de Montaigne gyvai pristato D. M. Frame parengta jo biografija (Montaigne: a biography, Har-court, Brace and World, 408 p., $10.00). Martyno Liuterio jaunystę psichologiškai analizuoja Virgil Gheorghiu (La jeunesse du Docteur Luther, Pion.). R. Friedenthal išleido Goethe (anglų k. vertimas World leidykloj, $8.50). Prancūzų rašytojas André Maurois, švęsdamas 80 amžiaus metų sukaktį, šiemet išleido knygą apie Balzac: Promethée ou la vie de Balzac (Hachette). Rusų kilmės rašytojas H. Troyat aprašė Tolstojų (Tolstoi, Fayard). Aštrų Lenino portretą piešia Harvardo univ. prof. A. B. Ulamo veikalas The Bolsheviks (Macmillan, 598 p., $9.95). Iš F. Mauriaco pernai labai palankios knygos sulaukė gen. De Gaulle (bus atskirai). Šiemet pasirodė apie tragiškai žuvusįjį   JAV   prez.   J.   F.

Kennedy jo bendradarbių Th. C. Sorenseno ir A. Schlesingerio jr. knygos. Tragiškai žuvusio Jungtinių Tautų gen. sekretoriaus D. Ham-marskjoldo dienoraščiai, anglų kal-bon puikiai išversti W. H. Audėno, pasirodė pernai (Markings, Knopf, 221 p., $4.95); jie atsklei-.džia ne tik politiką, bet ir kone mistiškai religingą žmogų. Anthony Edeno The reckoning (H. Mifflin, 716 p., $8.50) yra trečiasis ir paskutinis memuarų tomas, apimąs II pasaulinio karo metus. A. Ke-renskis (dar tebegyvas!) šiemet paskelbė Russia and historys' turning point (Duell, Sloan and Pierce, 558 p., $3.95). Visomis didžiosiomis kalbomis pasirodė pop. Jono XXIII dienoraščiai.

Visuomeniniai rūpesčiai
Pora veikalų, skirtų laisvės problemai. Laisvės sąvokos formavimąsi XVIII a. su savo būdingu preciziškumu analizuoja Jean Starolinski veikale L'invention de la libertė (Skira). Laisvės problemą dabartyje svarsto prancūzų istorijos filosofas ir esejistas R. Aron veikale Essai sur les libertės (Calmann-Lėvy). Kolektyviai laisvės ir atsakomybės klausimą aptaria J. C. Murray, S. J., redaguota knyga Freedom and man (Kenedy, 217 p., $4.95; tai simposiumas, įvykęs švenčiant Georgetown univ. 175 m. sukaktį).

Laisvės išdavikus — sovietinius šnipus amerikiečius — skrodžia garsi anglų rašytoja Dame Rebecca West knygoj The new meaning of treason (Viking, 374 p., $6.95). Eeletristiškai sovietinio režimo dvasinį klimatą vaizduoja rumunų rašytojo Petru Dumitriu nauja knyga Incognito (Macmillan, 471 p., $5.95). Autorius turėjo aukštą poziciją sovietinėj Rumunijoj, bet 1960 pasirinko laisvę tremtyje. Pernai išėjusi ilgai Sovietų Sąjungoj kalinto jėzuito W. J. Ciszeko knyga With God in Russia, kurioj užsimenami ir lietuviai, buvo mūsų spaudoj jau aptarta.

Populiacijos rūpesčio įvairius atžvilgius svarsto W. E. Morano jr. redaguota knyga Population growth — threat to peace? (Kenedy, 186 p.,. $4.50) — simposiumas, įvykęs per to paties jėzuitų Georgetown univ. jubiliejines iškilmes.— Amerikiečių ausims nemaloniai turi skambėti ūkio suhumaninlmu susirūpinusio prancūzų domininkono L.-J. Lebret'o išsiversta knyga The last révolution (Sheed, 213 p., $4.50). Amerikiečių ūkinę pagalbą atsilikusiems kraštams autorius aiškina noru sulaikyti tų kraštų ūkinę pažangą! Ar yra pagrindo kalbėti apie naują kolonializmo formą?

Europos prasmę svarsto šiemet angliškai pasirodžiusi Denis de Rougemont'o knyga The meaning of Europe (Stein and Day, 126 p., $3.95). Autorius yra šveicarų esejistas, istorikas ir sociologas, šalia E. Mounier buvęs pagrindinis personalistinio sąjūdžio žurnalo "Esprit" steigėjas, dabar Ženevoje vadovaująs savo įsteigtam "Europos kultūros centrui" ir pirmininkaująs "Kultūros laisvės kongresui". Ankstesniuose veikaluose (daug jų išversta ir angliškai) daugiausia rūpinęsis šiandienine kultūros krize, pastaraisiais metais ypač atsidėjo Europos vienybei, prieš nacionalizmą skelbdamas federalizmą: Fédéralisme etnationalisme (1954), L'aventure occidentale de l'homme (1957), Vingthuit siècles d'Europe (1961), Les chances de l'Europe (1962). Tuo pačiu Europos klausimu šiemet pasirodė dar du veikalai. Vengrų istorikas J. Lukacs veikale Décline and rise of Europe (Doubleday, 295 p., $4.95) įspėja, kad Europos vienybės siekimas turi nepaneigti jos atskirų tautų — tramdyti beatodairinį nacionalizmą, bet gerbti patriotizmą. Prancūzų istorikas J.-B. Du-roselle, Sorbonos profesorius, veikale L'idée d'Europe dans l'histoire (Denoel) nelaiko Europos idėjos nei tokia sena, nei tokia aiškia, kaip D. de Rougemont, ir klausimą svarsto daugiau konkrečios politinės istorijos žvilgiu.

Amerikos klausimu taip pat pravartu atkreipti dėmesį į vieną kitą veikalą. N. Glazer ir D. P. Moynihan 1963 išspausdino veikalą Beyond the melting pot (M. I. T. Press and Harvard University Press, 360 p., $5.95). Autoriai (vienas žydų, o antras airių kilmės) iškelia, kad, nepaisant visų etninių grupių lydimosi homogeniška mase, vis dėlto šios grupės išlaiko ir tam tikrą savo individualumą. Anglų istorikas Denis W. Brogan, nuo seno domėjęsis amerikiečiais (The American character, Government of the people) naujai išleido straipsnių rinkinį American aspects (Harper and Row, 195 p., $4.00), kur liečia įvairius klausimus nuo Pilietinio karo ligi D. Eisenhowerio. Čikagos Universiteto prof, istorikas Daniel J. Borstin šiemet išleido savo trilogijos antrą tomą The Americans: the national experience (Random House, 517 p. $8. 95), skirtą laikotarpiui nuo JAV susikūrimo ligi Pilietinio karo (pirmasis tomas — The Americans: the colonial experience — buvo laimėjęs Bancrofto premiją). Atskirą amerikietiško j o gyvenimo klausimą liečia prieš pora metų pasirodęs Columbia univ. prof, istoriko R. Hofstadterio veikalas Anti-intellectualism in American life (Knopf, 434 p., $6.95), įdomiai analizuojąs amerikiečių antiintelektualizmo istorines šaknis.

Literatūra
Tarptautinė Formentor premija pernai vokiečių literatūroje iškėlė debiutante Gisela Eisner, autorę romano Die Riesenzwerge, pasižyminčio kone klasišku griežtumu, bet vykdančio aštrią žmogaus ir visuomenės kritiką. Prancūzuose F. Mauriac 80 amžiaus metų sukakčiai išleido savo "vidinius memuarus" — Les nouveaux mémoires intérieurs. Iš "naujojo romano" atstovų A. Robbe-Grillet pasirodė su egzotizmo ir erotizmo prisunktu nuotykiniu romanu La maison de rendezvous; M. Butor išleido provokuojančią knygą 6.810.000 litres d'eau par seconde (dėl visokeriopo tipografinio įmantrumo ir kt. kritikas R. Kanters vertino: "galima klausti, ar norėdamas žengti už literatūros, Michel Butor negamina infraliteratūros", Le Figaro Littéraire, 1965.X.14-20) ; R. Pinget išspausdino L'inquisitoire (vienas kritikų apibūdino šį romaną "Kafka kvadrate"). H. Troyat pradėjo naują romanų ciklą romanu Les Eygletière. Gallimard leidykla išleido ankstesniam Nobelio laureatui pagerbti Honneur à Saint-John Perse kolektyvinį leidinį, kuriam įvadą parašė Jean Paulhan. Iš ligšiol neišleisto rankraščio pasirodė J.-K. Huysmans (1848-1907) knyga Làhaut ou Notre-Dame de la Salette, suivi du journal d'En route. Poetas P. Emmanuel išleido essai apie žodį — La face humaine. P. Claudel susilaukė dar vienos studijos: A. Vechon, Le temps et l'espace dans   l'oeuvre   de   Paul   Claudel.

Pierre de Boisdeffre išleido dabarties rašytojų antologiją Une anthologie vivante de la littérature d'au-jourhui, kuri 835 puslapiuose apima 119 rašytojų. Amerikiečiuose tarptautinė literatūros premija iškėlė Saul Bellow su romanu Herzog, kuris vaizduoja žydiškąją problematiką, kaip ir ankstesni jo romanai. Katherine Anne Porter išleido savo The collected stories (1962 išėjo jos didelio atgarsio radęs Ship of fools). Visomis didžiosiomis kalbomis pasirodė prieš 8 metus mirusio graikų rašytojo N. Kazantzakio testamentinis veikalas, angliškajame vertime įvardintas Report to Greco. Prancūzuose didelio dėmesio susilaukė jaunas graikų rašytojas Nikos Athanassiadis, kurio 1957 išėjęs romanas šiemet išverstas prancūziškai antrašte Audelà de l'humain.
G. D. Painter, British Muséum kuratorius, šiemet išleido antrą ir paskutinį Prousto biografijos tomą — Proust: the later years. C. FitzGibbon išspausdino The life of Dylan Thomas.

Papildant religinius veikalus
Dr. T. žiūraitis, O. P., aukščiau jau apžvelgė nemaža teologinio bei apskritai krikščioniško intereso veikalų. Čia tik vienas kitas papildymas.

Bene pats žymiausias iš paskutinio meto religinių veikalų yra prancūzų katalikų teologo R. L. Bruckberger naujas stambus veikalas apie Jėzaus Kristaus gyvenimą. Yra ir angliškas vertimas (The history of Jésus Christ, Viking, $3.50).

Taip pat verta, besirūpinant ekumenizmu, prisiminti neseniai mirusio žymaus prancūzų katalikų autoriaus akademiko H. Daniel-Rops šiemet pasirodžiusi knyga Ces chrétiens? Nos frères (Fayard).

Vatikano susirinkimas labai suaktualino religinę knygą. Savaime susidarė paskata susidomėti visais tais naujaisiais teologais, kurie tiesiog ar netiesiog teikia šiam susirinkimui kryptį. Tuo būdu ir angliškai gausiai pasirodo H. Kūngo, K. Rahnerio, E. Schillebeeckx, Y. Congaro, J. Daniėlou, H. de Lubac ir kt. vertimai. Sunku būtų juos visus išvardinti, bet nėra ir reikalo: tiek šių teologų vertimai, tiek aplamai gausūs veikalai apie Vatikano susirinkimą lengvai gaunami visuose katalikiškuose knygynuose. Specialiai reiktų atkreipti dėmesį tik į Amerikoje tėvų paullstų leidžiamą kolektyvinių veikalų Conci-lium tarptautinę seriją (tom. kainuoja $4.50); sakysime, trečiasis tomelis — skirtas Bažnyčiai ir ekumenizmui, redaguotas žinomojo H. Kūngo, ketvirtasis tomelis — skirtas moralinėms problemoms ir krikščioniškajam personalizmui, tarp savo bendradarbių turi E. Schillebeeckx ir kardinolą Lercaro, šeštasis tomelis — skirtas Bažnyčios ir pasaulio santykiui, redaguotas vokiečių teologo J. B. Metzo, tarp bendradarbių yra K. Rahner, H. U. von Balthasar ir kt. Taip pat specialiai noriu atkreipti dėmesį (jei dar kas nebuvo aptikęs) į anksčiau minėto M. Novako pernai išleistą knygą — A new generation, American and Catholic (Herder, 250 p.), šis jaunosios kartos amerikiečių katalikų intelektualas (neseniai studijavęs Harvarde ir dabar pradėjęs profesoriauti Stanfordo univ.) aiškiai regi visas sunkenybes, bet taip pat giliai jaučia atsakomybę amerikiečių katalikuose įgyvendinti "atvirąją Bažnyčią" (šia antrašte jis pernai aprašė ir Vatikano II susirinkimą: The open Church).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai